Rūta BILKŠTYTĖ
Situacija
Lietuvos gyventoja per internetinę parduotuvę nusprendė įsigyti drabužių iš ne Europos Sąjungos valstybės – Kinijos. Prie įsigytų siuntinių buvo nurodyta, kad galimas pristatymas pasauliniu mastu, pristatymo kaina – 5 proc. pirkinių krepšelio vertės. Įsigyti drabužiai skirti tik Lietuvos gyventojos asmeniniam naudojimui, neketinama jų perparduoti Lietuvoje.
Taip pat Lietuvos gyventojos sutuoktinis, išvykęs į komandiruotę JAV keturiems mėnesiams, gimtadienio proga norėtų žmonai atsiųsti į Lietuvą nedidelį siuntinį kaip dovaną – rankinę.
Klausimas
Ar Lietuvos gyventojos gaunami siuntiniai iš Kinijos ir JAV bus apmokestinami Lietuvoje? Jei taip, kokiais mokesčiais?
Importas – tai užsienio valstybės prekių ar paslaugų, dažniausiai skirtų prekybai, įvežimas į valstybę. Importuotų prekių galutinis vartotojas yra valstybės, į kurią importuojama, gyventojai ar organizacijos, o pardavėjas ar tiekėjas – užsienio valstybių gamintojai, tiekėjai.
Apmokestinimas, kuris taikomas prekėms, importuotoms į Lietuvą iš trečiųjų šalių (nagrinėjamu atveju, iš Kinijos ir JAV), paprastai susideda iš trijų dalių: muito, importo PVM ir akcizo, jei jis atitinkamai prekei nustatytas.
Dėl importo PVM
Vadovaujantis LR pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo nuostatomis, pagal bendrą taisyklę, importuojamoms prekėms taikomas standartinis PVM tarifas – šiuo metu 21 proc., tačiau būtina atsižvelgti, kokio pobūdžio prekės importuojamos, t. y. ar šioms prekėms nėra taikomas lengvatinis PVM tarifas, ar šioms prekėms netaikomos specialiosios nuostatos dėl neapmokestinimo importo PVM.
PVM įstatymo 40 straipsnyje išvardinti ypatingi atvejai, kai importuojamos prekės neapmokestinamos importo PVM. Pagal pateiktą situaciją, nagrinėtini du atvejai – komercinio pobūdžio siuntmena ir nekomercinio pobūdžio prekių siuntmena.
Komercinio pobūdžio prekių siuntmena importo PVM neapmokestinama, jei prekės sudaro vieną prekių siuntmeną ir bendra tokių prekių vertė ne didesnė kaip 75 litai. Vieną siuntą sudarančių prekių bendra vertė – kaina, sumokėta už prekes (arba mokėtina, jeigu prekės būtų pirktos), esančias vienoje siuntoje, neįskaitant transportavimo, draudimo ir kitų išlaidų, kurios paprastai įtraukiamos į importo PVM apmokestinamąją vertę. Šiuo atveju nuostata netaikoma etilo alkoholiui, alkoholiniams gėrimams, apdorotam tabakui ir etilo alkoholio turintiems skystiems parfumerijos, kosmetikos, tualetiniams gaminiams.
Importo PVM neapmokestinamos prekės, atsiunčiamos nedidelės vertės nekomercinio pobūdžio siuntmenose (dokumentų siuntose, pašto siuntose ar pašto siuntiniuose). Siuntmena laikoma nedidelės vertės, jeigu jos bendra vertė neviršija 160 Lt. Siuntmena laikoma nekomercinio pobūdžio, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
- Siuntmenos gavėjas – fizinis asmuo;
- Siuntmeną sudarantys daiktai yra akivaizdžiai skirti gavėjo ar jo šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. nei prekių kiekis, nei jų pobūdis nesudaro prielaidos manyti, kad šie daiktai skirti ekonominei veiklai;
- Siuntmenos gavėjas siuntmeną iš siuntėjo gauna neatlygintinai;
- Siuntmenoje nėra prekių, kurios pagal LR akcizų įstatymą yra akcizų objektas;
- Tuo atveju, jei siunčiama kava ar arbata, siuntmenoje esančios kavos svoris neviršija 500 gramų (arba kavos ekstrakto ir esencijos – 200 gr), arbatos svoris neviršija 100 gr (arba arbatos ekstrakto ir esencijos – 40 gr).
Kaip minėta, į siuntmenos bendrą vertę nėra įskaitomos transportavimo, draudimo ir kitos išlaidos, kurios paprastai įtraukiamos į importo PVM apmokestinamąją vertę.
