Palūkanų už paskolas tarp ­fizinių asmenų apmokestinimas

Rūta BILKŠTYTĖ

Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

Situacija

Gyventojas A kitam gyventojui B suteikė paskolą grynaisiais pinigais už abipusiu sutarimu nustatytas palūkanas. Tas pats gyventojas A už palūkanas taip pat suteikė paskolą nenuolatiniam Lietuvos gyventojui C, kuriam skolinamas lėšas gyventojas A pervedė pasinaudodamas banko paslaugomis.

 

Klausimai

Ar būtų apmokestinamos gyventojo A iš gyventojo B gautos palūkanos? Ar būtų apmokestinamos gyventojo A iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo C gautos palūkanos? Ar kyla prievolė deklaruoti paskolintas ar gautas lėšas?

 

Palūkanų, išmokėtų nuolatiniam Lietuvos gyventojui, apmokestinimas GPM

Aktualioje LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 dalies redakcijoje nėra numatyta jokia GPM lengvata, taikoma gyventojų gautoms palūkanų pajamoms už kitiems asmenims suteiktas paskolas, tokios rūšies palūkanoms nėra taikomas joks neapmokestinamasis dydis. Taigi palūkanos už paskolas yra apmokestinamos nuo „pirmo euro“, taikant GPMĮ 6 str. 1 dalyje nustatytą standartinį 15 proc. GPM tarifą.

Palūkanų, gautų už kitiems asmenims suteiktas paskolas, apmokestinimo ir deklaravimo tvarka iš esmės skiriasi pagal tai, kokiam asmeniui yra išmokamos palūkanos ir koks asmuo jas išmoka.

Remiantis GPMĮ 22 str. 2 d. 1 punktu, nuolatinių Lietuvos gyventojų iš kitų nuolatinių Lietuvos gyventojų gaunamos palūkanos už suteiktas paskolas yra laikomos A klasės pajamomis. Tokiu atveju, vadovaujantis GPMĮ 24 str. nuostatomis, nuolatinis Lietuvos gyventojas, išmokėjęs palūkanas kitam nuolatiniam Lietuvos gyventojui, turi mokesčių administratoriui pateikti Mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formą (toliau – FR0572 forma). Pateiktos situacijos atveju nėra tiksliai nurodoma, ar gyventojai A ir B yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Gyventojui B prievolė deklaruoti ir sumokėti GPM nuo gyventojui A išmokėtų palūkanų atsirastų tik tuo atveju, jei abu šie asmenys būtų nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Jei ši sąlyga būtų išpildyta, FR0572 formą ir jos FR0572A priedą gyventojas B turėtų pateikti mokesčių administratoriui iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį bus išmokėtos palūkanos gyventojui A, 15 d. Remiantis GPMĮ 23 str. 3 dalimi, jei A klasei priskiriamos pajamos būtų išmokamos iki kalendorinio mėnesio 15 d., GPM turėtų būti sumokėtas iki to paties kalendorinio mėnesio 15 d. Jei palūkanos būtų išmokėtos po kalendorinio mėnesio 15 d., tuomet mokestį gyventojas B turėtų apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti GPM iki to paties kalendorinio mėnesio paskutinės dienos.

Jei nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna palūkanų iš juridinio asmens ar nenuolatinio Lietuvos gyventojo, tokios gautos pajamos yra priskiriamos B klasės pajamoms, taigi prievolė apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti GPM atsiranda pačiam palūkanas gavusiam nuolatiniam Lietuvos gyventojui. Tokiu atveju nuolatinis Lietuvos gyventojas gautas palūkanas turi deklaruoti, pateikdamas Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą (toliau – GPM308 forma) ir šios deklaracijos formos GPM308P priedą „Apmokestinamosios pajamos“ (toliau – GPM308P priedas).

Pateiktos situacijos atveju gyventojui A prievolė pačiam apskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti GPM atsirastų tik tuo atveju, jei jis būtų nuolatinis Lietuvos gyventojas. Tuomet jam tektų apskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti GPM už palūkanas, gautas iš situacijoje minimo nenuolatinio Lietuvos gyventojo C. Tokia pati prievolė gyventojui A atsirastų ir tuo atveju, jei situacijoje minimas gyventojas B taip pat būtų nenuolatinis Lietuvos gyventojas. Abiem šiais atvejais gyventojas A turėtų gautas palūkanas deklaruoti GPM308 formoje iki mokestinio laikotarpio, einančio po mokestinio laikotarpio, kurį bus išmokėtos palūkanos, gegužės 1 d. ir sumokėti apskaičiuotą GPM nuo tokių palūkanų.

