Nekilnojamojo turto nuomos apmokestinimas

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2015-07- 14 Nr. 26

Rūta BILKŠTYTĖ

Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

Situacija

Gyventojas, Lietuvos rezidentas, turintis du butus, ketina juos išnuomoti dviem jaunoms šeimoms. Taip pat gyventojui priklauso trys komercinės paskirties patalpos miesto centre, kurias gyventojas ketina išnuomoti kelioms Lietuvos įmonėms, jų veiklai vykdyti.

Klausimai

Ar būtų apmokestinamos gyventojo pajamos, gautos iš gyvenamųjų patalpų nuomos ir iš komercinių patalpų nuomos gyventojų pajamų mokesčiu? Jei taip, kokia tvarka turi būti sumokamas gyventojų pajamų mokestis?

Nekilnojamojo turto nuomos fiziniams asmenims apmokestinimas

Gyventojo pajamos, gaunamos iš nuosavybės teise turimų gyvenamosios paskirties patalpų nuomos, apmokestinamos priklausomai nuo pasirinktos veiklos vykdymo formos.

Visų pirma, gyventojas gali įsigyti verslo liudijimą, skirtą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuomai, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (pvz. kaimo turizmo paslaugų arba nakvynės ir pusryčių paslaugų)“, sumokant fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, jeigu pajamos iš tokios nuomos per mokestinį laikotarpį neviršija pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 str. 2 dalyje nustatyto dydžio (45 000 EUR). Jeigu gyventojui, nuomojančiam nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą įsigijus verslo liudijimą, iš tokio turto nuomos gautos pajamos viršija nurodytą dydį, pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

Asmuo, norintis įsigyti tokios rūšies verslo liudijimą, turėtų kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau ir VMI) artimiausią skyrių arba pateikti prašymą VMI elektroniniu būdu. Įsigydamas tokį verslo liudijimą, gyventojas VMI turės sumokėti fiksuotą gyventojų pajamų mokesčio sumą, kuri skiriasi priklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje ketinama užsiimti nekilnojamojo turto nuoma (pavyzdžiui, Vilniaus mieste 2015 m. metinė tokio verslo liudijimo kaina yra 540 EUR metams).

Atkreiptinas dėmesys, jog gyventojai su verslo liudijimu turi teisę nuomoti tik gyvenamosios paskirties patalpas ir tik gyventojams. Todėl įsigijus verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veiklai, negalės būti nuomojamos komercinės, gamybinės, ar kitos (ne gyvenamosios) paskirties patalpos.

Taip pat yra galimybė gyventojui, nuomojančiam gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą pagal nuomos sutartį fiziniam asmeniui, nuomos paslaugas teikti neįsigijus verslo liudijimo. Šiuo atveju gyventojo pajamos už nekilnojamojo turto nuomą būtų apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu nuo visos gautos pajamų sumos, neatimant su šia veikla susijusių išlaidų.

Pajamas, gautas iš nekilnojamojo turto numos, gyventojas privalo deklaruoti iki kitų metų gegužės 1 dienos, pateikiant Metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją.

Nekilnojamojo turto nuomos juridiniams asmenims apmokestinimas

Gyventojui išnuomojus jam nuosavybės teise priklausančias komercinės paskirties patalpas juridiniam asmeniui, gyventojo iš juridinio asmens gautos nekilnojamojo turto nuomos pajamos būtų priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių apskaičiuoti, išskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį privalo gyventojui nuomos pajamas išmokantis juridinis asmuo.

Apibendrinant, gyventojo gautų pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos apmokestinimo tvarką ir galimą veiklos vykdymo formą gali lemti jam nuosavybės teise priklausančio turto paskirtis bei asmuo, kuriam tas turtas išnuomojamas (fiziniam ar juridiniam asmeniui).

Gyventojų pajamų mokestis: birželio mėnesio mokesčių naujienos

Raimonda Strakšytė UAB “Fidexperta”

vyr. mokesčių konsultantė

Mantas Grigaitis

vyr. mokesčių konsultantės asistentas

Aktualu asmenims dėl pasirinkimo sandorių

Darbuotojams, gavusiems naudą iš pasirinkimo sandorių, nėra taikoma LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 30 p. nustatyta lengvata.

