Individualios veiklos apmokestinimo palyginimas po Vyriausybės pakeitimų

Individualios veiklos apmokestinimo palyginimas po Vyriausybės pakeitimų

Vyriausybės mokesčių reformos pasiūlymai ypač naudingi savarankiškai dirbantiems laisvųjų profesijų atstovams, taip pat ir kitų profesijų savarankiškai dirbantiems žmonėms, kurie gauna ne itin dideles pajamas.

VŽ mokesčių konsultacijų UAB „Fidexperta“ paprašė įvertinti, kaip keisis mokesčių našta savarankiškai dirbantiems asmenims Vyriausybei įgyvendinus mokesčių reformą. Kol kas nėra aiškios visos prielaidos. Lyginant vadovautasi prielaida, jog nebelieka prievolės mokėti „Sodrai“ nuo minimalios algos, veiklos sąnaudos siekia 30%. Apmokestinamosioms pajamoms iki 10.000 Eur taikomas 5% tarifas, nuo 10.000 Eur iki 30.000 Eur – 10% tarifas, o nuo 30.000 Eur per metus – 15% tarifas.

„Kol kas neaišku, kokiu principu būtų pereinama prie apmokestinimo skirtingais tarifais – ar bus tarifo laiptai, ar bus taikomas toks principas, koks dabar taikomas mažoms įmonėms“, – pažymi p. Bilkštytė. Pagal analogiją dabar tuo atveju, jeigu mažos įmonės pajamos viršija bent vienu euru 300.000 Eur ribą, visam pelnui taikomas 15% tarifas. Jeigu šios ribos neviršija, taikomas 5% tarifas. Lentelėje skaičiuojama pagal tokį principą, pagal kokį apmokestinamos mažosios įmonės.

„Jeigu būtų taikomi laiptai, gavus 50.000 Eur apmokestinamųjų pajamų, 9.999 Eur būtų apmokestinami 5% tarifu, kita dalis pajamų – didesniais tarifais. Tuomet gautume visai kitokius skaičius“, – pažymi p. Bilkštytė. Tai būtų dar naudingiau laisvosioms profesijoms.

„Vyriausybės pasiūlymai labai naudingi laisvųjų profesijų atstovams – advokatams, vertėjams, konsultantams, o kitiems jie naudingi tuomet, kai jų pajamos neviršija 8.000 Eur“, – pažymi p. Bilkštytė. O praloš savarankiškai dirbantys prekybininkai, kurie nuo didelių sumų galėjo skaičiuoti 5% tarifą.

Pajamos per metus, Eur Individuali veikla pagal pažymą (laisvoji profesija). 15% GPM, 29,7% VSDĮ, 9% PSDĮ Individuali veikla pagal pažymą . 5% GPM, 29,7% VSDĮ, 9% PSDĮ Individuali veikla pagal pažymą (po Vyriausybės pakeitimų). 5-10-15% GPM, 29,7% VSDĮ, 9% PSDĮ
3.000 1.037,25 (34,58%) 827,25 (27,56%) 511,35 (17,05%)
5.000 1.455,15 (29,10%) 1.105,15 (22,10%) 852,25 (17,05%)
8.000 2.082 (26,03%) 1.522 (19,03%) 1.363,6 (17,05%)
10.000 2.499,9 (25%) 1.799,9 (18%) 2.054,5 (20,55%)
30.000 7.213,5 (24%) 5.113,5 (17,05%) 7.213,5 (24,05%)
50.000 12.022,5 (24%) 8.522,5 (17,05%) 12.022,5 (24,05%)
100.000 18.531,64 (18,5%) 11.531,64 (11,5%) 18.531,64 (18,53%)

Pastabos

Po Vyriausybės pakeitimų mokestinė našta skaičiuojama, darant šias prielaidas:

1. veiklos sąnaudos – 30% veiklos pajamų;

2. nėra Sodros „grindų“ – Sodros įmokos skaičiuojamos nuo gautų pajamų;

3. Sodros „lubos“ nesikeičia – 28 VDU;

4. GPM tarifas:

4.1. 5%, kai apmokestinamosios pajamos („pelnas“) iki 10.000 Eur per metus;

4.2. 10%, kai apmokestinamosios pajamos („pelnas“) nuo 10.000 Eur iki 30.000 Eur per metus;

4.3. 15%, kai apmokestinamosios pajamos („pelnas“) nuo 30.000 Eur per metus.

Publikuota portale www.vz.lt
http://www.vz.lt/finansai-apskaita/2017/06/02/palyginimas-kaip-keisis-individualios-veiklos-apmokestinimas?utm_content=connected
Mokestinės prievolės išvykstantiems iš Lietuvos

Mokestinės prievolės išvykstantiems iš Lietuvos

Raimonda Čepukienė

UAB „Fidexperta“ Vyr. mokesčių konsultantė

Mantas Grigaitis

UAB „Fidexperta“  Mokesčių konsultantas

Straipsnį galite rasti: http://aktualijos.lt/ Nr. 48 (912)

 

Situacija: Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2016 m. rugsėjo mėn. nusprendė emigruoti į Vokietiją. Prieš išvykdamas jis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos pateikė  galutinai iš Lietuvos išvykstančio gyventojo pajamų deklaraciją.

 

Klausimai: Kokiais būdais nuolatinis Lietuvos gyventojas, galutinai išvykstantis iš Lietuvos, turi informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos? Kaip gyventojas turi deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos, kad jam nesusidarytų privalomojo sveikatos draudimo įmokų skola?

