Delspinigių skaičiavimo trukmė ir atleidimas nuo delspinigių

Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

 Situacija

Įmonė skyrė lėšų savo veiklai modernizuoti, todėl pasinaudojo LR pelno mokesčio įstatymo 46-1 straipsnyje numatyta investicinio projekto lengvata. Įmonė  patirtomis investicinio projekto išlaidomis sumažino savo apmokestinamąjį pelną. Apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi įmonės mokestinį patikrinimą, nustatė, kad patirtos išlaidos neatitiko investicinio projekto išlaidoms keliamų reikalavimų, todėl apskaičiavo papildomą mokėtiną pelno mokestį, delspinigius ir baudą, kurie buvo patvirtinti sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Šį sprendimą įmonė apskundė. Mokestinis ginčas baigėsi įmonei nepalankia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi.

 

Klausimai

Ar įmonei skaičiuojami delspinigiai visą mokestinio ginčo laikotarpį? Kokiais atvejais mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo delspinigių ir kokia tvarka?

 

Delspinigiai

Pagal LR mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 2 str. 29 dalį, delspinigiai priskiriami prie su mokesčiu susijusių sumų, kaip ir baudos, palūkanos, mokamos pagal mokestinės paskolos sutartį. MAĮ 95 str. 1 d. 1 punkte delspinigiai yra įvardinami kaip vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Delspinigiai yra apskaičiuojami šiais atvejais:

1) už Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) administruojamą, nesumokėtą ar pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Reikia pabrėžti, kad kai kuriais atvejais nedeklaruojamą mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius;

2) už VMI administruojamą nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą mokesčių mokėtojo patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį;

3) delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami ir tuo atveju, kai, pagal mokesčių mokėtojo prašymą, jam nepagrįstai grąžinama arba įskaitoma VMI administruojamo mokesčio permoka (skirtumas). Delspinigiai neskaičiuojami tais atvejais, kai mokesčio permoka (skirtumas) grąžinta ar įskaityta dėl VMI klaidos.

Pateiktos situacijos atveju dėl įmonės veiklos buvo atliktas mokestinis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad sumažinus neapmokestinamąjį pelną, įmonė nedeklaravo dalies apmokestinamojo pelno ir nuo jo nesumokėjo pelno mokesčio. Taigi, pateiktos situacijos atveju delspinigiai turėtų būti skaičiuojami nuo patikrinimo metu papildomai apskaičiuotos pelno mokesčio sumos.

Delspinigių skaičiavimo pradžia ir trukmė

Dažnai susiduriama su atvejais, kai mokesčių mokėtojams nėra aišku, kokia tvarka ir kiek trunka delspinigių skaičiavimas. Tiksliai nežinančiam, nuo kada pradedami skaičiuoti delspinigiai ir kokį laikotarpį, mokesčių mokėtojui kyla rizika, kad delspinigių bus apskaičiuota daugiau, nei jis tikėjosi.

Kai delspinigiai turi būti apskaičiuoti už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą deklaruojamą mokestį ar nedeklaruojamą mokestį, jie pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos, kai mokestis turėjo būti sumokėtas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Tai reiškia, kad jau kitą dieną po nustatyto termino, kai turėjo būti sumokėtas mokestis, pradedami skaičiuoti delspinigiai.

Kai mokesčių administratorius, atlikęs mokestinį patikrinimą, nustato kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo ar pavėluotai sumokėjo nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį, delspinigiai nuo šių sumų pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kai, pagal tuo metu galiojusius mokesčių teisės aktus, mokestis turėjo būti sumokėtas iki patikrinimo akto surašymo dienos. Jei per 20 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo (toliau – sprendimas) įteikimo mokesčių mokėtojui dienos mokestis nėra sumokamas, tuomet nuo kitos dienos po minėto termino delspinigiai skaičiuojami toliau (žr. schemą).

Delspinigiai už mokesčio mokėtojo prašymu nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kai tokia permoka buvo nepagrįstai grąžinta (įskaityta). Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. VA-25 „Dėl baudų skyrimo delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) 31 punktą, delspinigiai skaičiuojami nepertraukiamai, kol mokesčių mokėtojas negrąžins permokos į biudžetą.

Nustačius, nuo kurios dienos yra skaičiuojami delspinigiai, svarbu nustatyti, kokį laikotarpį jie ilgiausiai gali būti skaičiuojami. MAĮ 98 str. 2 dalyje nurodoma, kad delspinigiai yra skaičiuojami nepertraukiamai, tačiau ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Tačiau svarbu pažymėti, kad šis 180 kalendorinių dienų terminas taikomas nuo VMI teisės priverstinai išieškoti deklaruoto mokesčio mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, kuri, kai kuriais atvejais, nesutampa su nustatytu mokesčio sumokėjimo ir deklaracijos pateikimo terminu.

