Situacija
Norvegijos įmonė C kreipėsi į Lietuvos įmonę B, prašydama jai parduoti 20 kondicionierių. Lietuvos įmonė B šių kondicionierių neturėjo, todėl nupirko juos iš Lietuvos įmonės A. Įmonė B, įsigijusi kondicionierius iš įmonės A, juos pardavė Norvegijos įmonei C. Kondicionieriai buvo išvežti iš Lietuvos į Latviją, nepradėjus eksporto procedūros Lietuvoje. Eksporto procedūra buvo pritaikyta Latvijoje.
Klausimai
Kokiu PVM tarifu įmonė A turi apmokestinti įmonei B parduodamus kondicionierius? Kokį PVM tarifą turi taikyti įmonė B, parduodama kondicionierius Norvegijos įmonei C?
0 proc. PVM tarifo taikymo sąlygos
Nulinio PVM tarifo taikymas prekių išgabenimui iš Europos Sąjungos teritorijos reglamentuojamas LR pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (toliau – PVMĮ), 41 str. 1 ir 2 dalimis. 1 dalis taikoma, kai tiekiamas prekes išgabena pardavėjas ar jo užsakymu kitas asmuo. Tuo tarpu 2 dalis skirta atvejams, kai tiekiamas prekes išgabena pirkėjas, įsikūręs už šalies teritorijos ribų, ar jo užsakymu kitas asmuo.
Tiek kai prekes išgabena pirkėjas, tiek kai jas išgabena pardavėjas, svarbi Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teritorijos sąvoka. ES teritorijos sąvoka yra apibrėžta PVMĮ 2 str. 10 dalyje. ES teritoriją sudaro valstybių narių teritorijos. Vis dėlto į valstybių narių teritoriją nepatenka trečiosios teritorijos – Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintame sąraše nurodytos teritorijos. Trečiosios teritorijos nėra laikomos valstybės narės teritorija PVMĮ taikymo prasme, t. y. prekių išvežimas (įvežimas) iš (į) trečiąsias teritorijas PVMĮ prasme laikomas importu ar atitinkamai eksportu.
PVMĮ 41 str. 1 dalis numato 0 proc. PVM tarifo taikymą tais atvejais, kai tiekiamos prekės išgabenamos iš ES teritorijos ir už prekių išgabenimą yra atsakingas pardavėjas (išgabena arba pats pardavėjas, arba pardavėjo užsakymu kitas asmuo). Taigi, 0 proc. PVM tarifo taikymas nėra siejamas su tuo:
- kas eksporto deklaracijoje yra nurodytas kaip prekių eksportuotojas;
- kas trečiojoje valstybėje yra tiekiamų prekių importuotojas;
- ar prekių importuotojas ir jų gavėjas, nurodytas eksporto deklaracijoje, yra tas pats asmuo;
- ar tiekiamas prekes trečiojoje valstybėje importuojantis ar gaunantis asmuo yra tas pats asmuo, kuris prekes įsigijo iš tiekėjo;
- ar prekes gaunantis asmuo yra įsikūręs toje valstybėje, į kurią prekės yra gabenamos.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2014 m. birželio 16 d. raštu patvirtino PVMĮ 41 straipsnio apibendrinto paaiškinimo (komentaro) pakeitimus. Iki šių pakeitimų prekių eksportui 0 proc. PVM tarifą buvo galima taikyti tik tuomet, kai eksporto procedūra pradedama Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal dabartinį VMI prie FM išaiškinimą, nulinį tarifą galima taikyti neatsižvelgiant į tai, kur pradedama eksporto procedūra, t. y. Lietuvoje ar kitoje ES valstybėje narėje. Taigi, nulinio tarifo taikymo galimybės nuo 2014 m. birželio mėnesio buvo išplėstos.
Kaip jau minėta, prekių tiekimui 0 proc. PVM tarifas gali būti taikomas ir tais atvejais, kai tiekiamas prekes iš ES teritorijos išgabena pats jų pirkėjas ar jo užsakymu kitas asmuo. Ši PVMĮ 41 str. 2 dalyje įtvirtinta nuostata taikoma tik tuo atveju, jeigu prekių pirkėjas yra įsikūręs už šalies teritorijos ribų ir neturi šalies teritorijoje padalinio. 0 proc. PVM tarifas, pagal PVMĮ 41 str. 2 dalies nuostatas, gali būti taikomas, jei:
- tiekiamos prekės išgabenamos iš ES teritorijos ir
- prekes išgabena arba pats prekių pirkėjas, arba kitas asmuo prekių pirkėjo užsakymu, ir
- prekių pirkėjas nėra įsikūręs Lietuvoje.
Vertinant, ar konkrečiu prekių pardavimo atveju gali būti taikomas 0 proc. PVM tarifas dėl to, kad prekės yra išgabenamos iš ES teritorijos, reikia vertinti įvairių aplinkybių visumą: ar prekės faktiškai buvo išgabentos iš ES teritorijos, ar pardavėjas turi įrodymus, pagrindžiančius tokį faktą, kas organizavo prekių transportavimą (t. y. kas prekes išgabeno, kieno užsakymu tai buvo padaryta) ir pan.