 

Dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolos susidarymo

Viešojoje erdvėje galima išgirsti istorijas apie lietuvių, kurie ilgą laiką buvo išvykę iš Lietuvos, susidariusias skolas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra).

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir SDĮ) 17 str. 9 d. nuostatomis, jei gyventojas nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – ir PSD) kitais SDĮ nustatytais pagrindais, tuomet jis kas mėnesį savarankiškai už save turi mokėti 9 proc. nuo minimalios mėnesinės algos, galiojančios tą mėnesį, dydžio PSD įmokas. Tokios įmokos turi būti sumokamos kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Tai reiškia, kad iš esmės savarankiškai draustis PSD turi gyventojai, kurie nevykdo jokios ekonominės veiklos, negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, nėra apdrausti PSD valstybės lėšomis ar nėra drausti kitais pagrindais. Reikia pažymėti, kad valstybės lėšomis yra draudžiami įvairių rūšių pensijas gaunantys asmenys, studentai, darbo biržoje registruoti bedarbiai, asmenys gaunantys socialinę pašalpą, neįgalieji ir kt.

Taip pat aukščiau pateiktos situacijos atveju svarbu pažymėti, kad savarankiškai PSD draustis ir mokėti įmokas turi ir gyventojai, kurie ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui išvyksta iš Lietuvos ir tokio išvykimo tinkamai nedeklaravo. Tai reiškia, kad jei Sodra neturi duomenų, kad toks gyventojas deklaravo apie savo išvykimą iš Lietuvos, laiko tokį gyventoją neišvykusiu iš Lietuvos ir apskaičiuoja jam tenkančias mokėtinas PSD įmokas. Dažnai atsitinka, kad gyventojas tik po ilgo laiko sugrįžęs į Lietuvą sužino apie susidariusią skolą.

Atsižvelgiant į tai, nuolatiniam Lietuvos gyventojui, ilgam laikui ar galutinai išvykstančiam iš Lietuvos, svarbu tinkamai informuoti valstybės institucijas ir išvengti ginčų dėl jiems apskaičiuotų PSD įmokų skolų.

 

Informavimas apie gyventojo išvykimą iš Lietuvos

Reikia pažymėti, kad šiuo metu nuolatiniai Lietuvos gyventojai apie ilgesnį kaip 6 mėnesių išvykimą iš Lietuvos  valstybines insitucijas gali informuoti dviem būdais.

Visų pirma, gyventojas apie savo išvykimą iš Lietuvos gali informuoti Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, kurį šiuo metu administruoja Valstybės įmonė „Registrų centras“. Tokiu atveju išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaracijos yra teikiamos įstaigoms, kurioms įstatymų nustatyta tvarka yra suteikta teisė deklaruoti gyventojo gyvenamąją vietą. Lietuvoje gyventojo gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugas teikia konkrečios savivaldybės seniūnijos, o savivaldybėse, kurių teritorijoje nėra įsteigtų seniūnijų, – savivaldybių administracijos padaliniai. Taip pat savo gyvenamąją vietą Lietuvoje ar išvykimą iš Lietuvos ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui galima registruoti kreipiantis į užsienyje esančias Lietuvos Respublikos konsulines įstaigas.

Gyventojas, deklaruojantis savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, deklaraciją dėl išvykimo iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, turi pateikti asmeniškai, atvykus į gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigą arba naudojantis internetu per el. valdžios portalą, patvirtinant savo tapatybę šiame portale nurodytais būdais.  Pažymėtina, kad deklaraciją apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos reikia pateikti ne anksčiau kaip 7 darbo dienos prieš išvykstant.

Situacijoje minimas gyventojas 2016 m. rugsėjo mėn. prieš išvykdamas iš Lietuvos Respublikos pateikė tik galutinai iš Lietuvos išvykstančio gyventojo pajamų deklaraciją. Svarbu pabrėžti, kad iki šių metų galo, t.y. 2016 m. gruodžio 31 d., Sodra apskaičiuodama gyventojų prievoles susimokėti PSD apie ilgiau kaip 6 mėnesiams iš Lietuvos išvykstančius asmenis galės sužinoti tiek iš mokesčių administratoriaus, kuriam gyventojas pateikė galutinai iš Lietuvos Respublikos išvykstančio gyventojo pajamų deklaraciją, tiek iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro, kai gyventojai apie savo išvykimą informuoja gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigą. Tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. Sodra, apskaičiuodama PSD įmokų prievoles, remsis tik duomenimis iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro. Tai reiškia, kad jei situacijoje minimas gyventojas emigruotų kitais metais, t.y. jau po 2016 m. gruodžio 31 d., tuomet jam reikėtų apie savo išvykimą deklaruoti ir gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai, kad ši padarytų atitinkamus pakeitimus Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Tai ypač aktualu, kadangi jei gyventojai po 2016 m. gruodžio 31 d. mokesčių administratoriui pateiks tik galutinai išvykstančio iš Lietuvos gyventojo pajamų deklaraciją, toks gyventojas Sodros požiūriu bus laikomas neišsiregistravusiu iš Lietuvos Respublikos ir jam bus apskaičiuojamos PSD įmokos, kaip asmeniui turinčiam tokias įmokas mokėti savarankiškai.

