Ne pelno siekiančių vienetų pajamų ir nekilnojamojo turto apmokestinimas

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2015-10- 06 Nr. 37
Rūta BILKŠTYTĖ
Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

Situacija

Organizacijai, teikiančiai pagalbą nuo smurto nukentėjusioms moterims, fizinis asmuo testamentu paliko butą Vilniaus centre ir piniginių lėšų grynaisiais. Testamentu iš fizinio asmens gautos piniginės lėšos buvo panaudotos organizacijos veikloje.

 

Klausimai

Ar apmokestinamos pelno mokesčiu organizacijos pagal testamentą gautos piniginės lėšos? Ar apmokestinamas organizacijos paveldėtas nekilnojamasis turtas?

 

Ne pelno siekiančių organizacijų pelno apmokestinimas

Pagal LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 2 str. 5 dalį, ne pelno siekiančiu laikomas vienetas, kuris savo veikla nesiekia pelno ir neturi teisės jo, tais atvejais, kai jis yra gaunamas, skirstyti savo steigėjams ir (ar) dalyviams. Tuo atveju, jei gautas pelnas bet kokia forma yra paskirstomas tarp vieneto steigėjų ar veiklos dalyvių, toks vienetas, pagal PMĮ, negali būti laikomas ne pelno siekiančiu vienetu. Ne pelno siekiantys vienetai dažniausiai vykdo kokią nors jų steigimo dokumentuose numatytą viešąjį interesą tenkinančią veiklą. Tačiau reikia pabrėžti, kad jiems nėra draudžiama taip pat verstis ūkine ir komercine veikla bei gauti pajamų iš tokios veiklos. Jei nustatoma, kad vienetas nevykdo jokios viešąjį interesą tenkinančios veiklos arba tokia veikla sudaro tik nedidelę dalį visos jo veiklos, pagal PMĮ toks vienetas taip pat negali būti laikomas ne pelno siekiančiu vienetu.

Prie ne pelno siekiančio vieneto ūkinės ir komercinės veiklos pajamų priskiriamos pajamos, gautos pardavus prekes, paslaugas ar turtą. Tai gali būti pajamos, parduodant materialines vertybes (nebent jos parduodamos paramos ir labdaros renginiuose), turto nuomos pajamos, pajamos iš mokslo tiriamųjų darbų ir kt.

Būtina pabrėžti, kad ne pelno siekiantys vienetai, apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, gali iš apmokestinamųjų pajamų atimti leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, jei sąnaudos yra susijusios būtent su ūkinės ir komercinės veiklos pajamų uždirbimu. Tačiau jei sąnaudos būna patirtos tiek vienetui uždirbant su ūkine ir komercine veikla susijusias pajamas, tiek vykdant visuomenės interesus atitinkančias veiklas, vienetas leidžiamiems atskaitymams ar ribotų dydžių leidžiamiems atskaitymams gali priskirti tik tą sąnaudų dalį, kuri buvo panaudota uždirbant ūkinės ir komercinės veiklos pajamas. Be to, ne pelno siekiantis vienetas turi sugebėti pagrįsti, kodėl tam tikra dalis sąnaudų buvo priskirta prie leidžiamų ar ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų.

Prie ne pelno siekiančių vienetų ūkinės ir komercinės veiklos pajamų nepriskiriamos pajamos, kurios vėliau yra panaudojamos tenkinant viešuosius interesus. Tačiau tokios pajamos negali būti panaudojamos ūkinės ir komercinės veiklos plėtrai, pavyzdžiui, įsigyjant nekilnojamojo turto ar investicijoms į vertybinius popierius, nors iš tokių investicijų vėliau gauta nauda ir būtų panaudojama tenkinant viešuosius interesus. Būtent tiesioginis pajamų panaudojimas viešiesiems interesams tenkinti yra pagrindinis rodiklis nusprendžiant, ar tokios pajamos bus priskiriamos prie ne pelno siekiančio vieneto ūkinės ir komercinės veiklos pajamų. Taip pat prie šių vienetų ūkinės ir komercinės veiklos pajamų nepriskiriama parama iš valstybės biudžeto ar Europos Sąjungos paramos mechanizmų bei tikslinė parama, jei tokia parama panaudojama įgyvendinant ne pelno siekiančio vieneto įstatuose nustatytas veiklas.

Pagal PMĮ 4 str. 6 d. 1 punktą, į ne pelno siekiančio vieneto pelno mokesčio (toliau – PM) bazę įtraukiama ir parama, kurią gauna vienetas, jei tokia parama yra panaudojama ne pagal paskirtį teikiant labdarą arba paramą, ar panaudojant ją ne visuomenei naudingiems tikslams. Naudingais visuomenei tikslais, pagal LR labdaros ir paramos įstatymo (toliau – LPĮ) 3 str. 3 dalį, laikoma veikla, susijusi su tarptautiniu bendradarbiavimu, žmogaus teisių apsauga, mažumų integracija, socialine apsauga, švietimu ir kt.

Be to, jei gauta parama yra panaudojama neatsižvelgiant į ne pelno siekiančio vieneto veiklą reglamentuojančio įstatymo apribojimus, ji taip pat gali būti traukiama į ne pelno siekiančio vieneto pelno mokesčio bazę. Pavyzdžiui, asociacijoms draudžiama pirkti prekes ar paslaugas už akivaizdžiai per didelę kainą, nebent tokiais žingsniais yra paremiamas asmuo, kuris, pagal LPĮ, gali gauti labdarą. Vykdant pirkimą už akivaizdžiai per didelę kainą, skirtumas tarp prekių ar paslaugų įsigijimo kainos ir realios rinkos kainos laikomas panaudotu ne pagal paskirtį ir apmokestinamas PM.

Taip pat reikia pabrėžti, kad prie PM bazės priskiriama ir iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynaisiais pinigais gauta paramos dalis, viršijanti 250 minimalių gyvenimo lygių dydį, t.y. 9 500 Eur (2015 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais). Laikoma, kad parama buvo gauta grynaisiais pinigais, jei paramos davėjas grynuosius pinigus įnešė į paramos gavėjo kasą ar jo sąskaitą banke.

Anksčiau minėtų pajamų įtraukimo į ne pelno siekiančių vienetų pelno mokesčio bazes atvejais šios sumos yra apmokestinamos standartiniu 15 proc. PM tarifu, be jokių atskaitymų.

Remiantis PMĮ 5 str. 4 dalimi, ne pelno siekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės ir komercinės veiklos neviršijo 300 000 Eur, apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taip:

– 7 250 Eur apmokestinamojo pelno dalis yra apmokestinama 0 proc. PM tarifu;

– likusi apmokestinamojo pelno dalis yra apmokestinama 15 proc. PM tarifu.

Tuo atveju, jei pajamos iš ūkinės ir komercinės veiklos viršija nustatytą 300 000 Eur dydį, visas ne pelno siekiančio vieneto apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant standartinį 15 proc. PM tarifą.

Pagal pateiktą situaciją, nurodoma, kad organizacija veikia socialinės apsaugos sferoje, t. y. teikia paramą nuo smurto nukentėjusioms moterims. Kaip paramą iš fizinio asmens testamentu ši organizacija gavo nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų. Tokia paramos gavimo galimybė yra numatyta LPĮ 9 str. 3 punkte. Situacijoje detaliai nenurodoma, kokio dydžio pinigines lėšas fizinis asmuo paliko organizacijai. Tuo atveju, jei piniginių lėšų, įneštų į organizacijos banko sąskaitą, vertė viršytų 9 500 Eur, organizacijai nuo šį dydį viršijančios sumos atsirastų prievolė sumokėti 15 proc. dydžio PM. Jei testamentu palikta piniginių lėšų suma būtų mažesnė nei 9 500 Eur, tokios pajamos nebūtų apmokestinamos PM, tačiau tik tuo atveju, jei jos būtų panaudotos tenkinant viešuosius interesus. Situacijoje taip pat nenurodoma, ar organizacija gauna kokių nors pajamų iš ūkinės ir komercinės veiklos ir kiek, todėl negalima tiksliai nustatyti, kaip būtų apmokestinamas šios organizacijos pelnas.

Pagal PMĮ 14 str. 1 dalį, tais atvejais, kai vienetas turtą gauna nemokamai ir nepatiria jokių išlaidų, susijusių su tokio turto įgijimu, pagal PMĮ, jo įsigijimo kaina yra lygi nuliui ir neskaičiuojamas tokio turto nusidėvėjimas ar amortizacija. Kadangi vienetas turtą įgyja nemokamai, naudos gavimo momentu nelaikoma, kad vienetas gavo pajamų, nes pajamų vienetas uždirbtų tik pardavęs tokį turtą. Pateiktos situacijos atveju reikia pabrėžti, kad, jei gautas butas būtų nuomojamas ir iš nuomos būtų gauta pajamų, kurios nebūtų panaudojamos tenkinant viešuosius interesus, tokios pajamos būtų laikomos ūkinės ir komercinės veiklos pajamomis ir, apskaičiavus apmokestinamąjį pelną, galėtų būti apmokestinamos 15 proc. PM tarifu. Taip pat ūkinės ir komercinės veiklos pajamomis būtų laikomos ir buto pardavimo pajamos, jei jos nebūtų panaudotos tolesnėje veikloje visuomenei naudingiems tikslams, numatytiems organizacijos įstatuose.

[content_protector password=”fidexperta”]Nekilnojamojo turto mokestis

Kalbant apie organizacijos paveldėtą nekilnojamąjį turtą, reikia pabrėžti, kad organizacijai gali atsirasti ir prievolių, susijusių su nekilnojamojo turto mokesčiu. Nekilnojamasis turtas, priklausantis nuosavybės teise ne pelno siekiančioms organizacijoms, tokių organizacijų įsigyjamas nekilnojamasis turtas ar ilgesnį kaip 1 mėnesio laikotarpį išsinuomotas iš fizinio asmens nekilnojamasis turtas gali būti apmokestintas nekilnojamojo turto mokesčiu.

Tačiau dalis ne pelno siekiančioms organizacijoms priklausančio, įsigyjamo ar išsinuomoto nekilnojamojo turto gali būti neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu. Remiantis LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 str. 2 dalimi, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, kurį naudoja vienetai, teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat asociacijų turtas, naudojamas tik nekomercinei veiklai, socialines paslaugas pagal LR socialinių paslaugų įstatymą teikiančių įstaigų turtas (neatsižvelgiant į tai, ar teikiamos komercinės, ar nekomercinės paslaugos), labdaros ir paramos fondų nekilnojamasis turtas, naudojamas tik nekomercinėje veikloje.

Pateiktos situacijos atveju tiksliai nenurodoma, kokioje veikloje buvo panaudotas iš fizinio asmens paveldėtas nekilnojamasis turtas. Tuo atveju, jei pateiktoje situacijoje organizacija būtų labdaros ar paramos fondas, paveldėtas butas būtų neapmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu, jei jis būtų naudojamas tik nekomercinėje fondo veikloje, pavyzdžiui, skirtas laikinai apgyvendinti smurtą patyrusias moteris. Jei turtas, tarkime, būtų išnuomotas ir už tai būtų gautas atlygis, būtų laikoma, kad jis naudojamas komercinėje veikloje, todėl apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu. Taip pat pagal pateiktą situaciją gali būti daroma prielaida, kad minėta organizacija teikia socialines paslaugas pagal LR socialinių paslaugų įstatymą, tokiu atveju gautas butas, naudojamas tiek komercinėje, tiek nekomercinėje veikloje, būtų neapmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu. Paminėtina ir tai, kad tam tikrais atvejais suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatas gali ir tų miestų ar rajonų savivaldybės.

Atsižvelgiant į visa tai, kas buvo išdėstyta, jeigu ne pelno siekiančių vienetų veikla yra nukreipta tenkinti viešąjį interesą ir jų gautos tiesioginės pajamos ar turtas yra skirtas šiai veiklai vykdyti, vienetai gali naudotis tiek pelno mokesčio, tiek nekilnojamojo turto mokesčio lengvatomis. Tam tikri mokestiniai niuansai kyla ne pelno siekiantiems vienetams, kurie dar papildomai vykdo ūkinę ir komercinę veiklą ar veikia ne pagal jų steigimo dokumentuose numatytus tikslus.

[/content_protector]