UAB „Fidexperta“ vadovė
Situacija
Gyventojas suteikė paskolą įmonei už rinkos kainą atitinkančias palūkanas. Įmonės veiklos rodikliams keičiantis, gyventojas savo reikalavimo teisę į paskolintas lėšas perleido kitam fiziniam asmeniui, nuolatiniam Lietuvos gyventojui.
Klausimai
Kokie reikalavimai keliami perleidžiant reikalavimo teisę? Ar būtų apmokestintos gyventojo gautos pajamos už perleistą reikalavimo teisę? Jei taip, kokia tvarka?
Reikalavimo teisės pardavimas ar kitoks perleidimas – apribojimai
LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 str. 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius be skolininko sutikimo gali perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jei tai neprieštarauja teisės aktams ar tarp kreditoriaus ir skolininko sudarytai sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs tiesiogiai su kreditoriaus asmeniu. Tai reiškia, kad, pateiktos situacijos atveju, gyventojas, norintis perleisti turimą reikalavimo teisę, turi įsitikinti, kad tokia galimybė yra numatyta paskolos sutartyje. Taip pat reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ir dar labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo teisę įgijusiam asmeniui pereina ir prievolės įvykdymo užtikrinimui nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės, todėl asmuo, perleidęs tokią teisę, privalo perduoti naujajam kreditoriui visus dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę, ir papildomas teises, įskaitant ir teises į palūkanas. Reikia pabrėžti, kad, remiantis CK 6.101 str. 5 dalimi, be skolininko sutikimo draudžiama kreditoriui perduoti reikalavimo teisę, jei kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Taip pat draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas arba reikalavimo teisė yra neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu, pvz., dėl žalos atlyginimo už sutrikdytą sveikatą ar kitokios žalos, reikalavimas, susijęs su asmens išlaikymu ir pan.
CK 6.105 str. 2 dalyje nurodoma, kad tais atvejais, kai reikalavimo teisė yra perleidžiama kitam asmeniui neatlygintinai, laikoma, kad reikalavimo teisę perleidęs asmuo patvirtina, kad reikalavimo teisė egzistuoja ir priklauso jam, nors sutartyje toks patvirtinimas gali būti ir nenurodytas, išskyrus atvejus, kai naujasis kreditorius įgyja reikalavimo teisę savo rizika arba reikalavimo teisės perleidimo metu žinojo arba turėjo žinoti apie neapibrėžtą reikalavimo teisės pobūdį. Tais atvejais, kai reikalavimo teisė perleidžiama atlygintinai, pradinis kreditorius atsako tik už perleidimo metu buvusį skolininko nemokumą ir tik tiek, kokio dydžio sumą gavo už perleidimą. Vadinasi, jei paaiškėtų, kad reikalavimo teisė negalioja, asmuo turėtų grąžinti už reikalavimo teisės perdavimą gautą atlygį ją įsigijusiam asmeniui, tačiau ne visą sumą, kuriai galiojo reikalavimo teisė.
Nors reikalavimo teisę galima perduoti ir be skolininko sutikimo, tačiau apie reikalavimo teisės perleidimo faktą asmuo turi būti informuotas. Skolininkui turi būti pateikiama perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas. Jei skolininko vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešama skelbimu spaudoje.
Atsižvelgiant į pateiktą situaciją, gyventojas galėtų perleisti reikalavimo teisę į Įmonei paskolintas lėšas kitam asmeniui. Pateiktos situacijos atveju reikalavimo teisė gali būti perduodama be apribojimų, kadangi ji nėra neatsiejamai susijusi su gyventojo asmeniu.
Reikalavimo teisės perleidimo apmokestinimas
LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 d. 27 punkte nustatyta lengvata, kad ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų ir to turto įsigijimo kainos skirtumas, neviršijantis 2 500 Eur per mokestinį laikotarpį, yra neapmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM). Šia lengvata gali pasinaudoti gyventojai, parduodantys asmeninio naudojimo daiktus, kitą materialųjį ir nematerialųjį turtą, pavyzdžiui, pateiktoje situacijoje minėtą kreditorinio reikalavimo teisę, ar patentus, licencijas, prekės ženklus, intelektinės veiklos rezultatus ir kt. Skirtumas tarp gauto atlygio už parduotą turtą ir to turto įsigijimo kainos yra apskaičiuojamas remiantis GPMĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Reikalavimo teisės perdavimo atveju turto pardavimo pajamomis pripažįstamas gautas atlygis už parduotą reikalavimo teisę, o turto įsigijimo kaina yra laikoma suma, į kurią ir yra nustatyta reikalavimo teisė. Tais atvejais, kai parduodamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimas turtas, ši lengvata yra taikoma kiekvieno sutuoktinio turto daliai atskirai. Gautas atlygis yra dalinamas iš dviejų, iš jo atimama pusė to turto įsigijimo kainos, o gautam skirtumui yra pritaikomas 2 500 Eur apmokestinamasis dydis kiekvienam sutuoktiniui atskirai.
Pateiktoje situacijoje tiksliai nenurodoma, kokia buvo įmonei suteiktos paskolos vertė ir kokio dydžio atlygį už perleistą reikalavimo teisę gyventojas gavo. Šiuo atveju, jei gyventojas už parduotą reikalavimo teisę gautų atlygį, kuris viršytų paties gyventojo suteiktos paskolos vertę, GPM būtų apmokestintas skirtumas tarp gauto atlygio ir įmonei suteiktos paskolos vertės, tačiau tik tuo atveju, jei toks skirtumas būtų didesnis nei 2 500 Eur neapmokestinamasis dydis. Tik šį neapmokestinamąjį dydį viršijanti dalis būtų apmokestinta standartiniu 15 proc. GPM tarifu. Į įmonei suteiktos paskolos vertę nebūtų įtraukiamos apskaičiuotos palūkanos. Tuo atveju, jei gautas atlygis būtų mažesnis už suteiktos paskolos vertę (praktikoje dažniausiai pasitaikantis atvejis), gyventojui neatsirastų mokestinių prievolių (realiai patiriamas nuostolis).
Galimas ir toks atvejis, kai reikalavimo teisė perduodama kitam gyventojui neatlygintinai. Tokiu atveju, gyventojui, perleidžiančiam reikalavimo teisę, neatsirastų prievolės mokėti GPM, nes jis negautų jokio atlygio.
[content_protector password=”fidexperta”]Pateiktoje situacijoje neminima, kokiam asmeniui – susijusiam ar nesusijusiam – gyventojas perleidžia reikalavimo teisę. GPMĮ 15 str. 1 dalyje nurodyta, kad gyventojai pajamomis iš bet kokio sandorio ar bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią tikrąją rinkos kainą. Tikrąja rinkos kaina turi būti įvertinti ir sandoriai ar ūkinės operacijos, vykstančios tarp asocijuotų asmenų. Asocijuotais asmenimis pripažįstami susiję asmenys, kurie apibrėžti GPMĮ 2 str. 19 d. GPMĮ 2 str. 20 dalyje nurodyta, kad rinkos kaina susiformuoja sandoriuose tarp nepriklausomų asmenų, už kurią gali būti apsikeičiama turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas. Tuo atveju, jei sandoriuose nustatytos kainos neatitinka tikrosios rinkos kainos arba sandoryje nėra nurodoma kaina, tuomet tikrąją rinkos kainą turi apskaičiuoti pats gyventojas arba išmokas išmokantis asmuo. Tikroji rinkos kaina turi būti ekonomiškai pagrįsta.
Pajamos, gautos už nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą ar kitokį perleidimą yra priskiriamos prie B klasės pajamų. Vadinasi, GPM nuo tokių pajamų turi apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti pats tokias pajamas gavęs asmuo. Esant prievolei, reikalavimo teisę perleidęs gyventojas turėtų deklaruoti gautas apmokestinamąsias pajamas už turto pardavimą ar kitokį perleidimą iki einamųjų metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d., pateikdamas Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą.
Apibendrinant reikia pabrėžti, kad iš reikalavimo, kaip ir kitų nematerialių teisių, pardavimo ar kitokio perleidimo gautos pajamos yra GPM objektas. Apmokestinamoji suma, tokiais atvejais, yra apskaičiuojama iš gauto atlygio už turto pardavimą atėmus parduoto ar perleisto turto įsigijimo kainą. Iš gauto skirtumo atėmus neapmokestinamąjį 2 500 Eur dydį, likusi suma yra apmokestinama standartiniu 15 proc. GPM tarifu. Gautos apmokestinamosios pajamos priskirtinos prie B klasės pajamų, todėl apskaičiuoti GPM nuo tokių pajamų, sumokėti jį ir deklaruoti turėtų pats gyventojas iki einamųjų metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d., pateikdamas Metinę pajamų deklaracijos GPM308 formą.[/content_protector]