Pagal mokesčių administratoriaus išaiškinimą, tuo atveju, kai darbuotojai gauna pajamų pagal pasirinkimo sandorį (angl. stock options) įsigijus (nemokamai ar už žemesnę nei rinkos kaina) akcijų arba pagal tokį sandorį gauna piniginę išmoką, tuomet gauta nauda priskiriama su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Atsižvelgiant į tai, LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) prasme tokios pajamos nėra laikomos pajamomis iš finansinių priemonių realizavimo, t.y. joms netaikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 p. numatyta lengvata (šioms pajamoms nėra taikomas 3 000 Eur neapmokestinamasis dydis).

Pažymėtina, kad gautos pajamos priskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms, neatsižvelgiant į tai, kas išmokėjo išmoką (darbdavio įmonė ar užsienio įmonė (motininė, dukterinė ar kita įmonė, kuri įsigyja darbdavio įmonę su turimais įsipareigojimais darbuotojams), bei kam išmokama išmoka (esamam ar buvusiam darbuotojui). Vadovaujantis GPMĮ 23 str. nuo A klasės pajamoms priskiriamų išmokų pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą privalo išmokas išmokantis asmuo. Kai šios pajamos pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms (pvz., gautos iš užsienio įmonės), vadovaujantis GPMĮ 27 str. nuolatiniam Lietuvos gyventojui privalu pateikti Metinę pajamų deklaracijos GPM308 formą (su darbo santykiais susijusios pajamos deklaruojamos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos priede GPM308P „Apmokestinamosios pajamos”).

Tuo atveju, jei gyventojas gauna pajamas pagal pasirinkimo sandorius ne iš darbdavio ar su darbdaviu susijusio asmens, tuomet tokios pajamos laikomos pajamomis iš finansinių priemonių realizavimo, todėl joms taikytina GPM lengvata.

Šaltinis

Aktualu asmenims, norintiems einamaisiais metais sumokėti GPM

Nauja redakcija išdėstytas LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 25 str. apibendrintas paaiškinimas (komentaras) dėl GPM nuo B klasės pajamų deklaravimo ir sumokėjimo.

Nauja redakcija išdėstytas LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 25 str. apibendrintas paaiškinimas (komentaras) dėl pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaravimo apskaičiavimo, sumokėjimo, kurio nuostatos bus taikomos 2015 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais.

Komentare nurodoma, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas gali apskaičiuoti ir sumokėti visą ar dalį gyventojų pajamų mokesčio dar tą patį mokestinį laikotarpį, kurį gavo išmokas, priskiriamas prie B klasės pajamų. Tokiu atveju nuolatiniam Lietuvos gyventojui išlieka prievolė deklaruoti gautas išmokas, pateikiant metinę pajamų deklaraciją iki kito mokestinio laikotarpio gegužės 1 d.

Šaltinis

Mokestinių nuostolių perkėlimas į kitus mokestinius laikotarpius

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2015-05- 19 Nr. 19

Rūta BILKŠTYTĖ

Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

Situacija

Lietuvos vienetas, priklausantis įmonių grupei, 2014 m. dėl sumažėjusio produkcijos pardavimo patyrė 300 000 Lt (86 886 Eur) mokestinių nuostolių. Vienetas pasinaudojo galimybe savo mokestinius nuostolius perduoti kitiems įmonių grupės vienetams, tačiau perdavė tik dalį 2014 m. patirtų mokestinių nuostolių.

Klausimai

Ar Lietuvos vienetas gali 2014 m. patirtus ir neperduotus mokestinius nuostolius perkelti į kitus savo mokestinius laikotarpius? Kokie apribojimai taikytini, mokestinius nuostolius perkeliant į kitą laikotarpį?

Mokestinių nuostolių perkėlimas į kitus mokestinius laikotarpius

Remiantis LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 30 str. 1 dalies nuostatomis, vienetas, mokestiniu laikotarpiu patyręs mokestinių nuostolių, gali juos perkelti į kitus mokestinius laikotarpius ir taip susimažinti tais laikotarpiais apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną. Vienetų patiriami mokestiniai nuostoliai yra skirstomi į dvi rūšis: įprastinės veiklos nuostolius ir nuostolius dėl vertybinių popierių bei išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Šios dvi nuostolių rūšys turi būti atskirai apskaitomos vienetų apskaitoje, nes nuo mokestinių nuostolių rūšies priklauso jų perkėlimo į kitus mokestinius laikotarpius tvarka ir sąlygos.

