Atsiskaitymo su biudžetais pažyma ir įmonių mokesčių nepriemokų įskaitymas

Mokesčių ekspertė,

UAB „Fidexperta“ vadovė

Situacija

Bendrovė ketina dalyvauti viešajame konkurse. Konkurso organizatoriaus paskelbtose sąlygose yra numatyta, kad konkurse ketinantys dalyvauti kandidatai prie paraiškos taip pat privalo pateikti nustatytos formos pažymą dėl atsiskaitymo su valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetais ir fondais. Bendrovė turi mokesčių nepriemokų ir permokų.

Klausimai

Kur ir kokia tvarka bendrovė turėtų kreiptis, norėdama gauti pažymą apie atsiskaitymą su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais? Kokia tvarka būtų įskaitomos bendrovės mokestinės nepriemokos?

 

Dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose sąlygų

LR viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) reglamentuoja viešųjų pirkimų tvarką, pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką. Vadovaujantis VPĮ 33 str. 2 dalies nuostatomis, viešojo konkurso organizatorius konkurso dokumentuose gali numatyti, kad paraiška dalyvauti konkurse tam tikrais atvejais gali būti atmetama. Pagal minėto įstatymo 33 str. 2 d. 5 ir 6 punktus, paraiška dalyvauti konkurse atmetama, jei kandidatas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų ir mokesčių mokėjimu. Įstatyme numatyta, kad pakankamais įrodymais laikomi teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos dokumentai.

Atsižvelgiant į aptariamą situaciją, viešojo konkurso, kuriame ketina dalyvauti bendrovė, sąlygose nustatyta, kad su paraiška dalyvauti konkurse privalu pateikti pažymą, patvirtinančią atsiskaitymą su valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetais, pinigų fondais. Todėl bendrovė, norėdama dalyvauti konkurse, turėtų kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl šios pažymos išdavimo.

Dėl pažymos, patvirtinančios atsiskaitymą su biudžetais ir fondais

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2009 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. VA-44 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. V-298 „Dėl atsiskaitymo su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais pažymų išdavimo taisyklių bei FR0319, FR0320 ir FR0321 formų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Atsiskaitymo su valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymų išdavimo taisyklių 3 punkte nurodoma, kad mokesčių mokėtojas, norintis gauti pažymą dėl atsiskaitymo su valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymą, turi apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (AVMI) pateikti tinkamai užpildytą prašymą (forma FR0319), kurioje turi nurodyti norimą gauti pažymos egzempliorių skaičių, kokiu tikslu reikalinga pažyma (pvz., dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose ar gauti licenciją), pažymos teikimo adresatus ir atsiėmimo iš AVMI būdą.

Prašymus mokesčių mokėtojai gali pateikti tiesiogiai atvykę į AVMI, kurioje yra registruoti, atsiųsti paštu, faksu. Mokesčių mokėtojas prašymą gali pateikti ir per elektroninių paslaugų sritį „Mano VMI“.

AVMI, kurioje mokesčių mokėtojas yra registruotas Mokesčių mokėtojų registre, pagal skolingumo taisykles nustato, ar tas mokesčių mokėtojas skolingas. Jei mokesčių mokėtojas yra laiku pateikęs visas mokesčių deklaracijas, nėra skolingas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetams, pinigų fondams, AVMI pateikia mokėtojui formą, patvirtinančią atsiskaitymą su biudžetu. Jei mokesčių mokėtojas laiku nepateikė mokesčių deklaracijų ir (arba) turi mokestinę nepriemoką, tai AVMI turi telefonu, faksu arba elektroniniu paštu pranešti mokesčių mokėtojui apie prievolę laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir (ar) sumokėti mokestinę nepriemoką. Jeigu mokesčių mokėtojas iki pažymos išdavimo dienos pateikia reikiamas mokesčių deklaracijas, sumoka mokestinę nepriemoką, VMI pateikia mokėtojui formą, patvirtinančią atsiskaitymą su biudžetu.

Pažymas AVMI turi parengti ne vėliau, kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, jei mokesčių mokėtojas neskolingas, arba ne vėliau, kaip per 9 darbo dienas nuo prašymo gavimo, jei mokesčių mokėtojas yra skolingas arba nepateikė einamųjų ir penkerių praėjusių kalendorinių metų mokesčių deklaracijų.

Dėl mokesčių nepriemokų įskaitymo ir permokų grąžinimo

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2011 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. VA-56 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. VA-193 „Dėl mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių 6 punkte nurodoma, kad VMI administruojami deklaruojami mokesčiai mokami vienu įmokos kodu. Tačiau gyventojų pajamų mokestis (GPM), privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir žemės mokestis yra mokami, nurodant atskirus įmokų kodus.

VMI administruojamų deklaruojamų mokesčių, kurie mokami vienu įmokos kodu (pvz.: PVM, pelno mokestis, nekilnojamojo turto mokestis ir kt.), į surenkamąją sąskaitą sumokėta įmoka automatiškai, be mokesčių mokėtojo prašymo, įmokos sumokėjimo data įskaitoma deklaruojamų mokesčių pasibaigusio termino mokėjimo prievolėms padengti. Nepanaudota suma perkeliama į permokų sąskaitą. Mokesčių permokų ir (ar) mokesčio skirtumo sąskaitose esančiomis sumomis mokestinės nepriemokos dengiamos automatiškai, be mokesčių mokėtojo prašymo.

Atskirais įmokų kodais mokamų deklaruojamų mokesčių (pvz., GPM) įmokos įskaitomos to mokesčio prievolėms padengti ir, be mokesčių mokėtojo prašymo, kitų mokesčių nepriemokos ar kitos mokesčių mokėtojo skolos šių mokesčių permoka nedengiamos.

LR mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 87 str. 2 dalyje nustatyta, kad „mokestį išskaičiuojančio asmens permokėtos gyventojų pajamų mokesčio sumos gali būti įskaitomos tik gyventojų pajamų mokesčiui bei su juo susijusioms sumoms padengti ir tik tuo atveju, jeigu jos nesusidarė dėl per daug išskaityto pajamų mokesčio“. GPM permoka gali susidaryti neteisingai pritaikant neapmokestinamąjį pajamų dydį ir papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį, apskaičiuojant gyventojų apmokestinamąsias pajamas. Tokiu atveju, patikslinus GPM prievoles, dėl tokių priežasčių susidariusi mokesčio permoka gali būti įskaityta tik GPM ir su juo susijusioms sumoms dengti.

[content_protector password=”fidexperta”]Mokestį išskaičiuojančiam asmeniui teisingai apskaičiavus apmokestinamąsias pajamas ir pajamų mokestį, tačiau sumokėjus didesnę sumą, nei buvo deklaruota, permokėta mokesčio suma gali būti įskaityta kitoms mokestinėms prievolėms padengti.

Taigi, norint GPM permoka dengti kitų mokesčių nepriemokas, reikia išsiaiškinti GPM permokos susidarymo priežastis:

– GPM permokai susidarius dėl neteisingai apskaičiuoto, todėl per daug išskaityto ir sumokėto pajamų mokesčio, tokia permoka nepriskiriama mokesčių mokėtojo apskaitos kortelėje esančiai neįskaitytų mokestinių sumų grupei;

– GPM permokai susidarius dėl kitų priežasčių, tokia permoka priskiriama mokesčių mokėtojo apskaitos kortelėje esančiai neįskaitytų mokestinių sumų grupei ir gali būti naudojama kitoms mokestinėms prievolėms padengti.[/content_protector]