0 proc. PVM tarifo taikymas pardavimų grandinėse
Tais atvejais, kai tų pačių prekių pardavimo sandoriuose dalyvauja daugiau nei 2 asmenys, susidaro tam tikros pardavimų grandinės. Pardavimų grandinėse tos pačios prekės yra perparduodamos vieno asmens kitam (pardavėjas parduoda pirkėjui, kuris savo ruožtu iš karto parduoda dar kitam pirkėjui, kuris prekes vėl iš karto perparduoda ir t. t.). Pardavimų grandinės – pardavimų atvejai, kai iš visų sudarytų sandorių aplinkybių galima teigti, kad vienas po kito einantys pardavimai yra praktiškai neatskiriami laike, sandoriuose kaip neatsiskleidę tarpininkai dalyvaujantys asmenys iš anksto žino, kad prekės bus perparduodamos.
Susidarant pardavimų grandinėms, reikia nustatyti, kuris pardavėjas turi teisę parduodamoms prekėms taikyti 0 proc. PVM tarifą, kadangi prekės yra eksportuojamos. Taip pat reikia vertinti visas sudarytų sandorių aplinkybes ir nustatyti, kokiomis sąlygomis prekės buvo parduotos, kas buvo atsakingas už prekių transportavimo organizavimą, per kiek laiko prekės buvo išgabentos. Taigi, sprendžiant klausimą dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo pardavimų grandinėse, būtina išsiaiškinti:
- ar prekės faktiškai buvo išgabentos iš ES teritorijos;
- kuris asmuo atsakingas už prekių transportavimo organizavimą;
- ar laiko tarpas tarp prekių tiekimo ir šių prekių išgabenimo yra objektyviai pateisinamas, t. y. ar prekės buvo išgabentos per normalios verslo praktikos požiūriu objektyviai pateisinamą laikotarpį.
Pardavimų grandinėse 0 proc. PVM tarifas gali būti taikomas tik toje grandyje, kurioje kaip pardavėjas ar pirkėjas dalyvaujantis asmuo yra ir asmuo, atsakingas už prekių išgabenimą iš ES teritorijos. Kitaip tariant, 0 proc. PVM tarifas gali būti taikomas toje grandyje, kurioje veikiantys asmenys pirmieji atitinka būtinas 0 proc. PVM tarifo taikymui sąlygas.
Asmuo, atsakingas už transportavimo organizavimą
Sprendžiant klausimą, kuris asmuo yra laikomas atsakingu už transportavimo organizavimą, reikia įvertinti, kieno transportu prekės buvo išgabentos, kas sudarė prekių transportavimo sutartį, kas faktiškai užsakė transportą, kam už transportavimo paslaugas buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, kuris asmuo apmokėjo transportavimo išlaidas ir pan. Tuo atveju, kai dalį transportavimo veiksmų atlieka pardavėjas, o dalį – pirkėjas, vertinant, kuris asmuo veikia kaip transportavimo organizatorius, reikėtų atkreipti dėmesį, tarp ko buvo sudaryta transportavimo paslaugų sutartis, kam buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra ir kas apmokėjo transportavimo išlaidas.
[content_protector password=”fidexperta”]
Jei vienas asmuo organizuoja prekių gabenimą iki ES teritorijos sienos, o kitas – organizuoja tolimesnį prekių gabenimą už ES teritorijos ribų, laikoma, kad už prekių išgabenimą iš ES teritorijos buvo atsakingas tas asmuo, dėk kurio veiksmų prekės kirto ES teritorijos sieną. Pavyzdžiui, pardavėjas organizuoja prekių nugabenimą iki ES teritorijos sienos, tačiau prekės sienos nekerta. Pirkėjas organizuoja tolimesnį prekių gabenimą, t. y. prekės kerta ES teritorijos sieną ir vyksta toliau iki galutinio paskirties taško. Vadinasi, prekių gabenimo organizatoriumi šiame pavyzdyje yra pirkėjas.
Tais atvejais, kai transportuojant yra naudojamas pardavėjui priklausantis (nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomas) transportas, laikoma, kad transportavimą organizavo pardavėjas. Jei naudojamas pirkėjui priklausantis transportas, laikoma, kad transportavimą organizavo pirkėjas. Tais atvejais, kai pardavimų grandinėse prekėms transportuoti naudojamos transporto priemonės, priklausančios kuriems nors pardavimų grandinėje dalyvaujantiems asmenims, nelaikoma, kad prekių transportavimą organizavo ankstesnis pardavėjas arba pirkėjas, jei vėlesnis pardavėjas arba pirkėjas pasinaudojo tokiems ankstesniems pardavėjams ar pirkėjams priklausančiomis transporto priemonėmis.
(Bus daugiau)
[/content_protector]