 

Gyventojo, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų deklaravimas

Reikia pažymėti, kad jei gyventojas pateikia deklaraciją apie savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai, tai neatleidžia jo nuo prievolės pateikti mokesčių deklaraciją kaip galutinai iš Lietuvos Respublikos išvykstančiojo asmens. Tai susiję su tuo, kad gyventojas, išvykstantis iš Lietuvos Respublikos ne nuo kalendorinių metų pradžios, turi deklaruoti tais metais iki išvykimo gautas pajamas.

Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 29 str. 1 d. nuostatomis, nuolatinis Lietuvos gyventojas, galutinai išvykstantis iš Lietuvos per mokestinį laikotarpį, turi mokesčių administratoriui pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą mokestinį laikotarpį iki išvykimo dienos, t.y. jis turi deklaruoti pajamas gautas nuo tų kalendorinių metų pradžios iki išvykimo dienos. Deklaracijoje reikia nurodyti tiek deklaruotinas pajamas, gautas Lietuvoje, tiek deklaruotinas pajamas, gautas užsienio valstybėse, ir nurodyti nuo jų jau sumokėtą ar apskaičiuotą GPM.

Būtina pabrėžti, kad minėtą gyventojo, galutinai išvykstančio iš Lietuvos Respublikos, deklaraciją pateikęs nuolatinis Lietuvos gyventojas nėra atleidžiamas nuo prievolės deklaruoti savo per mokestinį laikotarpį, kurį jis išvyko iš Lietuvos Respublikos, gautas pajamas ir pateikti Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą iki mokestinio kito laikotarpio, einančio po praėjusio mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. Pavyzdžiui, situacijoje minimas gyventojas nusprendė galutinai išvykti iš Lietuvos 2016 m. rugsėjo mėnesį, taigi toks gyventojas iki savo išvykimo dienos mokesčių administratoriui pateikė galutinai iš Lietuvos išvykstančio gyventojo deklaraciją ir joje deklaravo iki išvykimo dienos gautas pajamas, nuo jų jau sumokėtą GPM ir apskaičiuotą GPM. Tačiau situacijoje minimas Lietuvos gyventojas turės pateikti ir Metinės pajamų deklaraciją už 2016 metų mokestinį laikotarpį iki 2017 m. gegužės 2 d. Reikia pabrėžti, kad iki galutinio išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos reikia sumokėti ir apskaičiuotą GPM.

Pažymėtina, kad jei galutinai iš Lietuvos išvyksta gyventojas, kuris atitinka GPMĮ 4 str. 3 d. nustatytas sąlygas, t.y. jei jis tris vienas paskui kitą einančius mokestinius laikotarpius buvo nuolatinis Lietuvos gyventojas ir iš karto po jų einančiu mokestiniu laikotarpiu išvyksta iš Lietuvos ir išvykimo mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje jis prabūna mažiau nei 183 kalendorines dienas, jam mokesčių administratoriui reikia pateikti tik galutinai iš Lietuvos Respublikos išvykstančio gyventojo deklaraciją, kuri pildoma už laikotarpį nuo kalendorinių metų pradžios iki galutinio išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Pabrėžtina, kad ypatingą dėmesį pildant šias deklaracijas turi atkreipti nuolatiniai Lietuvos gyventojai, pardavę Europos Ekonominės Erdvės (toliau – ir EEE) valstybėje esantį jiems priklausantį gyvenamąjį būstą, kuriame jie trumpiau kaip 2 metus buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą. Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 54 p. nuostatas, gyventojai gali neapmokestinti pajamų iš gyvenamojo būsto, esančio EEE valstybėse, pardavimo, jei tokiame būste jų gyvenamoji vieta buvo registruota trumpiau kaip 2 metus, tačiau per metus nuo pardavimo sandorio jie EEE valstybėje įsigijo naują gyvenamąjį būstą ir jame teisės aktų nustatyta tvarka deklaravo gyvenamąją vietą. Tai reiškia, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris planavo pasinaudoti anksčiau minėta lengvata, tačiau iki galutinio išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos neįsigijo naujo gyvenamojo būsto vienoje iš EEE valstybių ir jame nedeklaravo savo gyvenamosios vietos, turi deklaruoti ir apmokestinti pajamas, gautas iš ankstesnio gyvenamojo būsto pardavimo iki savo išvykimo dienos, tokias pajamas deklaruodamas galutinai iš Lietuvos Respublikos išvykstančio gyventojo deklaracijoje. Tuo atveju, jei gyventojas, galutinai išvykęs iš Lietuvos ir deklaravęs bei apmokestinęs tokias pajamas iki to paties mokestinio laikotarpio, kuriuo galutinai išvyko iš Lietuvos, paskutinės dienos įsigys gyvenamąjį būstą kitoje EEE valstybėje ir jame deklaruos savo gyvenamąją vietą, tuomet jis teikdamas Metinės pajamų deklaracijos už tą mokestinį laikotarpį, galės ankstesnio gyvenamojo būsto pardavimo apmokestinamąsias pajams priskirti prie savo neapmokestinamųjų pajamų ir susigrąžinti iki išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaruotą ir sumokėtą GPM. Jei naujas gyvenamasis būstas, kuriame deklaruojama nauja gyvenamoji vieta būtų įsigytas kitą mokestinį laikotarpį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurį nuolatinis Lietuvos gyventojas galutinai išvyko iš Lietuvos, tuomet jis galėtų patikslinti galutinai iš Lietuvos Respublikos išvykstančio gyventojo deklaraciją ir priskirti pajamas iš ankstesnio būsto pardavimo prie neapmokestinamųjų pajamų ir tokiu būdu susigrąžinti GPM permoką.