Pateiktoje situacijoje nurodoma, kad Lietuvos vienetas 2014 m. patyrė nuostolių dėl sumažėjusių pajamų iš produkcijos pardavimo. Atsižvelgiant į tai, patirti nuostoliai laikytini Lietuvos vieneto įprastinės veiklos nuostoliais. Situacijoje taip pat nurodoma, kad Lietuvos vienetas jau pasinaudojo viena iš galimybių optimizuoti susidariusius mokestinius nuostolius, juos perduodant kitiems įmonių grupės vienetams. Tačiau kitiems įmonių grupės vienetams buvo perduota tik dalis 2014 m. patirtų mokestinių nuostolių, todėl nepanaudoti mokestiniai nuostoliai liko Lietuvos vienetui. Šiuos mokestinius nuostolius, susidariusius iš vykdomos įprastinės veiklos, Lietuvos vienetas galėtų perkelti į kitus savo mokestinius laikotarpius ir, apskaičiuodamas kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, priskirti juos prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų. Tačiau būtina pažymėti, kad, norint susidariusius mokestinius veiklos nuostolius perkelti į kitus mokestinius laikotarpius, turi būti tenkinamos tam tikros sąlygos.

Veiklos tęstinumas

Remiantis PMĮ 30 str. 3 dalimi, tuo atveju, jei vienetas patiria mokestinių nuostolių kelis mokestinius laikotarpius iš eilės, jie perkeliami į kitus mokestinius laikotarpius iš eilės ta tvarka, kokia susidarė. Vadinasi, pirmiausia perkeliami ankstesnių metų mokestiniai nuostoliai ir, tik juos padengus atitinkamų mokestinių laikotarpių apmokestinamuoju pelnu, galima perkelti vėliau patirtus mokestinius nuostolius. Pateiktos situacijos atveju, jei Lietuvos vienetas 2015 m. taip pat patirtų mokestinių nuostolių, o 2016 m. gautų apmokestinamąjį pelną, tuomet 2016 m. apmokestinamasis pelnas būtų pirmiausia mažinamas 2014 m. patirtais mokestiniais nuostoliais ir, tik padengus 2014 m. mokestinius nuostolius, 2016 m. gautu apmokestinamuoju pelnu būtų galima dengti mokestinius nuostolius, patirtus 2015 m.

Nuo 2008 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais susidariusius įprastinės veiklos nuostolius galima perkelti į kitus mokestinius laikotarpius neribotą laiką. Tačiau, jei vienetas nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė (išskyrus atvejus, kai veikla nebetęsiama dėl nuo vieneto nepriklausančių priežasčių), nuostolių perkėlimas į kitus mokestinius laikotarpius nutraukiamas. Nuo vieneto nepriklausančiomis aplinkybėmis pripažįstamos stichinės nelaimės ar kiti įvykiai, dėl kurių buvo nutraukta tam tikra veikla ir vienetas to pakeisti niekaip negalėjo (pvz., gaisras, teisinio reglamentavimo pasikeitimas ar kt.). Pateiktos situacijos atveju Lietuvos vienetas galėtų savo 2014 m. patirtus įprastinės veiklos nuostolius perkelti į kitus mokestinius laikotarpius neribotą laiką, tačiau turėtų ir toliau vykdyti veiklą, dėl kurios susidarė šie mokestiniai nuostoliai.

Tuo atveju, jei vis tik veikla, iš kurios susidarė nuostoliai, nutraukiama, mokestiniu laikotarpiu susidarę nutrauktos veiklos nuostoliai dengiami to paties mokestinio laikotarpio kitos veiklos pelnu. Jeigu mokestiniu laikotarpiu nutrauktos veiklos nuostoliai yra padengiami kitos veiklos pelnu ir, iš pajamų atėmus leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (išskyrus ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius), apskaičiuojamas pelnas, tai vienetas gali atskaityti ankstesnių mokestinių laikotarpių nebetęsiamos veiklos nuostolius. Tačiau, jeigu nutrauktos veiklos nuostolių suma viršija vieneto iš kitos veiklos gautą pelną ir dėl to susidaro mokestinio laikotarpio nuostoliai (iš nutrauktos veiklos), tokiu atveju nuostolių dalis, viršijanti įmonės kitos veiklos pelną, ir susidarę ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostoliai (nebetęsiamos veiklos) į kitus mokestinius laikotarpius neperkeliami.

