Apskaitos , audito ir mokesčių aktualijos
2014-09-23 Nr. 35
UAB „Fidexperta“ vadovė
Fizinis asmuo, nuolatinis Lietuvos gyventojas mokesčių tikslais, 2014 m. liepos mėn. pardavė visas turėtas bendrovės akcijas už 50 000 Lt. Šios bendrovės akcijas jis buvo įsigijęs dviem sandoriais: 2010 m. – už 10 000 Lt, 2012 m. – už 17 000 Lt. Asmuo su šia bendrove nėra susijęs darbo santykiais.
Klausimai
Ar gyventojo gautoms pajamoms iš vertybinių popierių pardavimo bus galima pritaikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą – 10 000 Lt neapmokestinamąjį dydį? Kokia tvarka bus apmokestintos pajamos iš vertybinių popierių pardavimo?
Pajamų iš vertybinių popierių pardavimo ar perleidimo apmokestinimas
LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 30 dalyje nurodoma, kad prie gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM) neapmokestinamųjų pajamų priskiriamos pajamos iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, jei pajamos iš tokių sandorių per mokestinį laikotarpį neviršija 10 000 Lt. Tačiau reikia pabrėžti, kad gyventojai, norėdami pasinaudoti šiuo neapmokestinamuoju dydžiu, turi atsižvelgti į tai, kad keliami tam tikri reikalavimai. Pirmiausia yra nustatyta, kad prie neapmokestinamųjų pajamų gali būti priskiriamos tik pajamos, gautos iš finansinių priemonių pardavimo ar perleidimo, kurias išleido vienetai, neįsikūrę tikslinėse teritorijose. Tikslinės teritorijos apibrėžimas pateikiamas GPMĮ 2 str. 21 dalyje. Iš esmės tai yra teritorijos, kurios įtrauktos į finansų ministro patvirtintą sąrašą ir pasižyminčios lengvatiniu mokestiniu režimu. Tokios teritorijos turi atitikti bent du iš toliau pateikiamų kriterijų:
– pelno ar analogiško jam mokesčio tarifas yra mažesnis kaip 75 proc. Lietuvoje šiuo metu galiojančio 15 proc. pelno mokesčio tarifo;
– taikomos skirtingos mokesčių taisyklės, pagal tai, kur įregistruotas ar kitaip organizuotas kontroliuojantis asmuo;
– taikomos skirtingos mokesčių taisyklės, pagal tai, kurioje šalyje vykdoma veikla;
– kontroliuojamasis vienetas yra sudaręs su tos šalies ar teritorijos mokesčių administratoriumi susitarimą dėl mokesčio tarifo ir mokesčio bazės;
– nėra efektyvaus keitimosi informacija su tokia šalimi ar teritorija;
– tokioje teritorijoje nėra finansinio-administracinio skaidrumo.
Pateiktos situacijos atveju nėra nurodyta, kokioje šalyje ar teritorijoje yra įsikūrusi bendrovė. Taigi, GPM lengvata, kai yra taikomas 10 000 Lt neapmokestinamasis dydis pajamoms iš vertybinių popierių pardavimo ar perleidimo, būtų taikoma tik tokiu atveju, jei bendrovė, kurios akcijos buvo parduotos, nėra įsikūrusi tikslinėje teritorijoje. Visi asmenys, turintys užsienio bendrovių akcijų, turėtų pasidomėti, ar tokios bendrovės nėra įsikūrusios tikslinėse teritorijose, kadangi gali kilti rizika, kad mokesčių administratorius gali neleisti pritaikyti anksčiau minėtos GPM lengvatos.
Be šio apribojimo, yra keliamos ir kitos sąlygos, norint pasinaudoti neapmokestinamuoju dydžiu pajamoms iš vertybinių popierių pardavimo ar perleidimo. Akcininkas, norėdamas pasinaudoti pastarąja lengvata, negali akcijų parduoti jas išleidusiam vienetui. Lengvata netaikoma, jei vertybiniai popieriai yra parduodami vieneto likvidavimo atveju. Taip pat lengvatos negalima pritaikyti ir pajamoms, gautoms pardavus vertybinius popierius, kuriuos akcininkai gavo nemokamai, didinant bendrovės įstatinį kapitalą. Tais atvejais, kai dėl įstatinio kapitalo didinimo akcijų nominali vertė yra padidinama, lengvata nėra taikoma pajamoms, gautoms už akcijos vertės dalį, kuri atsirado padidinus akcijos nominalią vertę.
Pateiktos situacijos atveju nurodoma, kad asmuo bendrovės akcijas įsigijo, o ne gavo didinant įstatinį kapitalą. Tačiau situacijoje neaptariama, kas yra akcijų pirkėjas. Tuo atveju, jeigu akcijų pirkėjas būtų šias akcijas išleidusi bendrovė, akcininkas, deja, negalėtų pasinaudoti neapmokestinamuoju dydžiu pajamoms iš vertybinių popierių pardavimo ar perleidimo.