 

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, reikia pažymėti, kad gyventojai, siekdami išvengti PSD įmokų skolų, turi informuoti valstybines institucijas apie ilgalaikį išvykimą iš Lietuvos. Tai galima padaryti užpildant ir pateikiant išvykstančiojo iš Lietuvos deklaraciją gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai. Pateikus tokią deklaraciją ši informacija yra įtraukiama į LR gyventojų registrą. Taip pat gyventojai, galutinai išvykstantys iš Lietuvos, turi pateikti mokesčių administratoriui galutinai iš Lietuvos Respublikos išvykstančio gyventojo deklaraciją ir joje deklaruoti pajamas, gautas tuo mokestiniu laikotarpiu iki išvykimo dienos, bei jas apmokestinti. Svarbu pabrėžti, kad Sodra, apskaičiuodama PSD įmokų prievoles nuo 2017 m. sausio 1 d., atsižvelgs tik į informaciją, pateiktą LR gyventojų registre.

 

Paskolų teikimas naudojantis tarpusavio skolinimosi platformomis

Paskolų teikimas naudojantis tarpusavio skolinimosi platformomis

Rūta BILKŠTYTĖ
Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

Situacija

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, turintis laisvų piniginių lėšų, nusprendė jų nelaikyti banke kaip indėlio, o investuoti. Kadangi gyventojas neturi patirties, investuojant pinigus į vertybinius popierius, nusprendė šias lėšas paskolinti kitiems asmenims, naudodamasis tarpusavio skolinimosi platforma, veikiančia internete. Po kurio laiko į savo banko sąskaitą gyventojas gavo pirmąsias palūkanas už investuotas lėšas ir delspinigius iš vieno skolininko už laiku negrąžintą paskolą.

 

Klausimai

Ar apmokestinamos nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos už paskolas, suteiktas naudojantis tarpusavio skolinimosi platforma? Ar apmokestinami nuolatinio Lietuvos gyventojo gaunami delspinigiai už paskolą?

 

Palūkanų, gautų už suteiktas paskolas, priskyrimas pajamų klasei

LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 dalyje nenumatyta jokia GPM lengvata, taikytina gyventojų gautoms palūkanoms už kitiems asmenims suteiktas paskolas. Taigi, tokioms palūkanoms nėra taikomas joks neapmokestinamasis pajamų dydis ir jos apmokestinamos nuo „pirmo euro“, taikant GPMĮ 6 str. 1 dalyje nustatytą standartinį 15 proc. GPM tarifą.

Palūkanų, gautų už kitiems asmenims suteiktas paskolas, deklaravimo ir mokesčio sumokėjimo tvarka iš esmės skiriasi, pagal tai, kokiam asmeniui išmokamos palūkanos ir koks asmuo jas išmoka. Vadovaujantis GPMĮ 22 str. 3 dalimi, tais atvejais, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna palūkanas už suteiktas paskolas iš Lietuvos vieneto, tokios gautos pajamos yra priskiriamos nuolatinio Lietuvos gyventojo B klasės pajamoms. Tai reiškia, kad GPM nuo tokių pajamų turi apskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti pats gyventojas, gavęs palūkanų, t. y. kreditorius. Gautas palūkanas jis turi deklaruoti, pateikdamas Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą (toliau – GPM308 forma) ir šios deklaracijos formos GPM308P priedą „Apmokestinamosios pajamos“ (toliau – GPM308P priedas).

Jei nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna palūkanas už suteiktas paskolas iš kito nuolatinio Lietuvos gyventojo, vadovaujantis GPMĮ 22 str. 2 d. 1 punktu, tokios pajamos laikomos nuolatinio Lietuvos gyventojo A klasės pajamomis. Pagal GPMĮ 24 straipsnį, nuolatinis Lietuvos gyventojas, išmokėjęs palūkanas kitam nuolatiniam Lietuvos gyventojui, turi mokesčių administratoriui pateikti Mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formą (toliau – FR0572 forma). Išmokėtos palūkanos turi būti deklaruojamos FR0572 formos FR0572A priede „Nuo nuolatinio Lietuvos gyventojo A klasės pajamų apskaičiuoto pajamų mokesčio duomenys“ (toliau – FR0572A priedas). Nuolatinis Lietuvos gyventojas, išmokėjęs palūkanas kitam nuolatiniam Lietuvos gyventojui, turėtų FR0572 formą ir jos FR0572A priedą pateikti mokesčių administratoriui iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį bus išmokėtos palūkanos, 15 d. Vadovaujantis GPMĮ 23 str. 3 dalimi, jei A klasei priskiriamos pajamos būtų išmokamos iki kalendorinio mėnesio 15 d., GPM turėtų būti sumokėtas iki to paties kalendorinio mėnesio 15 d. Jei palūkanos būtų išmokėtos po kalendorinio mėnesio 15 d., tai GPM būtų apskaičiuojamas, išskaičiuojamas ir sumokamas iki to paties kalendorinio mėnesio paskutinės dienos.