Jeigu vienetas iš mokestiniu laikotarpiu nutrauktos veiklos uždirbo pelną ir vieneto to paties mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas (apskaičiuotas iš pajamų atėmus leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius) taip pat yra pelnas, vienetas, apskaičiuodamas apmokestinamąjį pelną, gali iš pajamų atskaityti ankstesnių mokestinių laikotarpių nebetęsiamos veiklos mokestinius nuostolius. Iš pajamų neatskaityta likusi nebetęsiamos veiklos nuostolių dalis į kitus mokestinius laikotarpius neperkeliama.

Vadovaujantis Juridinio asmens pranešimo apie jo duomenų Mokesčių mokėtojų registre papildymą (pakeitimą) FR0791 formos pildymo taisyklėmis, vienetas turi nurodyti vykdomos ar numatomos vykdyti (kai ši forma teikiama pirmą kartą) pagrindinės veiklos rūšies kodą: klasę ir poklasį (6 skaitmenys) pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.). Įrašomas pagrindinės vykdomos ar numatomos vykdyti veiklos rūšies kodas (vienas arba ne daugiau kaip trys), kuris vėliau įrašomas ir mokesčių deklaracijų atitinkamuose laukeliuose. Atsižvelgiant į tai, identifikuojama vieneto vykdoma pagrindinė veikla arba atskiros veiklos, jei nurodomi keli EVRK 2 red. kodai. Čia aprašytas Lietuvos vieneto mokestinių nuostolių perkėlimas į kitus mokestinius laikotarpius yra analizuojamas remiantis situacijoje pateikiama informacija. Tuo atveju, jei Lietuvos vienetas ankstesniais mokestiniais laikotarpiais patyrė nuostolių iš vertybinių popierių ir kitų išvestinių finansinių priemonių perleidimo, o 2014 m. iš tokios veiklos gavo pelno, nuostolių perkėlimo tvarka priklausytų nuo anksčiau patirtų tokios rūšies nuostolių dydžio ir 2014 m. gauto pelno.

[content_protector password=”fidexperta”]Perkeliamų nuostolių suma

Apskaičiuojant 2014 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį, perkeliamų ir iš pajamų atskaitomų ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. mokestinio laikotarpio pajamų, kurios apskaičiuojamos iš pajamų atimant neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (išskyrus ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius). Šis atskaitomų nuostolių sumos dydžio apribojimas netaikomas vienetams, kurių apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant PMĮ 5 str. 2 dalimi nustatytą 5 proc. pelno mokesčio tarifą. Lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas taikomas vienetams, kurių metinis vidutinis darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10, o 2014 m. mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. Lt (2015 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais – 300 tūkst. Eur). Taip pat turi būti atsižvelgta ir į PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytas sąlygas, kurioms egzistuojant vienetai negali taikyti lengvatinio 5 proc. pelno mokesčio tarifo.

Taigi, pagal pateiktą informaciją, jei Lietuvos vienetas taiko standartinį pelno mokesčio tarifą, 2014 m. patirtais mokestiniais nuostoliais galės mažinti ateinančių mokestinių laikotarpių pelną neribotą laiką tuo atveju, jei toliau vykdys veiklą, iš kurios šie mokestiniai nuostoliai susidarė. Tačiau būtina pažymėti, kad atitinkamo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas perkeltais mokestiniais nuostoliais galės būti sumažintas ne daugiau kaip 70 proc.

Taigi, pelno mokesčio apskaičiavimo atveju yra skiriamos dvi nuostolių rūšys: įprastinės veiklos nuostoliai ir nuostoliai iš vertybinių popierių perleidimo. Vieneto mokestiniu laikotarpiu patirti įprastinės veiklos nuostoliai gali būti perkeliami į kitus mokestinius laikotarpius neribotą laiką, jei vienetas tęsia veiklą, dėl kurios buvo patirti nuostoliai. Perkeliamais įprastinės veiklos nuostoliais galima sumažinti kitų laikotarpių apmokestinamąjį pelną, tačiau ne daugiau kaip 70 proc. kiekvieno mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno. Tačiau jei vieneto apmokestinamajam pelnui yra taikytinas lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas, perkeliamais mokestiniais nuostoliais galima mažinti visą mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną.

[/content_protector]

Palūkanų už suteiktas paskolas apmokestinimas (2)

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2015-05- 12 Nr. 18

Rūta BILKŠTYTĖ

Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

Pabaiga. Pradžia Nr. 17 (833)

Mokesčių administratoriaus informavimas apie suteikiamas paskolas

Pateiktos situacijos atveju buvo suteiktos dvi paskolos: fizinis asmuo suteikė paskolą kitam fiziniam asmeniui ir juridinis asmuo suteikė paskolą fiziniam asmeniui. Kalbant apie pirmąjį atvejį, kai skoliniai santykiai atsiranda tarp dviejų fizinių asmenų, reikia pabrėžti, kad fiziniam asmeniui B gali atsirasti prievolė informuoti mokesčių administratorių apie tokias gautas pinigines lėšas. Remiantis LR mokesčių administravimo įstatymo 42-1 str. 1 dalimi, mokesčių mokėtojui yra nustatyta prievolė, pagal kurią nuolatinis Lietuvos gyventojas turi informuoti mokesčių administratorių apie sudarytus sandorius, pagal kuriuos mokesčių mokėtojas:

– gauna lėšų iš fizinių arba užsienio juridinių asmenų;

– asmuo per vienerius kalendorinius metus grynaisiais pinigais gauna pagal vieną arba kelis sandorius (sudarytus su tuo pačiu asmeniu) daugiau kaip 50 000 Lt (kai sandoriai sudaromi nuo 2015 m. sausio 1 d. – 15 000 Eur);

– sudaryti sandoriai nėra notarinės formos;

– pagal sandorius gaunamos lėšos nėra deklaruojamos pagal kitų mokesčių įstatymų nustatytą tvarką.

Ši prievolė atsiranda tik tuo atveju, jei yra tenkinamos visos keturios anksčiau minėtos sąlygos. Tais atvejais, jei mokesčių mokėtojas deklaruoja pajamas, kurios pagal GPMĮ yra nedeklaruojamos ir neapmokestinamos, tuomet neatsiranda anksčiau minėta prievolė informuoti mokesčių administratorių apie gautas pajamas.

Pateiktos situacijos atveju užsimenama, kad fizinis asmuo B gavo paskolą grynaisiais pinigais, tačiau neaiškios kitos paskolos sąlygos. Prievolės informuoti mokesčių administratorių apie gautas lėšas atsiradimas priklausytų nuo to, ar egzistuotų kitos anksčiau minėtos sąlygos. Jei fizinis asmuo B atitiktų ir kitas sąlygas, tuomet jis mokesčių administratoriui turėtų pateikti Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešimo apie sudarytus sandorius PRC907 formą (toliau – pranešimo PRC907 forma). Pranešimo PRC907 forma turi būti pateikiama iki kalendorinių metų, einančių po ataskaitinio laikotarpio, gegužės 1 d. Jei nuolatinis Lietuvos gyventojas nepateikia šios formos arba ją pateikia jau pradėjus gyventojo mokestinį patikrinimą, tuomet šiomis lėšomis gyventojas negali pagrįsti savo patirtų išlaidų. Tuo atveju, jei fizinis asmuo B būtų valstybės tarnautoju, kuriam nustatyta prievolė deklaruoti savo turtą, jam nereikėtų papildomai pateikti pranešimo PRC907 formos.

Kalbant apie tai, kaip suteiktą paskolą savo akcininkui turi deklaruoti įmonė, reikia pabrėžti, kad įmonėms taip pat nustatyta prievolė deklaruoti suteiktas paskolas. Juridiniai asmenys, kurie suteikia paskolas fiziniams asmenims ar gauna paskolas iš jų, taip pat jei juridiniam asmeniui yra grąžinamos fiziniams asmenims paskolintos lėšos ar juridinis asmuo grąžina paskolą fiziniam asmeniui, turi mokesčių administratoriui pateikti Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formą (toliau – FR0711 forma). FR0711 formą juridiniai asmenys turi pateikti iki kalendorinių metų, einančių po ataskaitinio laikotarpio, balandžio 1 d. FR0711 formą juridinis asmuo turi pateikti tokiais atvejais:

– kai įmonė per kalendorinius metus suteikė paskolas fiziniams asmenims, kurių kiekvienos suma yra lygi arba didesnė kaip 2 000 Lt (2014 m. ir ankstesniais mokestiniais laikotarpiais) arba 600 Eur (2015 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais);

– kai per kalendorinius metus fiziniai asmenys įmonei sugrąžino paskolą ar jų dalį, lygią ar didesnę kaip 2 000 Lt (2014 m. ir ankstesniais mokestiniais laikotarpiais) arba 600 Eur (2015 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais);

– kai per kalendorinius metus įmonė gavo paskolų iš fizinių asmenų, kurių kiekvienos suma lygi arba didesnė kaip 2 000 Lt (2014 m. ir ankstesniais mokestiniais laikotarpiais) arba 600 Eur (2015 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais);

– kai įmonė grąžino fiziniams asmenims per kalendorinius metus paskolą ar jų dalį, lygią arba didesnę kaip 2 000 Lt (2014 m. ir ankstesniais mokestiniais laikotarpiais) arba 600 Eur (2015 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais).