Kai deklaruojamas ar nedeklaruojamas mokestis nesumokamas arba vėluojama jį sumokėti, teisė išieškoti mokestinę nepriemoką atsiranda jau kitą kalendorinę dieną po nustatyto mokesčio sumokėjimo termino, t. y. nuo tos dienos jau skaičiuojamas 180 kalendorinių dienų terminas.

Būna situacijų, kai mokesčių mokėtojas tikslina tam tikro mokesčio deklaraciją arba ją pateikia pavėluotai. Tokiu atveju teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiranda kitą dieną po tokios patikslintos ar pavėluotos deklaracijos pateikimo dienos. Būtent nuo šio momento skaičiuojamas 180 dienų terminas. Todėl, patikslinus deklaruojamų mokesčių sumą, maksimali delspinigių skaičiavimo trukmė gali būti ilgesnė, kadangi iki patikslintos ar pavėluotai pateikiamos deklaracijos pateikimo dienos yra skaičiuojami delspinigiai, kuriems netaikomas 180 kalendorinių dienų terminas. Delspinigiai už patikslintą deklaraciją skaičiuojami tik nuo anksčiau nesumokėtos dalies.

Pateiktos situacijos atveju, delspinigiai buvo apskaičiuoti nuo mokesčio sumos, kuri buvo apskaičiuota atlikus mokestinį tyrimą. Šiuo atveju, delspinigių apskaičiavimo laikotarpis iš esmės priklauso nuo to, ar mokesčių mokėtojas nusprendžia skųsti, ar ne sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, t. y. ar jis pradeda mokestinį ginčą, ar ne. Jei mokesčių mokėtojas neskundžia VMI priimto sprendimo, tuomet sprendime nurodytos mokėti sumos turi būti sumokėtos per 20 kalendorinių dienų nuo sprendimo mokesčių mokėtojui įteikimo dienos. Šiuo atveju raginimas geruoju sumokėti mokesčius mokesčių mokėtojui nesiunčiamas. Teisė priverstinai išieškoti papildomai apskaičiuotas mokesčio sumas įgyjama kitą dieną po nurodyto mokesčio sumokėjimo termino. Remiantis Įsakymo 35 punktu, 180 kalendorinių dienų delspinigių skaičiavimo terminas pradedamas skaičiuoti 21 kalendorinę dieną po sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos.

Mokesčių mokėtojui apskundus sprendimą, delspinigiai skaičiuojami visą mokestinio ginčo nagrinėjimo laikotarpį, jei mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija atmeta mokesčių mokėtojo skundą ar jo dalį. Jei mokestinio ginčo metu pasikeičia papildomai apskaičiuota mokesčio suma, turi būti perskaičiuojami ir delspinigiai. Kai mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija atmeta mokesčių mokėtojo skundą ar jo dalį, mokesčių mokėtojui siunčiamas raginimas įvykdyti mokestinę prievolę geruoju per jame nustatytą terminą (per 20 kalendorinių dienų). Jei per šį laiką mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų pasibaigus nustatytam terminui, VMI įgyja teisę mokestinę nepriemoką išieškoti priverstinai, tačiau, pagal Įsakymo 36 punktą, delspinigiai nuo šios datos negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų.

Pateiktos situacijos atveju įmonė pasirinko ginčyti mokesčių administratoriaus priimtą sprendimą. Mokestinis ginčas baigėsi įmonei nepalankiu sprendimu, todėl įmonei atsiras prievolė sumokėti delspinigius už visą laikotarpį, kurį vyko mokestinis ginčas. Be to, delspinigiai galės būti skaičiuojami ir toliau, jei įmonė laiku nesumokės priteistų mokesčių sumų.

Atleidimo nuo delspinigių pagrindai

Kalbant apie galimybę mokesčių mokėtojui būti atleistam nuo delspinigių, reikia pažymėti, kad atleidimo nuo delspinigių pagrindai yra beveik analogiški atleidimo nuo baudų pagrindams. Taigi, mokesčių mokėtojas gali teikti prašymą atleisti jį nuo delspinigių, jei įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto mokesčio įstatymo pažeidimo. Mokesčių mokėtojas gali tikėtis būti atleistas nuo delspinigių, jei mano, kad pažeidimas atliktas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios, o tų aplinkybių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Atleisti nuo delspinigių galima ir nustačius, kad, nors mokesčio mokėtojas savo veikla pažeidė mokesčių įstatymus, tačiau biudžetas realiai žalos nepatyrė. Pagrindas prašyti atleisti nuo delspinigių atsiranda ir tais atvejais, kai mokesčio įstatymo pažeidimas buvo atliktas remiantis klaidingais mokesčių įstatymų paaiškinimais ar suteikta konsultacija telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Tačiau siekiant, kad mokesčių mokėtojas būtų atleistas nuo delspinigių remiantis pastaruoju pagrindu, reikia, kad būtų galima identifikuoti mokesčių mokėtoją ir kitus parametrus, kai jam buvo teikiama konsultacija.