 

Tarpusavio skolinimosi platformos

Pateiktoje situacijoje minima, kad gyventojas paskolas teikė naudodamasis tarpusavio skolinimosi platformos paslaugomis. Tarpusavio skolinimosi platformos tampa vis populiaresne investavimo forma gyventojams, norintiems gauti finansinę grąžą iš laisvų turimų piniginių lėšų investavimo. Tarpusavio skolinimosi platformos leidžia gyventojams skolintis ne iš bankų, greitųjų kreditų bendrovių, o iš kitų fizinių asmenų. Kreditoriais, tokiu atveju, tampa kiti fiziniai asmenys, skolinantys pinigus. Naudodamiesi šiomis tarpusavio skolinimosi platformomis, fiziniai asmenys gali gauti vartojimo kredito paslaugas. Toks verslo modelis vyksta tuo principu, kad skolinimasis vyksta ne tiesiogiai tarp dviejų fizinių asmenų, o naudojantis platformos, kaip tarpininko, paslaugomis. Be to, vienas asmuo – skolininkas gali skolintis iš kelių gyventojų. Skolininkas apskaičiuotas palūkanas moka tarpusavio skolinimosi platformai, kuri gautas palūkanas padalina kreditoriams proporcingai, pagal jų paskolintų lėšų dalį.

Valstybinė mokesčių inspekcija tokių sandorių atveju laikosi tos nuomonės, kad nors skolinimasis vyksta tarp dviejų fizinių asmenų, tačiau kai skolininkas palūkanas pirmiausia sumoka platformai, kaip tarpininkui, kuri vėliau šias palūkanas paskirsto kreditoriams, tokios kreditoriaus gaunamos palūkanos laikomos jo B klasės pajamomis. Tai reiškia, kad tarpusavio skolinimosi platformos, pagal GPMĮ, laikomos nuolatiniais Lietuvos vienetais.

Atsižvelgiant į tai, kad mokesčių administratorius tarpusavio skolinimosi platformą laiko juridiniu asmeniu, tarpusavio skolinimosi platforma turėtų, pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų vasario 15 d. mokesčių administratoriui pateikti informaciją apie išmokėtas palūkanas Metinės gyventojams išmokėtų išmokų pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms pažymos FR0471 formoje (toliau – FR0471 forma).

Atsižvelgiant į pateiktą situaciją, nuolatinio Lietuvos gyventojo gaunamos palūkanos už suteiktas paskolas per tarpusavio skolinimosi platformą būtų priskirtos jo B klasės pajamoms. Tai reiškia, kad, jei jis 2016 m. gautų palūkanų už tokius sandorius, tokias pajamas turėtų deklaruoti GPM308 formoje iki 2017 m. gegužės 2 d. Deklaruojamų palūkanų suma, gauta per tarpusavio skolinimosi platformą, negali būti mažinama per kalendorinius metus patirtais nuostoliais, netekimais dėl paskolų, kurių gavėjai bankrutavo ir (ar) kitaip nevykdo mokėjimų laiku. Iki anksčiau minėto termino jis turėtų sumokėti ir nuo tokių palūkanų apskaičiuotą GPM. Taip pat situacijoje minima platforma turėtų iki 2017 m. vasario 15 d. pateikti mokesčių administratoriui FR0471 formą, kurioje nurodytų, kiek palūkanų išmokėjo situacijoje minimam nuolatiniam Lietuvos gyventojui.

 

Skolinimas per tarpusavio skolinimosi platformas – kaip individuali veikla

Nuolat sudarant paskolų sandorius per tarpusavio skolinimosi platformas, gali iškilti klausimų dėl tokios veiklos pripažinimo individualia veikla. Tai yra aktualu, nes individualios veiklos pagal pažymą apmokestinimo našta yra didesnė, nei gautas palūkanas apmokestinant tik 15 proc. GPM tarifu. Vadovaujantis GPMĮ 2 str. 7 dalimi, individualia veikla laikoma savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Todėl, siekiant įvertinti, ar gyventojas vykdo individualią veiklą, turi būti atsižvelgiama į tai, ar veikla vykdoma savarankiškai, ar joje yra versliškumo ir tęstinumo požymių ir ar ta veikla siekiama ekonominės naudos.

Mokesčių administratoriaus požiūriu gyventojas, skolindamas pinigus, nelaikomas vykdančiu individualią veiklą, jei tarpusavio skolinimosi platforma atlieka visu aktyvius veiksmus:

– aktyviais veiksmais ieško subjektų, kurie norėtų pasiskolinti per platformą;

– atlieka subjektų rizikos vertinimo, atitikimo įstatymų reikalavimams ir tinkamumo skolinti veiksmus;

– vykdo atsakingo skolinimo veiklą;

– vykdo paskolos grąžinimo administravimą;

– vykdo priverstinius išieškojimo veiksmus tais atvejais, kai paskolos gavėjas nevykdo savo įsipareigojimų laiku, sprendžia ginčus su paskolų gavėju;

– teikia ataskaitas priežiūros institucijai;

– atlieka kitus veiksmus.

 

Jei gyventojas tik priimą sprendimą dėl paskolos termino ir paskolos dydžio, nelaikoma, kad jis vykdo individualią veiklą. Jei gyventojas pats tiesiogiai, nesinaudodamas tarpusavio skolinimosi platformos paslaugomis, kitiems asmenims skolintų nuolat ir tęstinį laikotarpį, tai, vadovaujantis GPMĮ 2 str. 7 dalimi, tokia veikla būtų laikoma individualia veikla. Tačiau, jei gyventojas sudaro tik atsitiktinius paskolų sandorius, kurie neturi „versliškumo“ požymių, tokiu atveju, nelaikoma, kad gyventojas vykdo indivi­dualią veiklą.

 

Kreditoriaus gaunamų delspinigių apmokestinimas GPM

Delspinigiai ir baudos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar pavėluotą vykdymą, išmokamos kreditoriui už suteiktas paskolas, nelaikomos palūkanomis.