Taigi, įmonė iki 2016 m. balandžio 1 d. mokesčių administratoriui turės pateikti FR0711 formą ir jos FR0711A priedą. Tuo atveju, jei fizinis asmuo A 2015 m. sugrąžintų paskolą ar jos dalį, lygią ar viršijančią 600 eurų, įmonė taip pat turėtų pateikti FR0711 formos FR0711B priedą. Įmonė pastarąjį priedą turėtų teikti mokesčių administratoriui ir kitais mokestiniais laikotarpiais, jei per kalendorinius metus fizinis asmuo A sugrąžintų visą paskolą ar jos dalį, viršijančią 600 Eur.

Atsižvelgiant į tai, visos fizinių asmenų gaunamos palūkanos iš kitiems asmenims suteiktų paskolų nuo 2014 m. sausio 1 d. yra apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu nuo pirmo lito. Pagal tai, kas išmoka palūkanas, palūkanos gali būti priskirtos A arba B klasės pajamoms, kas lemia prievolės apmokestinti ir deklaruoti išmokamas palūkanas pasiskirstymą tarp paskolos teikėjo ir paskolos gavėjo. Suteikiant paskolas asocijuotiems asmenims, mokamos palūkanos turi atitikti tikrąją rinkos kainą. Deklaravimo prievolė gali atsirasti atsižvelgiant į paskolos sandorio aplinkybes, tokių, kaip paskolos suma, skolintų lėšų suteikimo forma ir pan.

Reklamos ar reprezentacijos sąnaudos?

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2015-03- 03 Nr. 9

Mokesčių ekspertė, UAB „Fidexperta“ vadovė

Rūta BILKŠTYTĖ

Situacija

Lietuvos įmonė (toliau – įmonė), gaminanti betono gaminius, užsakė pagaminti bloknotus, ant kurių buvo atspausdinta įmonės simbolika ir nurodyti įmonės rekvizitai. Šiuos bloknotus Lietuvos įmonė išsiuntė esamiems klientams pagal iš anksto sudarytą sąrašą.

Klausimai

Ar išlaidos, patirtos gaminant tokius bloknotus, gali būti priskiriamos prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų? Kokioms – reklamos ar reprezentacijos – sąnaudoms priskiriamos tokios įmonės patirtos išlaidos?

Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai

Remiantis LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 11 str. 1 dalimi, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš vieneto pajamų gali būti atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. PMĮ 22 straipsnyje nurodoma, kad vienetų reklamos ir reprezentacijos tikslams patirtos išlaidos priskiriamos prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų.

Daugelis ūkine komercine veikla užsiimančių vienetų, siekdami pritraukti naujų klientų ar išlaikyti jau esamus, patiria išlaidų, kurios gali būti priskiriamos reklamos arba reprezentacijos sąnaudoms. Kai kuriais atvejais riba tarp šių dviejų sąnaudų rūšių yra labai nedidelė, nors mokesčių atžvilgiu, išlaidų priskyrimas kuriai nors vienai iš šių sąnaudų rūšių yra reikšmingas. Remiantis PMĮ 22 str. 1 ir 3 dalimis, iš pajamų vienetas gali atimti visas reklamai patirtas išlaidas, kai tuo tarpu reprezentacinių išlaidų iš pajamų galima atskaityti ne daugiau kaip 75 proc. Todėl įmonėms svarbu sugebėti nustatyti, kokios išlaidos gali būti priskiriamos reklamos, o kokios – reprezentacijos sąnaudoms.

