Ar visada artimųjų dovanos neapmokestinamos?

aktualijos

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2013-08-12 Nr. 30
Mokesčių ekspertė, UAB „Fidexperta“ vadovė

Rūta BILKŠTYTĖ

Situacija

Nuolatinis Lietuvos gyventojas gavo ilgalaikio darbo pasiūlymą užsienio šalyje. Gyventojas nusprendė juo pasinaudoti ir su šeima išvyko iš Lietuvos. Butą, kuriame gyveno su šeima, gyventojas padovanojo savo mamai. Mama sūnaus dovanotą butą, kuriame sūnus su šeima gyveno dešimt metų, netrukus pardavė.

Klausimas

Ar mamos iš sūnaus gauta dovana yra neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu? Ar gauta dovana privalo būti deklaruota? Ar mamai kyla kokių mokestinių prievolių dėl buto pardavimo?

Dėl dovanų apmokestinimo

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.465 straipsniu, pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Bendrąja prasme, dovana – tai dovanotojo neatlygintinai apdovanotojo nuosavybėn perduotas turtas (nekilnojamamasis ar kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, taip pat pinigai ir kita).

Dovanų apmokestinimas priklauso nuo to, iš kokio subjekto dovana gauta – darbdavio, ne darbdavio (juridinio asmens) ar gyventojo, taip pat nuo dovanos vertės. LR gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 17 str. 1 d. 26 punkte įtvirtintos lengvatos dovanoms taikomos pagal tai, iš kokio gyventojo ši dovana gauta. Taigi, gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) neapmokestinamos:

  1. dovanojimo būdu gautos pajamos sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių;
  2. iš kitų gyventojų, neišvardintų anksčiau, jeigu dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė) neviršija 8 000 litų.

Pažymėtina, kad iš artimų giminaičių (sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių) dovanojimo būdu gautos pajamos neapmokestinamos, neatsižvelgiant į dovanoto turto vertę (piniginių lėšų sumą). Tuo tarpu, jeigu iš kitų gyventojų dovanojimo būdu gautos pajamos per mokestinį laikotarpį viršija 8 000 Lt, tai tik šį dydį viršijanti suma apmokestinama GPM, taikant 15 proc. mokesčio tarifą.

Nagrinėjant aprašytą situaciją, paminėta, kad sūnus turi šeimą. Atsižvelgiant į tai, svarbu išsiaiškinti, ar sūnus dovanojo mamai asmeninį savo turtą, ar turtą, įgytą santuokoje ir priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiems sutuoktiniams.

Po santuokos vienam iš sutuoktinių įsigijus turto ne iš asmeninių lėšų ar nesant vedybų sutarties, kurioje būtų nustatyta, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, sutuoktinio įsigytas turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Parduodant ar kitaip perleidžiant nuosavybėn turtą, kuris priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, laikoma, kad pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu jų vedybų sutartyje nenustatyta kitaip. Tokiu atveju, GPM lengvatos sąlygų tenkinimas turi būti taikomas kiekvieno sutuoktinio atžvilgiu atskirai, pagal jam priklausančią turto dalį.

Nesant tikslios papildomos informacijos, preziumuojama, kad butas yra įgytas po santuokos, t. y. turtas priklauso abiems sutuoktiniams – tiek gyventojui, tiek jo žmonai – lygiomis dalimis. Tokiu atveju, vadovaujantis GPM įstatymo 17 str.1 d. 26 punktu, ta dalis dovanoto buto, kuri priklauso sūnui, būtų priskiriama mamos neapmokestinamosioms pajamoms. Tuo tarpu kita dalis buto, priklausanti sūnaus žmonai, būtų apmokestinama GPM, kadangi laikytina, kad dovana gauta ne iš artimo giminaičio, o iš kito gyventojo. Nuo šios dovanos dalies, viršijančios 8 000 litų, mamai tektų sumokėti 15 proc. GPM.

Dėl dovanų deklaravimo

Vadovaujantis Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašu, nedeklaruojamos tokios dovanojimo būdu gautos pajamos:

  1. iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų ir senelių, o nuo 2010 m. – ir vaikaičių, jeigu dovanojimo būdu gautų pajamų suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 10 000 litų;
  2. iš kitų asmenų (ne iš aukščiau išvardintų artimų giminaičių), jeigu dovanojimo būdu gautų pajamų suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 8 000 litų.

Siekiant išsamiai atsakyti į aprašytos situacijos klausimą dėl dovanos deklaravimo, trūksta papildomos informacijos dėl buto vertės, nuo kurios priklauso, ar atsiranda prievolė mamai deklaruoti minėtą turtą. Preziumuojant, kad sūnui priklausanti buto dalis viršija 10 000 litų, o sūnaus žmonai – 8 000 litų, mama privalo gautą dovaną deklaruoti metinėje gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje iki kitų metų gegužės 1 d.

Dėl buto pardavimo

Vadovaujantis GPM įstatymo nuostatomis, nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos už turto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn apmokestinamos GPM, taikant 15 proc. mokesčio tarifą. Turto pardavimo apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautų pardavimo pajamų ir to turto įsigijimo kainos, įskaitant sumokėtus su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus. Būtina pabrėžti, kad nepateikus turto įsigijimo kainą patvirtinančių dokumentų, GPM būtų skaičiuojamas ne nuo skirtumo, o nuo visų gautų turto pardavimo pajamų.

GPM įstatymo 17 str. 1 d. 28, 53, 54 punktuose įtvirtintos GPM lengvatos nekilnojamojo turto pardavimo pajamoms – GPM neapmokestinamos:

  1. pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 5 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
  2. pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka;
  3. pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpiau negu 2 metus, o gautos pajamos per vienerius metus nuo tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn yra panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.

[content_protector password=”fidexperta”]Remiantis pateikta situacija, mama pardavė butą netrukus po dovanojimo sandorio, todėl anksčiau nurodytos GPM lengvatos pajamoms, gautoms pardavus nekilnojamąjį turtą, netaikytinos (turtas neišlaikytas 5 metus iki pardavimo, nėra duomenų, kad šiame bute mama būtų deklaravusi gyvenamąją vietą). Tokiu atveju mama turi apskaičiuoti ir sumokėti GPM nuo skirtumo, gauto iš pardavimo pajamų atėmus įsigijimo kainą, jeigu turimi įsigijimo kainos dokumentai. Kadangi butas buvo gautas dovanojimo būdu, buto įsigijimo kaina laikoma šios dovanos gavimo dieną nustatyta turto vertė pagal tikrąją rinkos kainą. Nekilnojamojo turto pardavimo pajamas mama turės deklaruoti metinėje gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje.

Atsižvelgiant į tai ir siekiant tinkamai taikyti GPM lengvatas dovanojimo būdu gautoms pajamoms, taip pat teisingai apmokestinti dovanas, reikia įvertinti visas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sudarant dovanojimo sandorį – ar dovana dovanotojui priklauso bendrosios jungtinės, ar asmeninės nuosavybės teise, kokia dovanos vertė ir kita. Parduodant turtą per trumpą laiko tarpą po dovanojimo sandorio, kyla rizika, kad mokesčių administratorius gali pripažinti, kad dovanojimo sandoriu buvo siekiama mokestinės naudos, ir taikyti turinio viršenybės prieš formą principą.[/content_protector]