Palūkanų, išmokėtų nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, apmokestinimas GPM

Tais atvejais, kai palūkanos už suteiktas paskolas, yra išmokamos nenuolatiniams Lietuvos gyventojams, jų apmokestinimo ir deklaravimo tvarka skiriasi nuo tos, kuri yra taikoma išmokant palūkanas nuolatiniams Lietuvos gyventojams.

Jei pateiktos situacijos atveju gyventojas A būtų nenuolatinis Lietuvos gyventojas, o gyventojas B būtų nuolatinis Lietuvos gyventojas, gyventojo A gaunamos palūkanos būtų laikomos šio gyventojo A klasės pajamomis, todėl apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti GPM turėtų gyventojas B. Išmokėtas palūkanų sumas gyventojas B turėtų deklaruoti Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formoje ir jos FR573U priede „Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis“. Pastaroji deklaracija ir jos priedas turėtų būti pateikiami mokesčių administratoriui iki kito mokestinio laikotarpio, einančio po mokestinio laikotarpio per kurį bus išmokėtos palūkanos, vasario 15 d.

Mokesčių administratoriaus informavimas apie suteikiamas paskolas

Pateiktos situacijos atveju skoliniai santykiai susiformavo tik tarp fizinių asmenų. Skolinių santykių tarp dviejų fizinių asmenų atveju, skolininkui gali atsirasti prievolė informuoti mokesčių administratorių apie iš kitų fizinių asmenų pasiskolintas lėšas. LR mokesčių administravimo įstatymo 42-1 str. 1 dalyje yra nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas turi informuoti mokesčių administratorių apie sudarytus sandorius, pagal kuriuos jis:

– gauna lėšų iš fizinių (Lietuvos ar užsienio) asmenų arba užsienio juridinių asmenų;

– asmuo per vienerius kalendorinius metus grynaisiais pinigais gauna pagal vieną arba kelis sandorius (sudarytus su tuo pačiu asmeniu) daugiau kaip 15 000 Eur;

– sudaryti sandoriai nėra notarinės formos;

– pagal sandorius gaunamos lėšos nėra deklaruojamos pagal kitų mokesčių įstatymų nustatytą tvarką.

Nors LR civilinio kodekso 6.871 str. 4 dalyje yra nurodyta, kad paskolos, viršijančios 3 000 Eur dydį ir suteikiamos grynaisiais pinigais, privalo būti notarinės formos, tačiau praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai šio reikalavimo nepaisoma arba jį bandoma apeiti skolinant tam pačiam asmeniui dideles sumas grynaisiais pinigais kelis kartus, kiekvieną kartą neviršijant 3 000 Eur.

Minėta prievolė atsiranda tik tuo atveju, jei yra tenkinamos visos keturios anksčiau minėtos sąlygos. Jei mokesčių mokėtojas deklaruoja pajamas, kurios pagal GPMĮ yra nedeklaruojamos ir neapmokestinamos, tuomet anksčiau minėtos prievolės informuoti mokesčių administratorių apie gautas pajamas neatsiranda. Tačiau jei pagal sandorius yra gaunamos lėšos, kurios pagal teisės aktus turėjo būti deklaruotos, tačiau nebuvo deklaruotos, neatsižvelgiant į tai, kad apie jas buvo informuotas mokesčių administratorius, tokias lėšas vis tiek reikia deklaruoti. Pateiktos situacijos atveju užsimenama, kad gyventojas B gavo paskolą grynaisiais pinigais, tačiau neužsimenama apie kitas paskolos sąlygas, todėl prievolės informuoti mokesčių administratorių apie gautas lėšas atsiradimas priklausytų nuo to, ar egzistuotų kitos anksčiau minėtos sąlygos. Be to, gyventojui B prievolė informuoti Lietuvos mokesčių administratorių atsirastų tik tuo atveju, jei jis būtų nuolatinis Lietuvos gyventojas. Situacijoje nurodytam nenuolatiniam Lietuvos gyventojui C prievolės informuoti Lietuvos mokesčių administratorių neatsirastų, tačiau tokias pasiskolintas lėšas jam gali tekti deklaruoti jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje pagal tos valstybės nustatytas vidaus teisės aktų nuostatas.

