Palūkanų už mokestinės paskolos sutartį priskyrimas vieneto leidžiamiems atskaitymams

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2016-07- 05  Nr. 25
Rūta BILKŠTYTĖ
Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

Situacija

Įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, nesugebėjo nustatytu laiku sumokėti apskaičiuotų ir deklaruotų mokesčių, todėl kreipėsi į mokesčių administratorių su prašymu atidėti mokestinę nepriemoką. Mokesčių administratoriui patenkinus prašymą, su įmone buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, tačiau įmonė nustatytu laiku nesumokėjo už mokestinę paskolą apskaičiuotų palūkanų.

 

Klausimai

Kokia tvarka susidariusi mokestinė nepriemoka gali būti atidėta arba išdėstyta? Ar už mokestinę paskolą mokamos palūkanos, padidintos palūkanos ir palūkanų delspinigiai gali būti priskiriami vieneto leidžiamiems atskaitymams?

 

Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas

Vadovaujantis LR mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 str. 1 dalimi, mokesčių administratorius gali priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo. Gali būti atidėta arba išdėstyta tik tokia mokestinė nepriemoka, kurios apskaičiavimo ar paskyrimo pagrįstumo mokesčių mokėtojas nėra apskundęs. Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo atveju nustatomas terminas, iki kurio turi būti sumokėta mokestinė nepriemoka. Mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo atveju – jos sumokėjimas yra išdėstomas nustatytais terminais per tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, mokesčių mokėtojas gali būti įpareigotas mokestinę nepriemoką sumokėti per kelis mėnesius, kiekvieną mėnesį sumokant proporcingą mokestinės nepriemokos sumą.

Vadovaujantis MAĮ 88 str. 2 dalimi, sprendimas dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo gali būti priimamas tik mokesčių administratoriui nustačius, kad mokesčių mokėtojui nedelsiant sumokėjus visą mokestinę nepriemoką jo finansinė būklė taptų kritiška ir jis turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus. Tai reiškia, kad mokestinė paskola mokesčių mokėtojui suteikia galimybę stabilizuoti savo finansus, kas leistų jam sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymą ar atidėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 17 punktu, mokesčių mokėtojas gali pateikti prašymą dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo dar prieš susidarant mokestinei nepriemokai, tačiau ne anksčiau kaip prieš 20 dienų iki jai susidarant.

Juridinis asmuo kartu su prašymu dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo turi pateikti papildomus dokumentus: laisvos formos paaiškinimus ar įsipareigojimą mokestinę nepriemoką sumokėti ateityje, sutartis, ketinimo protokolus, verslo planą ir kitus, įrodančius realią juridinio asmens galimybę sumokėti mokestinę nepriemoką ateityje. Taip pat reikia pateikti paskutinio ketvirčio ir paskutinių 3 metų finansinę atskaitomybę, jei ji nebuvo pateikta VĮ Registrų centrui, kreditorių ir debitorių sąrašus (paskutinio ketvirčio paskutinės dienos duomenimis), nurodant juridinio asmens įsiskolinimo ir debitorių įsiskolinimo susidarymo datas, sumas, vėluojančius mokėjimus, turimų sutarčių su bankais, kredito unijomis, lizingo bendrovėmis, kitomis kredito įstaigomis ir kitais asmenimis dėl gautų ar suteiktų kreditų kopijas, informaciją apie juridinio asmens suteiktas paskolas, bankų sąskaitų išrašus, kasos knygas, avansinių apyskaitų kopijas už laikotarpį nuo mokestinės nepriemokos susidarymo dienos, duomenis apie atskaitingų asmenų įsiskolinimą. Tikslų dokumentų sąrašą nustato pats mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į objektyvias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad mokesčių administratorius, išnagrinėjęs visus dokumentus, gali priimti ir neigiamą sprendimą, t. y. neatidėti ar neišdėstyti mokesčio mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Išnagrinėjęs prašymą, mokesčių administratorius taip pat gali nustatyti ir trumpesnį terminą mokestinei nepriemokai atidėti arba išdėstyti.

Tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas pateikia prašymą dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo, mokesčių administratorius turi teisę mokestinės nepriemokos išieškojimo nepradėti arba jį sustabdyti nuo tos dienos, kai yra pateikiamas toks prašymas ir visi prašymui nagrinėti reikiami dokumentai. Toks mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymas galioja iki mokestinės paskolos sudarymo dienos arba sprendimo dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ar atidėjimo arba neišdėstymo ar neatidėjimo priėmimo.

Mokestinės paskolos sutarties sudarymas

Mokesčių administratoriui priėmus sprendimą dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ar išdėstymo, šis sprendimas turi būti įgyvendinamas per 10 darbo dienų. Per šias 10 darbo dienų mokesčių mokėtojas ir mokesčių administratorius turi sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Tuo atveju, jei sprendime dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo būtų nustatyta sąlyga, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimas turėtų būti užtikrintas įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija, anksčiau minėtas terminas yra pratęsiamas iki 30 kalendorinių dienų. Taip pat, jei mokestinės nepriemokos išieškojimas jau buvo perduotas antstoliui, mokesčių mokėtojui gali būti nurodyta iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo sumokėti visas vykdomosios bylos vykdymo išlaidas, patirtas antstolio. Jei mokesčių mokėtojas mato, kad nespės įgyvendinti papildomų sąlygų, jis gali teikti motyvuotą prašymą mokesčių administratoriui dėl termino, skirto mokestinės paskolos sudarymui, pratęsimo iki 60 kalendorinių dienų. Jei šios papildomos sąlygos nėra išpildomos, tuomet sprendimas dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo laikomas negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos.

Tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus sudarytoje mokestinės paskolos sutartyje yra nustatomos svarbiausios mokestinės paskolos sąlygos: privalomų įmokų suma, terminai ir vienu metu grąžinamos mokestinės paskolos dalies dydis. Mokestinės paskolos sutartis gali būti pakeista pakeičiant mokėjimo grafiką, tačiau tik tuo atveju, jei mokesčių mokėtojas pateikia motyvuotą prašymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad mokestinė paskola suteikiama su palūkanomis, kurių dydį atitinkamam ketvirčiui nustato finansų ministras. Palūkanų dydžiai yra skelbiami viešai iki einamojo ketvirčio trečio mėnesio pabaigos. Jei dėl kažkokių priežasčių nustatytu terminu nėra paskelbiamas ateinančiam ketvirčiui taikomas palūkanų dydis, tuomet yra taikomas paskutinis paskelbtas palūkanų dydis. Už mokestinę paskolą apskaičiuotos palūkanos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį.

Jei pagal mokestinės paskolos sutartyje numatytus terminus nėra sumokamos nustatytos įmokos, tuomet yra skaičiuojamos padidintos palūkanos, o laiku nesumokėjus apskaičiuotų palūkanų, nuo jų skaičiuojami palūkanų delspinigiai. Tokios padidintos mokestinės paskolos palūkanos ir palūkanų delspinigiai yra skaičiuojami iki tos dienos (įskaitytinai), kurią atitinkamai sumokamos sumos, nuo kurių jie skaičiuojami. Padidintų palūkanų ir palūkanų delspinigių dydis yra lygus delspinigių už laiku nesumokėtą mokestį dydžiui. Delspinigių dydis nustatomas palūkanų normą padidinus 10 procentinių punktų.

Jei mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sąlygų, mokestinės paskolos sutartis su tokiu mokesčių mokėtoju nutraukiama. Mokestinės paskolos nutraukimo atveju sumokėta palūkanų suma yra perskaičiuojama atsižvelgiant į faktiškai pasinaudotą mokestinės paskolos sumą, o nuo likusios nesumokėtos mokestinės nepriemokos pradedami skaičiuoti delspinigiai. Juridinių asmenų atveju, mokestinės paskolos sutarties nutraukimo priežastimi taip pat gali būti pradėta restruktūrizavimo arba bankroto procedūra. Prieš nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį, mokesčių administratorius turi apie tai įspėti mokesčių mokėtoją, išskyrus tuos atvejus, kai mokesčių mokėtojui pradedama restruktūrizavimo arba bankroto procedūra.

Pateiktos situacijos atveju nurodoma, kad įmonė, sudariusi mokestinės paskolos sutartį, nesugebėjo laiku sumokėti apskaičiuotų palūkanų. Tai reiškia, kad nuo nesumokėtų palūkanų turėjo būti pradėti skaičiuoti palūkanų delspinigiai. Kadangi įmonei mokestinės nepriemokos sumokėjimas buvo atidėtas, ji mokestinę nepriemoką turės sumokėti vėliau, todėl padidintos palūkanos jai nebūtų skaičiuojamos, nes ji praleido tik palūkanų, o ne įmokos sumokėjimo terminą.

Mokestinės paskolos palūkanų, padidintų palūkanų ir palūkanų delspinigių priskyrimas vieneto leidžiamiems atskaitymams

Vadovaujantis LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 17 str. 1 dalimi, sąnaudomis, priskiriamomis vieneto leidžiamiems atskaitymams, yra laikomos palūkanos už bet kokios rūšies paskolas, įskaitant lizingą (finansinę nuomą), prekių pirkimą išsimokėtinai, palūkanas, mokamas už indėlius bei vertybinius popierius. Tiesa, palūkanomis nėra laikomos netesybos, baudos, delspinigiai ar kitos išmokos, kurios savo esme yra kompensacija už sutarčių nevykdymą ar kitas ekonomines sankcijas.

Atsižvelgiant į šias nuostatas, jei mokesčių mokėtojas su mokesčių administratoriumi sudaro mokestinės paskolos sutartį ir pagal šią sutartį įsipareigoja mokėti palūkanas, tokios mokesčių administratoriui sumokėtos palūkanos gali būti priskiriamos vieneto leidžiamiems atskaitymams, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną.

Padidintos palūkanos ir palūkanų delspinigiai už mokestinę paskolą savo esme laikytini kompensacija už mokesčių mokėtojo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, tad tokios mokesčių administratoriui sumokėtos padidintos palūkanos ir palūkanų delspinigiai būtų priskiriami vieneto neleidžiamiems atskaitymams.

Norėdami skaityti visą straipsnį įveskite slaptažodį: