UAB „Fidexperta“ vadovė
Situacija
Programinę įrangą kurianti įmonė yra įsikūrusi vienoje iš Lietuvoje esančių laisvųjų ekonominių zonų. Įmonė teikia programinės įrangos kūrimo paslaugas toje pačioje laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusioms įmonėms ir pradėjo pardavinėti kitų įmonių sukurtus kompiuterinius žaidimus fiziniams asmenims.
Klausimai
Ar programinę įrangą kurianti įmonė gali naudotis LR pelno mokesčio įstatyme nustatyta lengvata, taikoma laisvosiose ekonominėse zonose įsikūrusioms įmonėms? Kokiais atvejais tokia pelno mokesčio lengvata įmonei, kuriančiai programinę įrangą, gali būti nutraukta?
Pelno mokesčio lengvata įmonėms, įsikūrusioms LEZ
Šiuo metu galiojančios LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) redakcijos 58 str. 16 d. 2 punkte yra nustatyta pelno mokesčio lengvata, kuri taikoma įmonėms, įsikūrusioms Lietuvoje veikiančiose laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ). Ši lengvata numato, kad įmonės, įsikūrusios LEZ, gali 6 mokestinius laikotarpius nemokėti pelno mokesčio, o po to kitus 10 mokestinių laikotarpių sumažinti savo pelno mokesčio tarifą 50 proc., t. y. jei įmonė savo pelną turi apmokestinti 15 proc. tarifu, tai, pasinaudodama lengvata, ji galės apmokestinti pelną 7,5 proc. tarifu. LEZ įsikūrusios įmonės šia lengvata gali pasinaudoti iš viso 16 metų.
Norėdamos pasinaudoti šia PMĮ 58 str. 16 d. 2 punkte numatyta lengvata, įmonės turi atitikti nustatytas sąlygas. Pirmiausia įmonės kapitalo investicijos LEZ turi būti pasiekusios ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą. Kapitalo investicijų dydis turi būti patvirtintas auditoriaus išvada, o informacija apie kapitalo investicijų dydį įtraukta į finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą. Kapitalo investicijos turi būti suprantamos kaip investicijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti. Šios PMĮ lengvatos taikymo atveju neatsižvelgiama į tai, ar kapitalo investicijoms yra panaudojamos nuosavos, ar skolintos lėšos, ar jis buvo įsigytas, ar pačios įmonės pasigamintas, tačiau kapitalo investicijomis nelaikomas turto vertės padidėjimas, perkainojus turtą.
Antra, ne mažiau kaip 75 proc. įmonės pajamų kiekvieną mokestinį laikotarpį, kurį bus naudojamasi šia lengvata, turi būti gaunama iš LEZ vykdomos veiklos. Į 75 proc. pajamų dalį įeina pajamos, gautos iš:
– prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo ir sandėliavimo veiklos;
– orlaivių ir erdvėlaivių bei su tuo susijusios įrangos gamybos, orlaivių ir erdvėlaivių remonto ir techninės priežiūros, su orlaivių techniniu aptarnavimu ir remontu susijusios veiklos (elektroninės ir optinės įrangos remonto, techninio tikrinimo ir analizės);
– kompiuterių programavimo veiklos, kompiuterių konsultacinės veiklos, kompiuterinės įrangos tvarkybos, kitos informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veiklos, duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos, užsakomųjų informacinių paslaugų centrų veikla;
– didmeninės prekybos zonoje sandėliuojamomis prekėmis;
– LEZ su anksčiau minėtomis paslaugomis susijusių paslaugų (LEZ pagamintų, apdirbtų, perdirbtų ar sandėliuojamų, taip pat LEZ vykdomai gamybai, apdirbimui ar perdirbimui reikalingų prekių transportavimo, aptarnavimo, statybos LEZ teritorijoje ir kitų su anksčiau minėtomis paslaugomis susijusių paslaugų).
Kalbant apie veiklą, iš kurios įmonė turi gauti ne mažiau kaip 75 proc. pajamų, kad galėtų pasinaudoti PMĮ nustatyta lengvata, reikia pažymėti, kad tokia veikla turi būti vykdoma LEZ teritorijoje arba kitoms toje LEZ įsikūrusioms įmonėms.
Pateiktoje situacijoje nurodoma, kad įmonė teikia programavimo paslaugas kitoms LEZ įsikūrusioms įmonėms. Jeigu, pagal pateiktą situaciją, įmonė užtikrino pakankamą kapitalo investicijų dydį, ji galėtų naudotis analizuojama pelno mokesčio lengvata. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, įmonei pradėjus vykdyti mažmeninę kompiuterinių žaidimų prekybą, turi būti atsižvelgiama į tai, jog ne mažiau kaip 75 proc. pajamų įmonė turi gauti iš teikiamų programavimo paslaugų kitoms LEZ įsikūrusioms įmonėms. Tuo atveju, jei pagal pateiktą situaciją įmonė neįvykdytų šios sąlygos, ji negalėtų taikyti pelno mokesčio lengvatą.
Pelno mokesčio lengvatos LEZ įsikūrusioms įmonėms sustabdymas ir atnaujinimas
Minėta pelno mokesčio lengvata yra pradedama taikyti tam mokestiniam laikotarpiui, kurį įmonė įgyvendina visas PMĮ 58 str. 16 d. 2 punkte nustatytas sąlygas, kurios turi būti tenkinamos kiekvieną mokestinį laikotarpį, kurį įmonė nori prisitaikyti pelno mokesčio lengvatą. Priešingu atveju, lengvatos taikymas gali būti sustabdomas. Ji gali būti atnaujinama tą mokestinį laikotarpį, kurį įmonė vėl atitiks lengvatos taikymo sąlygas.
Tačiau, sustabdžius lengvatos taikymą, terminas, kurį įmonė gali naudotis anksčiau minėta lengvata, sutrumpėja. Jei įmonės, įsikūrusios LEZ, pajamos iš PMĮ 58 str. 16 d. 2 punkte nurodytų veiklų mokestiniu laikotarpiu neviršytų 75 proc. visų pajamų, tuomet laikotarpis, kurį lengvatos galiojimas būtų sustabdytas, būtų įskaičiuotas į lengvatos galiojimo terminą. Pavyzdžiui, LEZ įsikūrusi įmonė 2015 m. atitiko PMĮ 58 str. 16 d. 2 punkte numatytas sąlygas. Tokiu atveju ji gali tikėtis nemokėti pelno mokesčio už 2015–2020 m. mokestinius laikotarpius, o 2021–2030 m. mokestiniais laikotarpiais mokėti 50 proc. sumažintą pelno mokesčio tarifą. Jei minėta įmonė 2016 m. netenkins reikalavimo gauti ne mažiau kaip 75 proc. nuo visų pajamų iš PMĮ 58 str. 16 d. 2 punkte numatytos veiklos, o 2017 m. šį rodiklį vėl tenkins, ji galės nemokėti pelno mokesčio už 2015, 2017–2020 m. mokestinius laikotarpius, o 50 proc. sumažintą pelno mokesčio tarifą galės taikyti už 2021–2030 m. mokestinius laikotarpius, t. y. 2016 m. mokestinis laikotarpis bus įskaičiuojamas į anksčiau minėtus 6 ir 10 metų pelno mokesčio mokestinės lengvatos taikymo terminus, neatsižvelgiant į tai, kad vienerius metus įmonė negalėjo šia lengvata pasinaudoti.
Tačiau, kaip minėta, įmonės, norėdamos prisitaikyti šią pelno mokesčio lengvatą, kiekvieną mokestinį laikotarpį turi atitikti ir nustatytą 1 milijono eurų kapitalo investicijų dydį. Pavyzdžiui, jei įmonės 2016 m. mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos iš PMĮ 58 str. 16 d. 2 punkte nurodytų veiklų sudarytų ne mažiau kaip 75 proc. visų jos pajamų, tačiau jos kapitalo investicijos šiuo mokestiniu laikotarpiu sumažėtų ir taptų mažesnės kaip 1 milijonas eurų, o 2017 m. mokestiniu laikotarpiu kapitalo investicijos vėl pasiektų 1 milijono eurų ribą, tuomet ji galėtų nemokėti pelno mokesčio už 2015, 2017–2021 m. mokestinius laikotarpius, o 50 proc. sumažintą pelno mokesčio tarifą taikyti už 2022–2031 m. mokestinius laikotarpius, t. y. 2016 m. mokestinis laikotarpis nebūtų įskaičiuojamas į anksčiau minėtus 6 ir 10 metų pelno mokesčio mokestinės lengvatos taikymo terminus.
Atsižvelgiant į pateiktą situaciją, kompiuterių programavimo įmonė turi ne tik užtikrinti, kad kapitalo investicijų dydis siektų 1 milijono eurų sumą, bet ir ne mažiau kaip 75 proc. pajamų įmonė gaus iš teikiamų programavimo paslaugų, teikiamų kitoms LEZ įsikūrusioms įmonėms. Pastarojo reikalavimo nesilaikymas atitinkamais mokestiniais laikotarpiais lemtų lengvatos stabdymą ir sutrumpintų lengvatos galiojimo laikotarpį.
Papildomos lengvatos LEZ įsikūrusiose įmonėse nuo 2017 metų
LR Seimas 2016 m. birželio 30 d. priėmė LR pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-2565, kuriuo buvo pakeista LR pelno mokesčio įstatymo 58 str. 16 dalis, reglamentuojanti pelno mokesčio lengvatų taikymą juridiniams vienetams, įsikūrusiems LEZ.
Nuostatos pakeitimu buvo išplėstas pelno mokesčio lengvatos taikymas įmonėms, įsikūrusioms LEZ. Priėmus naują PMĮ 58 str. 16 d. 2 punktą, LEZ įsikūrusios įmonės galės 6 mokestinius laikotarpius nemokėti pelno mokesčio, o kitus 10 mokestinių laikotarpių taikyti 50 proc. sumažintą pelno mokesčio tarifą, jei:
– vidutinis darbuotojų skaičius kiekvienu mokestiniu laikotarpiu nebus mažesnis kaip 20;
– kapitalo investicijos kiekvieną mokestinį laikotarpį bus ne mažesnės kaip 100 000 eurų;
– ne mažiau kaip 75 proc. pajamų kiekvieną mokestinį laikotarpį bus gaunama iš LEZ vykdomos apskaitos, buhalterijos, konsultacinės veiklos (išskyrus auditą, sąskaitų ekspertizės ir teisingumo paliudijimą), įstaigų administracinės ir aptarnavimo veiklos, žmogiškųjų išteklių veiklos, architektūros ir inžinerijos ir su ja susijusių techninių konsultacijų veiklos (išskyrus statybų darbų kontrolę, vietovės nuotraukų darymą).
[content_protector password=”fidexperta”]Ši lengvata negalės būti taikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms.
Lengvata bus pradedama taikyti tam mokestiniam laikotarpiui, kurį yra įgyvendinamos visos minėtos sąlygos. Norint taikyti pelno mokesčio lengvatą, taip pat bus reikalinga auditoriaus išvada, patvirtinanti, kad reikalaujamas 100 000 eurų kapitalo investicijų dydis yra pasiektas. Svarbu pažymėti, kad šios nuostatos įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d. ir galios apskaičiuojant pelno mokestį už 2017 ir vėlesnius mokestinius laikotarpius.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įmonės, norinčios pasinaudoti PMĮ 58 str. 16 dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata LEZ, turi tenkinti nustatytus reikalavimus pajamoms ir kapitalo investicijoms. Tuo atveju, jei nebūtų tenkinamas reikalavimas pajamoms, lengvatos taikymas būtų stabdomas. Nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus PMĮ pakeitimams, bus išplėstas lengvatos, skirtos LEZ įsikūrusioms įmonėms, galiojimas.[/content_protector]