Reklamos sąnaudos

Reklamos sąnaudomis pripažįstamos išlaidos, patirtos informacijai, susijusiai su vieneto veikla, garsinančiai vienetą, jo vardą ir skatinančiai įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, bet kokia forma ir bet kuriomis priemonėmis skleisti esamiems ar potencialiems pirkėjams. Reklama savo esme nukreipta neapibrėžtam asmenų ratui. Kalbant apie reklamos sąnaudas, reikia pabrėžti tai, kad reklama turėtų skatinti įsigyti vieneto prekių ar naudotis jo paslaugomis, t. y. didinti pardavimą. Prie reklamos sąnaudų priskiriamos ir išlaidos, patiriamos gaminiams su vieneto ženklu (tai dažniausiai smulkūs daiktai: marškinėliai, žiebtuvėliai, tušinukai ir kt.), nemokamai pirkėjams atiduodamai produkcijai, prizams, skiriamiems per reklamines akcijas, įsigyti ir pirkėjų vaišinimo produkcija išlaidos. Ne visas reklamai patirtas išlaidas galima priskirti prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų. Sąnaudos patirtos reklamai, kuri buvo skirta informuoti kontroliuojančius ar kontroliuojamuosius asmenis ir vienetų grupės narius, negali būti atskaitomos iš vieneto pajamų apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną.

Vienetai, norėdami iš pajamų atskaityti reklamai patirtas išlaidas, turi jas pagrįsti teisės aktais nustatytais dokumentais, patvirtinančiais prekių arba paslaugų įsigijimą, kai pastarosios įsigyjamos iš kitų ūkio subjektų. Pateiktos situacijos atveju, jei įmonė laikytų bloknotus reklamos priemone, tai savo išlaidas galėtų pagrįsti bloknotų gamintojo išrašyta sąskaita. Tačiau tais atvejais, kai reklamos tikslais vienetai panaudoja savo pačių pagamintą produkciją arba suteikia paslaugas, turi būti sudaromi laisvos formos dokumentai, kuriuose turėtų būti nurodomi privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, nustatyti LR buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau – BAĮ). Kai reklaminių renginių metu yra įteikiami piniginiai prizai, tuomet patirtas išlaidas galima pagrįsti kasos išlaidų orderiais, atskaitingo, prizus įteikiančio, asmens pateikiamais dokumentais ar banko dokumentais, jei piniginės lėšos buvo pervestos į laimėtojo sąskaitą iš vieneto sąskaitos.

Reprezentacijos sąnaudos

Reprezentacijos sąnaudos patiriamos siekiant reprezentuoti vienetą ir jo teikiamas paslaugas ir (ar) prekes, užmezgant naujus ryšius su potencialiais klientais, investuotojais, verslo partneriais ir stiprinant ryšius su jau esamais partneriais. Reprezentacijos sąnaudos gali būti patiriamos įvairiai: teikiant nedidelės vertės dovanas, organizuojant renginius. Reprezentacijos sąnaudoms priskiriamos ir išlaidos, patirtos fizinių asmenų, kurie atstovauja juridiniams asmenims ar fiziniams asmenims, užsiimantiems ūkine komercine veikla, naudai. Prie tokių išlaidų priskiriamos tokių asmenų kelionės, apgyvendinimo, vaišinimo, kultūros renginių lankymo, jiems teiktinų suvenyrų pirkimo (gamybos) ir kitos sąnaudos. Jei patirtos išlaidos atitinka tik kai kuriuos reprezentacijos sąnaudas apibrėžiančius kriterijus, tačiau iš esmės neatitinka reprezentacijos sąvokos, jos priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.

Reprezentacijos sąnaudoms priskiriamos ir išlaidos, kurios patiriamos, kai potencialiems ir jau esamiems klientams yra įteikiami daiktai, kurie reprezentuoja vienetą, t. y. ant tokių daiktų yra vieneto simbolis, pavadinimas, prekinis ženklas. Taip pat prie reprezentacijos sąnaudų priskiriamos išlaidos, patirtos teikiant smulkias verslo dovanas: kanceliarines prekes, gėlių puokštes, dovanų kuponus. Kaip ir sąnaudų, patirtų reklamos atveju, reprezentacijos sąnaudoms nepriskiriamos išlaidos, patirtos verslo ryšiams su darbuotojais, akcininkais, savininkais, kontroliuojančiais ir kontroliuojamaisiais vienetais ir kontroliuojančiais gyventojais užmegzti ir pagerinti.