Vadovaujantis GPMĮ 22 straipsniu, delspinigiai už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (paskolos palūkanų nemokėjimą arba pavėluotą mokėjimą), išmokami per tarpusavio skolinimosi platformą, yra priskiriami nuolatinio Lietuvos gyventojo A klasės pajamoms. Tokie delspinigiai apmokestinami GPMĮ 6 straipsnyje nustatytu 15 proc. GPM tarifu.

Atsižvelgiant į tai, kad tokie delspinigiai priskiriami tarpusavio skolinimosi platformos A klasės išmokoms, prievolė apskaičiuoti GPM už tokius delspinigius, jį išskaičiuoti ir sumokėti tenka tokias išmokas išmokančiam asmeniui, t. y. tarpusavio skolinimosi platformai, kaip tarpininkui. Tarpusavio skolinimosi platforma turėtų mokesčių administratoriui pateikti Mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formą. Išmokėtos palūkanos turi būti deklaruojamos FR0572 formos FR0572A priede. Nuolatiniam Lietuvos gyventojui, tokiu atveju, papildomų mokestinių prievolių neatsiranda.

 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naudojantis tarpusavio skolinimosi platformos paslaugomis, nuolatinio Lietuvos gyventojo, kaip kreditoriaus, gaunamos palūkanos yra laikomos jo B klasės pajamomis, todėl GPM apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti turi pats gyventojas. Jei didžiąją dalį veiksmų, susijusių su paskolos sandoriu, atlieka tarpusavio skolinimosi platforma, kaip tarpininkas, paskolų teikimo veikla netampa nuolatinio Lietuvos gyventojo individualia veikla. Kreditoriaus gaunami delspinigiai ar baudos iš skolininko, išmokami per tarpusavio skolinimosi platformą, nėra laikomi palūkanomis, 15 proc. GPM nuo tokių išmokų turi apskaičiuoti, išskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti tarpusavio skolinimosi platforma.

 

 

Pasaulį sudrebinusio skandalo gijos veda ir į Lietuvą

Pasaulį sudrebinusio skandalo gijos veda ir į Lietuvą

Naujienos Lietuvoje ir pasaulyje

Delfi, 2016 04 04

Ugnė Karaliūnaitė  su mokesčių ekspertės R. Bilkštytės komentarais

Sekmadienį paviešinus informaciją iš nutekintų Panamoje esančios teisininkų įmonės „Mossack Fonseka“ dokumentų, visas pasaulis sukluso.

Į žurnalistų rankas patekus daugiau nei 11 mln. elektroninių laiškų, akcininkų sąrašų, finansinių ataskaitų, pasų kopijų, įmonių dokumentų, atskleista, kaip pasaulio turtingieji ir valdžios atstovai naudojosi ofšorinėmis kompanijomis mokesčių rojuose, kad galimai nuslėptų ar gautų kitokią naudą perkeliant turtą į ofšorines kompanijas. Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas (angl. International Consortium of Investigative Journalists) visus nutekintus dokumentus paviešinti žada gegužės pradžioje, tačiau jau dabar lenda galai, kuriuose matyti ir Baltijos šalys. Antradienį Latvijos nacionalinis transliuotojas paskelbė, kad šalis ruošiasi dar vienai informacijos iš nutekintų dokumentų dozei. Laukiama, kad paskelbtose žiniose gali atsirasti ir Latvijoje žinomų pavardžių, kalbant apie teisininkų įmonę, teikusią paslaugas turtuoliams.

Kaip skelbiama, Panamoje įsikūrusi „Mossack Fonseca“ turėjo skyrių Rygoje Nuo 2009 m. iki 2015 m. gruodžio. Tegiama, kad ši bendrovė galėjo teikti paslaugas visai Baltijos šalių rinkai. Kaip matyti, „The Irish Times“ paskelbtame „Panama Papers“ žemėlapyje su nutekintais dokumentais yra siejami asmenys ir objektai tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje. Pagal sudarytą nutekintų dokumentų žemėlapį ir su jais susijusias įmones čia figūruoja 33 įmonės, 2 klientai, 3 naudos gavėjai ir 26 akcininkai, susiję su Lietuva. Tiesa, Estijos ir Latvijos skaičiai daug įspūdingesni.

Tiria Ūkio banko veiklą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) teigia, kad šiuo metu tikrina paskelbtą informaciją dėl galimų neteisėtų finansinių operacijų, naudojant lengvatinio apmokestinimo įmones (ofšorines – red.). Vis dėlto portalui DELFI pateiktame FNTT atsakyme teigiama, kad duomenų apie Lietuvos piliečių dalyvavimą vykdant minėtas finansines operacijas ar valdant užsienio įmones, nėra gauta. Atsakyme FNTT taip pat pamini 33 ofšorinės kompanijas ir nurodo, kad jos turėjo sąskaitas Ūkio banke. „Dėl minėto Ūkio banko veiklos atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, turto iššvaistymo, sukčiavimo, piktnaudžiavimo, tarnybos paslapties atskleidimo ir dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimo arba realizavimo. Šiame tyrime įtarimai pareikšti 16 asmenų, – teigia FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė. – Tarnyboje dėl „Panama Papers“ minimų ofšorinių kompanijų galimų neteisėtų finansinių operacijų atliekama analizė, vertinama surinkta informacija, ar finansinės operacijos nėra susijusios su pinigų plovimu“. FNTT primena, kad nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas yra analogiškas nusikalstamai veikai pinigų plovimui ir yra traktuojamas kaip Baudžiamojo kodekso uždrausta nusikalstama veika. Už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą galima maksimali laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė.