Kalbant apie tai, kaip būtų apskaičiuojamos apmokestinamosios pajamos iš vertybinių popierių pardavimo sandorio, reikia pasakyti, kad iš pardavimo pajamų galima atimti šių vertybinių popierių įsigijimo kainą ir su šių vertybinių popierių įsigijimu ir (ar) perleidimu susijusias teisės aktuose numatytas išlaidas. Tokios teisės aktuose numatytos išlaidos turi būti pagrįstos jas patvirtinančiais dokumentais. Jei pagal įstatymus tam tikras finansines priemones galima įsigyti tik per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus, tokiam tarpininkui sumokėtas komisinis atlyginimas priskiriamas finansinių priemonių įsigijimo kainai. Tuo atveju, jei gyventojas negali objektyviai pagrįsti, kuri konkreti, keliais sandoriais įgyto vienarūšio, individualiais požymiais neapibūdinto turto, pavyzdžiui, akcijų, dalis yra perleidžiama, iš apmokestinamųjų pajamų pirmiausia atskaitoma anksčiausiai už tokį turtą sumokėta įsigijimo kaina.
GPM lengvatos taikymas sutuoktinių atžvilgiu
Svarbus aspektas yra tai, ar asmuo, kuris pardavė turimas akcijas, yra susituokęs. Tais atvejais, kai yra parduodami ar kitaip perleidžiami vertybiniai popieriai ar kitos finansinės priemonės, kurios priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pripažįstama, kad pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių. Laikomasi nuostatos, kad abu partneriai gauna pajamas lygiomis dalimis, nebent vedybų sutartyje abiejų sutuoktinių sutarimu nustatyta kitaip. Iš esmės tai reiškia, kad GPMĮ 17 str. 30 dalyje numatytas 10 000 Lt neapmokestinamasis dydis pajamoms iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo būtų taikomas kiekvieno sutuoktinio gautoms pajamoms atskirai. Tačiau, tuo atveju, jei sutuoktinis parduotų akcijas, kurias įgijo iki sudarydamas santuoką, ir akcijos nebūtų laikomos bendrosios jungtinės nuosavybės objektu, būtų laikoma, kad pajamas gavo tik tas asmuo, kuriam akcijos priklausė asmeninės nuosavybės teise.
Jei gautos pajamos yra dalijamos lygiomis dalimis abiems sutuoktiniams, tokiu atveju abu sutuoktiniai, kiekvienas atskirai, turi deklaruoti gautas pajamas lygiomis dalimis. Pajamos, gaunamos iš vertybinių popierių pardavimo ar kitokio nuosavybės perleidimo, yra priskiriamos B klasės pajamoms. Vadinasi, tokias pajamas turi deklaruoti pats gyventojas savarankiškai iki kitų metų gegužės 1 d., t. y. pateiktos situacijos atveju iki 2015 m. gegužės 1 d., užpildydamas metinės gyventojų pajamų deklaracijos GPM308 formą.
[content_protector password=”fidexperta”]Atsižvelgiant į pateiktą situaciją, gyventojui gali atsirasti tokios mokestinės prievolės. Tuo atveju, jei parduotos akcijos priklausė abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, apmokestinamosios šio sandorio pajamos būtų apskaičiuojamos taip: ((50 000 – 27 000) – (2 × 10 000)) : 2 = 1 500. Būtų laikomasi nuostatos, kad kiekvienas sutuoktinis gavo po 1 500 Lt apmokestinamųjų pajamų, kurias turėtų deklaruoti ir sumokėti nuo šios sumos 15 proc. GPM kiekvienas sutuoktinis atskirai, t. y. tiek vyras, tiek žmona turėtų sumokėti: 1 500 × 0,15 = 225 Lt GPM. Tačiau jei būtų laikoma, kad akcijos priklauso gyventojui asmeninės nuosavybės teise, šio sandorio apmokestinamosios pajamos būtų apskaičiuojamos taip: (50 000 – 27 000 – 10 000) = 13 000 Lt. Šias pajamas sutuoktinis turėtų deklaruoti pats ir sumokėti: 13 000 × 0,15 = 1 950 Lt GPM.
Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, reikia pabrėžti, kad, apmokestinant pajamas, gautas iš vertybinių popierių pardavimo ar perleidimo 2014 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais, nebeatsižvelgiama į tai, kada buvo įsigyti vertybiniai popieriai. Gautoms pajamoms yra taikomas neapmokestinamasis dydis – 10 000 Lt. Sutuoktiniai, kuriems vertybiniai popieriai priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kiekvienas atskirai gali pritaikyti GPM lengvatą.[/content_protector]