Importo PVM neapmokestinamos nedidelės vertės nekomercinio pobūdžio siuntmenos, jeigu jų gavėjas yra fizinis asmuo, jas sudaro daiktai, skirti gavėjo ar jo šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. daiktai, sudarantys siuntmeną, pagal paskirtį, kiekį, rūšį, modelį, kitas aplinkybes neturi sudaryti prielaidų, kad jie skirti parduoti ar naudoti komercijai. Importo PVM lengvata nebus taikoma, jeigu siuntmeną sudarys didelis kiekis vienos rūšies tokio paties modelio daiktų, kurių akivaizdžiai per daug vieno asmens ar jo šeimos poreikiams, naudojant įvežamus daiktus pagal paskirtį. Taip pat, kaip minėta, būtina sąlyga dėl siuntmenos importo PVM neapmokestinimo – gavėjas niekaip neatsilygina (prekės perleidžiamos nemokamai, be jokio gavėjo įsipareigojimo) siuntėjui, t. y. už siuntmeną siuntėjas negauna jokio užmokesčio. Jei prekės perkamos internetu ir tokių prekių vertė neviršija 75 litų (išskyrus etilo alkoholį, alkoholinius gėrimus, apdorotą tabaką ir etilo alkoholio turinčius skystus parfumerijos, kosmetikos, tualetinius gaminius), neatsižvelgiant į tai, kas nurodomas gavėju, taikoma anksčiau aptarta importo PVM lengvata. Pažymėtina, kad nupirkus prekes internetu ir parsisiunčiant jas ne sau, bet nurodant gavėju kitą asmenį, nelaikoma, kad siuntmena iš siuntėjo gauta neatlygintinai.
Taigi, nagrinėjant pateiktą situaciją, Lietuvos gyventojos drabužių siuntmena iš Kinijos būtų laikoma komercinio pobūdžio, tačiau importo PVM būtų neapmokestinama tuo atveju, jei bendra siuntmenos vertė neviršytų 75 litų. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu siuntmenos iš Kinijos internetinės parduotuvės vertė viršytų 75 litus, skaičiuojant importo PVM, prie siuntmenos vertės būtų pridedamos ir siuntimo (transportavimo) išlaidos. Nagrinėjamos situacijos atveju turėtų būti pridėta pristatymo kaina (5 proc. pirkinių krepšelio vertės). Kaip dovana nuo vyro gaunama siuntmena iš JAV turėtų būti laikoma nekomercinio pobūdžio, todėl neturėtų būti apmokestinama importo PVM, jeigu bendra siuntmenos vertė neviršytų 160 litų.
Dėl importo muitų
Tarybos 2009 m. lapkričio 16 d. reglamente Nr. 1186/2009, nustatančiame Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, nurodyta, kad visas prekių siuntas, išsiųstas tiesiai iš trečiosios šalies gavėjui Bendrijoje, leidžiama įvežti be importo muitų, jeigu prekių savoji vertė kiekvienoje siuntoje neviršija 150 EUR (apie 510 litų). Nuo importo muitų, kaip ir nuo importo PVM, neatleidžiami alkoholio gaminiai, kvepalai ir tualetiniai vandenys, tabakas ir tabako gaminiai.
Tarybos 1987 m. liepos 23 d. reglamente Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo nustatyta, kad importo muitais apmokestinamoms prekėms, atsiunčiamoms vienoje siuntoje, kurią vienas privatus asmuo siunčia kitam privačiam asmeniui, taikoma fiksuoto dydžio 2,5 proc. muito norma, jei jos importuojamos nekomerciniais tikslais ir jų tikroji vertė ne didesnė kaip 700 eurų (apie 2 400 litų). Toks muito apskaičiavimas netaikomas prekėms, kurioms muito tarife nustatyta muito norma „neapmuitinama“.
Pažymėtina, kad fiksuoto dydžio muito norma netaikoma prekėms, atsiunčiamoms nekomerciniais tikslais vienoje siuntoje, kurią vienas privatus asmuo siunčia kitam privačiam asmeniui, ir jų tikroji vertė ne didesnė kaip 700 eurų (apie 2 400 litų), jei prieš joms pritaikant fiksuoto dydžio normą asmuo prašo jas apmokestinti atitinkamoms prekėms nustatytais muitais.
Tuo atveju, jei siuntose atsiunčiamų prekių vertė didesnė kaip 700 eurų (apie 2 400 litų) – prekės apmokestinamos importo muitais, nustatytais Tarybos 1987 m. liepos 23 d. reglamente Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo. Muito dydis priklauso nuo prekės rūšies (svarbūs visi požymiai ir sudedamosios dalys), šalies, iš kurios atsiunčiama prekė.
Lietuvos gyventojos gaunamos siuntos iš Kinijos ir JAV importo muitais būtų neapmokestinamos, jei kiekvienos iš siuntų vertė neviršytų 150 eurų (apie 510 litų).
Atsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktą situaciją akcizinės prekės nesiunčiamos, akcizų mokestis gaunamiems siuntiniams nebūtų taikomas.
Siunčiantis prekes iš trečiųjų šalių (ne Europos Sąjungos valstybių), būtina įvertinti, kas yra prekės siuntėjas, siuntos pobūdį, siuntos vertę, siunčiamas prekes ir kt., nes nuo to priklauso, ar gauta siunta bus papildomai apmokestinta Lietuvoje ir kokiais importo mokesčiais.