Ofšorinės kompanijų steigimas Lietuvoje – ne naujiena Įmonių perkėlimas į ofšorines kompanijas – ne naujiena Lietuvos verslo padangėje. O ir Panamos respublika nėra svetima verslui Lietuvoje. Kaip rodo DELFI užklausa gauti Registrų centro duomenys, Lietuvoje šiuo metu yra 24 įmonės , kurių vieninteliai akcininkai yra juridiniai asmenys Panamos respublikoje. Nemažai įmonių pamėgę ir kitas ofšorines kompanijas glaudžiančių šalių. Pavyzdžiui, Belize esantiems asmenims tiesiogiai priklauso 16 Lietuvoje registruotų įmonių, Bermuduose – 3, Kaimanų salose – 1. Ne ką mažiau pamiltos Didžiosios Britanijos mergelių salos. Čia esantiems juridiniams objektams, Registrų centro duomenimis, priklauso 23 Lietuvoje registruotos įmonės. Tarp jų ir su Ūkio banku ir jo akcininku Vladimiru Romanovu sietas degalinių tinklas „Vakoil“. Šios bankrutavusios įmonės akcininkas „Monto Commerce Corp.“. Didžiosios Britanijos mergelių salose įsteigtai įmonei priklauso ir visos Sporto rūmus valdančios UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ akcijos. Vienintelis akcininkas – Didžiosios Britanijos mergelių salose registruota „Milson Capital Corp.“. Schemos naudojamos turto saugumui užtikrinti Mokesčių ekspertė ir konsultacijų kompanijos „Fidexperta“ steigėja Rūta Bilkštytė aiškino, kad kokias ofšorines valstybes renkasi įmonės skiriasi nuo pačių šalių teisinio reguliavimo. „Kai įmonės renkasi, kurioje šalyje steigti kompaniją, žiūrima į administracinius kaštus, steigimo greitį, aptarnavimo struktūros kvalifikaciją“, – aiškino pašnekovė. Pasiteiravus, kodėl įmonės renkasi steigti ofšorines kompanijas vykdant veiklą vienoje valstybėje, R. Bilkštytė teigė, kad renkamasi tas šalis, kuriose įsteigta įmonė nėra apmokestinama. Mokesčių konsultantė teigė, kad, jos nuomone, ofšorinių kompanijų steigimas yra mokesčių planavimas, tačiau ne visais atvejais mokesčių vengimas.

„Mokesčių vengimas gali būti tik tuo atveju, jei įkuriama bendrovė ir jos lėšomis fizinis asmuo naudojasi savo reikmėms“, – aiškino R. Bilkštytė. Pasiteiravus, ar ofšorinės kompanijos nenaudojamos turtui nuslėpti, pašnekovė teigė, kad, jos nuomone, tokios schemos daugiau naudojamos turto saugumui užtikrinti, nes fizinis asmuo nebėra tiesioginis turto valdytojas. Pasak R. Bilkštytės, Lietuvoje ofšorinėmis įmonėmis Lietuvos verslas naudojasi jau daugiau nei 20 metų. „Kai verslas tampa nors kažkiek tarptautinis, jis išmoksta iš partnerių naudoti tarptautines schemas verslui kurti“, – teigė ji. Pasiteiravus, kaip mokesčių ekspertė vertina nutekintus „Panama papers“ dokumentus, ar čia galima įžvelgti daug mokesčių vengimo schemų, ar tiesiog politikų sąžiningumo susikirtimo deklaruojant savo interesus, pašnekovė atsakė: „Čia daugiau kriminalo dėl nedeklaravimo, o ar tai yra agresyvus mokesčių planavimas, ar vengimas, tai yra labai vienas aiškus kriterijus: jei gali skaidriai atskleisti schemą ir pagrįsti, kodėl verslas yra taip daromas, kad ir naudojant kitas šalis mokesčius optimizuoti, tai nėra kriminalas“. R. Bilkštytė pastebi, kad Panamos respublika nėra viena mėgstamiausia šalis ofšorinėmis kompanijoms steigti tarp Lietuvos verslininkų.

Straipsnį skaitykite čia

Mokesčių administravimas: vasario mėnesio mokesčių naujienos

Mokesčių administravimas: vasario mėnesio mokesčių naujienos

Raimonda Čepukienė UAB “Fidexperta”

vyr. Mokesčių konsultantė

Sandra Pavlova – Čečko

vyr. Mokesčių konsultantė

Mantas Grigaitis

vyr. mokesčių konsultantės asistentas

Aktualu PVM apmokestinamiesiems asmenims, įsigyjantiems ir teikiantiems statybos darbų paslaugas

Papildytas Mokesčių mokėtojų suteiktų paslaugų, kurios priskiriamos/nepriskiriamos prie statybos darbų sąrašas, kuriuo turi naudotis statybos darbų paslaugų tiekėjai taikydami atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. vasario 9 d. raštu Nr. (18.2-31-2E) RM-2706 papildytas Mokesčių mokėtojų suteiktų paslaugų, kurios priskiriamos/nepriskiriamos prie statybos darbų, sąrašas. Šis sąrašas ir jo papildymas aktualus asmenims, teikiantiems statybos darbų paslaugas ir turintiems taikyti atvirkštinį apmokestinimo PVM mechanizmą.