Jei gyventojas B atitiktų anksčiau minėtas sąlygas, tuomet jis mokesčių administratoriui turėtų pateikti Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešimo apie sudarytus sandorius PRC907 formą (toliau – pranešimo PRC907 forma). Pranešimo PRC907 forma turi būti pateikiama iki kalendorinių metų, einančių po ataskaitinio laikotarpio, gegužės 1 d. Jei nuolatinis Lietuvos gyventojas nepateikia šios formos arba ją pateikia jau pradėjus gyventojo mokestinį patikrinimą, tuomet šiomis lėšomis gyventojas negalėtų pagrįsti savo patirtų išlaidų. Be to, tuo atveju, jei gyventojas B būtų asmuo, kuriam teisės aktais yra nustatyta prievolė deklaruoti savo turtą, jam nereikėtų mokesčių administratoriui papildomai pateikti pranešimo PRC907 formos.

Situacijoje nenurodoma, kuriuo laikotarpiu buvo suteiktos šios paskolos. Tuo atveju, jei gyventojas B gavo paskolas po 2011 m. sausio 1 d. ir nėra pateikęs anksčiau minėtos pranešimo PRC907 formos, jam gali atsirasti prievolė mokesčių administratoriui pateikti užpildytą Mokesčių mokėtojo pranešimo apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius PRC911 formą (toliau – PRC911 forma).

[content_protector password=”fidexperta”]PRC911 formą turės pateikti nuolatiniai Lietuvos gyventojai, po 2011 m. už pasiskolintas lėšas įsigiję ar ruošiantys įsigyti turto, tačiau iki šiol pasiskolintų lėšų ir įsigyto turto nedeklaravę ir apie pasiskolintas lėšas nepranešę, pateikdami pranešimo PRC907 formą.

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai turės PRC911 formą teikti mokesčių administratoriui, jei yra išpildomos visos toliau išdėstytos sąlygos:

– pajamos yra gautos iš nuolatinių Lietuvos gyventojų, užsienio fizinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų;

– pačiam mokesčių mokėtojui nebuvo privaloma pajamų šaltinių deklaruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka GPM308 formoje, metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje, pranešimo PRC907 formoje apie sudarytus sandorius arba privačių interesų deklaracijoje;

– pajamos buvo panaudotos arba jas numanoma panaudoti turtui (tiek kilnojamajam, tiek nekilnojamajam), kurio įsigijimo vertė yra didesnė nei 15 000 Eur (iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 50 000 Lt), įsigyti po 2011 m. sausio 1 d.;

– sandoriai, pagal kuriuos gautos pajamos, nėra notarinės formos;

– pajamos yra gautos grynaisiais pinigais.

Užpildytą PRC911 formą nuolatiniai Lietuvos gyventojai, atitinkantys anksčiau minėtas sąlygas, turės pateikti mokesčių administratoriui iki 2016 m. birželio 30 d.

Pateiktos situacijos atveju gyventojas B turės papildomai pateikti PRC911 formą, jei pasiskolintų lėšų nebuvo anksčiau deklaravęs ir apie jas pranešęs, pateikdamas pranešimo PRC907 formą.

Atsižvelgiant į visa tai, kas buvo išdėstyta, reikia pažymėti, kad palūkanų, gautų už suteiktas paskolas, apmokestinimo ir deklaravimo tvarka priklauso nuo to, koks subjektas – nuolatinis ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas – gauna ir išmoka palūkanas. Atsižvelgiant į tai, prievolė apskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti GPM gali atsirasti arba palūkanas išmokančiam asmeniui, arba palūkanas gaunančiam gyventojui. Skolinantis lėšas grynaisiais pinigais nuolatiniam Lietuvos gyventojui gali atsirasti prievolė apie gautas lėšas informuoti mokesčių administratorių.[/content_protector]