Atleidimas nuo delspinigių iš dalies skiriasi nuo mokesčių mokėtojo atleidimo nuo baudų. Pirmiausia mokesčių mokėtojas, prašydamas atleisti nuo delspinigių, neprivalo būti sumokėjęs su delspinigiais susijusio mokesčio sumos ar ši mokesčio suma būtų priverstinai išieškota arba būtų sudaryta mokestinės paskolos sutartis. Nors, pateiktos situacijos atveju, mokesčių mokėtojas yra įmonė, tačiau svarbu priminti, kad fiziniai asmenys gali prašyti atleisti nuo delspinigių, remdamiesi ir papildomais pagrindais. Fiziniai asmenys gali prašyti juos atleisti nuo delspinigių ir tuo atveju, jei delspinigius išskaičiuoti būtų netikslinga socialiniu ir ekonominiu požiūriais. Ši MAĮ nuostata nurodo, kad fiziniai asmenys, kurių materialinė, socialinė padėtis yra sunki, gali tikėtis, kad mokesčių administratorius atleis juos nuo delspinigių. Tokiais fiziniais asmenimis gali būti pensininkai, neįgalieji, asmenys, kuriems reikalingas pastovus gydymas, bedarbiai, socialines pašalpas gaunantys asmenys ir kt. Asmuo, teikdamas prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių, turėtų pridėti ir sunkią socialinę ar ekonominę padėtį patvirtinančius dokumentus. Svarbu pabrėžti, kad vien formalus buvimas pensininku, bedarbiu ar pan. negali būti pagrindu atleisti nuo delspinigių, kadangi mokesčių administratorius atsižvelgia į visas reikšmingas aplinkybes, nurodančias fizinio asmens ekonominę padėtį.

[content_protector password=”fidexperta”]Mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo delspinigių pateikiant prašymą arba mokesčių administratoriaus sprendimu. Mokesčių administratoriaus iniciatyva mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo delspinigių, kai mokesčių administratorius turi duomenų apie jo sunkią ekonominę ir socialinę padėtį, sužino, kad mokesčių mokėtojas nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, jo veikla nepadaryta žala biudžetui ar pažeidimas padarytas dėl klaidingos paties mokesčių administratoriaus suteiktos konsultacijos. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 1 d. įsakymu „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. VA-144 „Dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ yra teikiamas laisvos formos raštiškas prašymas. Prašymas gali būti teikiamas mokestinio patikrinimo rezultatų tvirtinimo metu. Mokesčių mokėtojas prašymą gali išdėstyti pastabose dėl patikrinimo dalyko ar patikrinimo akto ir pateikti jį iki patikrinimo akto surašymo arba per rašytinių pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo terminą. Mokestinio ginčo metu prašymą atleisti nuo delspinigių galima išdėstyti skunde dėl mokestinio ginčo. Šiuo atveju toks prašymas centriniam mokesčių administratoriui pateikiamas per vietos mokesčių administratorių, kurio sprendimas skundžiamas. Jis turi būti pateikiamas per 20 dienų, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas.

Kai nevyksta ar yra pasibaigęs mokestinis patikrinimas ar mokestinio ginčo nagrinėjimas, teikiamas atskiras prašymas, kuris taip pat yra laisvos formos. Pagal pateiktą atskirą prašymą pradedama atskira atleidimo nuo delspinigių procedūra.

Pateiktos situacijos atveju nepateikiama pakankamai informacijos, kad būtų galima spręsti, ar mokesčių mokėtojas turi pagrindą kreiptis į mokesčių administratorių ar mokestinį ginčą nagrinėjančią instituciją, kad ši jį atleistų nuo delspinigių. Tačiau jei mokesčių mokėtojas, pavyzdžiui, įrodytų, kad mokesčio įstatymo pažeidimą lėmė tam tikros nuo jo nepriklausančios ir jam tuo metu nežinomos aplinkybės, arba pagrįstų teiginį, kad mokesčių administratorius suteikė klaidingą konsultaciją ar esant kitiems atleidimo nuo delspinigių pagrindams, tuomet jis galėtų kreiptis su prašymu atleisti jį nuo delspinigių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pažymėti, kad delspinigių apskaičiavimo trukmė ir tvarka priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis atsiranda prievolė juos mokėti. Mokesčių mokėtojai neturėtų pamiršti, kad, pradėdami mokestinį ginčą, jie rizikuoja – priėmus jiems nepalankų sprendimą, delspinigiai bus apskaičiuoti už visą ginčo nagrinėjimo laikotarpį. Tai gali sudaryti nemažą su mokesčiu susijusią sumą. Taip pat vertėtų žinoti, kad yra galimybė kreiptis su prašymu atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių, tačiau toks prašymas turi būti argumentuotas ir pagrįstas bent vienu iš atleidimo nuo delspinigių pagrindu.[/content_protector]