Šaltinis

Aktualu mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojams dėl pasikeitusios šio mokesčio deklaravimo datos

Pakeisti mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašai.

 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro bendru 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-56/1K-42 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 1D-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ buvo padaryti korektūriniai pakeitimai mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkų aprašuose.

Pakeitimai susiję su tuo, kad priėmus LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. mokestis už aplinkos teršimą turės būti sumokamas ir deklaruojamas iki kito mokestinio laikotarpio vasario 15 d. Taigi asmenys, kurie turi prievolę mokėti šį mokestį už 2015 metų mokestinį laikotarpį, turėjo jį sumokėti iki 2016 m. vasario 15 d.

Iki pakeitimų šis mokestis turėdavo būti sumokėtas ir deklaruotas per 60 dienų po mokestinio laikotarpio pabaigos.

Šaltinis: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/77e135b0c68b11e583a295d9366c7ab3 ir https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9e032170cb4711e583a295d9366c7ab3

Aktualu akcizų mokėtojams dėl akcizų deklaracijų pateikimo

Pakeistos Akcizų deklaracijų FR0630 ir FR0630A formų užpildymo ir pateikimo taisyklės

Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. vasario 18 d. raštu Nr. (18.2-31-2 E) RM-3223 primenama, kad priėmus naujos redakcijos Akcizų deklaracijų FR0630 ir FR0630A formų užpildymo ir pateikimo taisykles, neatsižvelgiant į tai ar mokestiniu laikotarpiu registruotiems gavėjams, registruotiems siuntėjams, registruotiems tiekėjams ir licencijuotiems asmenims atsiranda prievolė, šie asmenys vis tiek turi pateikti Akcizų deklaracijų FR0630 ir FR0630A formas.

Pabrėžiama, kad asmenys įsigydami gamtines dujas gamtinių dujų virtualiame prekybos taške Akcizų deklaracijoje FR0630A ir jos prieduose FR0630F ir FR0630D turi deklaruoti faktiškai per mokestinį laikotarpį sunaudotą gamtinių dujų, naudojamų kaip variklių degalai ar šildymui skirtas kuras. Tačiau ši tvarka taikoma tik tuo atveju, jei nesunaudotas įsigytų dujų kiekis yra parduodamas biržoje kitam asmeniui, kuriam gali atsirasti prievolė mokėti akcizus. Ši tvarka nustatyta siekiant išvengti dvigubo gamtinių dujų apmokestinimo akcizais pirkimo ir perpardavimo metu.

Jei nepanaudotas įsigytų gamtinių dujų kiekis bus parduodamas ne biržoje, jas parduodantys asmenys turės deklaruoti visą parduotų ar kitaip perduotų gamtinių dujų, naudojamų kaip variklių degalai ar šildymui skirtas kuras, kiekį. Asmenys, kurie ne biržoje įsigis gamtinių dujų, už kurias akcizai jau buvo sumokėti, ir vėliau jas parduos biržoje, už tokias gamtines dujas sumokėtus akcizus galės susigrąžinti.

Šaltinis

Aktualu bankams ir kitoms kredito įstaigoms dėl klientų finansinės informacijos pateikimo mokesčių administratoriui

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta nuolatinių Lietuvos gyventojų ir juridinių asmenų finansinės informacijos pateikimo tvarka mokesčių administratoriui, kurios turės laikytis prižiūrimi finansų rinkos dalyviai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 147 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 55 str. įgyvendinimo“ buvo nustatyta, kokią informaciją apie savo klientus mokesčių administratoriui turės pateikti prižiūrimi finansų rinkos dalyviai.

Nutarime nurodoma, kad mokesčių administratoriui turės būti pateikiama ši informacija:

  • nuolatinių Lietuvos gyventojų pas prižiūrimą finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų likučių suma, jei ji kalendorinių metų gruodžio 31 d. viršys 5 000 EUR. Ši informacija turės būti pateikiama už 2016 metų ir vėlesnius metus;
  • su sąskaita susijusių per kalendorinius metus gautų įplaukų dydį, jei įplaukų į visas nuolatinio Lietuvos gyventojo ar juridinio asmens pas viena finansų rinkos dalyvį turimas sąskaitas suma viršys 15 000 EUR. Pažymėtina, kad šią informaciją prižiūrimi finansų rinkos dalyviai turės pateikti už 2017 ir vėlesnius metus;
  • kalendorinių metų gruodžio 31 d. nuolatinio Lietuvos gyventojo prižiūrimam finansų rinkos dalyviui turimus skolinius įsipareigojimus. Ši informacija turės būti pateikiama už 2016 metų ir vėlesnius metus .

Visa aukščiau paminėta informacija mokesčių administratoriui turės būti pateikta pasibaigus kalendoriniams metams iki kitų kalendorinių metų birželio 1 d.

Taip pat prižiūrimi finansų rinkos dalyviai turės informuoti mokesčių administratorių apie per kalendorinius metus nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėtas palūkanas prižiūrimam finansų rinkos dalyviui, sumokėtas gyvybės draudimo įmokas ir įmokas į pensijų fondus. Ši informacija mokesčių administratoriui turės būti pateikiama už pasibaigusius kalendorinius metus iki kitų kalendorinių metų vasario 15 dienos. Ši informacija turės būti pateikiama už 2016 ir vėlesnius metus.

Nutarimas įsigaliojo nuo 2016 m. vasario 24 d.

Šaltinis: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4e96c320da2011e583a295d9366c7ab3