Reprezentaciniams tikslams patiriamos išlaidos gali būti atimamos iš pajamų tik tuomet, kai jos pagrindžiamos arba laisvos formos dokumentu, arba teisės aktų nustatytais dokumentais, patvirtinančiais prekių ir (ar) paslaugų įsigijimą. Jei įmonė bloknotams patirtas išlaidas priskirtų reprezentacijos išlaidoms, tai jas galėtų pagrįsti bloknotų gamintojo išrašyta sąskaita. Jei tokiuose dokumentuose yra aiškiai išreiškiamas ūkinės operacijos turinys, tuomet nereikia sudaryti laisvos formos dokumento, pagrindžiančio, kad tokios lėšos priskiriamos reprezentacijos sąnaudoms. Tokiu atveju užtenka, kad ant tokių dokumentų vieneto vadovas ar jo įgaliotas asmuo padarytų įrašą, patvirtinantį, kad patirtos išlaidos yra reprezentacinės.

Reklamos sąnaudos ar reprezentacijos sąnaudos

Pateiktos situacijos atveju įmonė klientams išsiuntė bloknotus, ant kurių buvo jos simbolika ir rekvizitai. Iš esmės tokios dovanos klientams gali būti laikomos tiek reprezentacija, tiek reklama, kadangi tai yra nedidelės vertės dovanos su įmonės simbolika, kurios siunčiamos klientams. [content_protector password=”fidexperta”]Pateiktos situacijos atveju, pagal mokesčių administratoriaus praktiką, bloknotams gaminti patirtos išlaidos būtų priskirtinos reprezentacijos sąnaudoms, todėl iš pajamų būtų galima atimti ne daugiau kaip 75 proc. patirtų išlaidų. Tai lemia, kad įmonės bloknotai tik informuoja, kad tokia įmonė veikia, bet neskatina klientų pirkti papildomų prekių. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad įmonė bloknotus išsiuntė jau esamiems klientams pagal sudarytą sąrašą.

Reklamos sąnaudomis bloknotų gamybai patirtos išlaidos galimai galėtų būti pripažintos tuo atveju, jei, pavyzdžiui, ant bloknoto lapų blogosios pusės būtų papildomų paveikslėlių su įmonės gaminama produkcija, nurodant jų prekių ar užsakymo kodus, technines specifikacijas, informaciją apie taikomas akcijas produkcijai, bloknotai būtų teikiami ir kitiems potencialiems klientams.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, reikia pažymėti, kad, teikiant nedidelės vertės daiktus esamiems ar potencialiems klientams, reikia įvertinti, ar siekiama reprezentuoti įmonę konkretiems asmenims, ar reklamuoti įmonę, jos veiklą neapibrėžtam asmenų ratui. Pagal tai, kokioms sąnaudoms bus priskirtos patirtos išlaidos, skirsis iš pajamų atskaitomų išlaidų dalis. Šiuo metu ne visais atvejais mokesčių administratoriaus pozicija dėl smulkių dovanų su įmonės simbolika priskyrimo prie reprezentacijos ar reklamos sąnaudų yra vienareikšmiška, todėl kiekviena situacija turėtų būti vertinama ir analizuojama individualiai.[/content_protector]

Akcizai: Vasario mėnesio mokesčių naujienos

Martyna Ambrazaitė UAB “Fidexperta”

vyr. mokesčių konsultantės asistentė

Mantas Grigaitis UAB “Fidexperta”

vyr. mokesčių konsultantės asistentas

Aktualu akcizų mokėtojams, turintiems teikti piniginį užstatą, užtikrinantį mokestines prievoles

Papildytos Akcizų sumokėjimą užtikrinančių dokumentų priėmimo, registravimo ir naudojimo taisyklės

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. VA-10 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 174 „Dėl akcizų sumokėjimą užtikrinančių dokumentų priėmimo, registravimo ir naudojimo taisyklių“ pakeitimo“ 5¹ punktu papildytos anksčiau minėtos taisyklės, kuriame nurodoma, kad patvirtinimas dėl piniginio užstato, skirto užtikrinti mokesčių mokėtojo mokestines prievoles, galinčias atsirasti prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo metu, galės būti pateikiamas per elektroninių paslaugų sritį Mano VMI. Taip pat nurodoma, kad Prašymą neteikti laidavimo (garantijos) dokumento ir piniginio užstato arba Prašymą leisti pateikti mažesnės sumos laidavimo (garantijos) dokumentą ar piniginį užstatą nuo šiol bus galima pateikti tik Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, t. y. tik centriniam mokesčių administratoriui. Šiuos prašymus bus galima pateikti tiesiogiai, paštu ar per elektroninių paslaugų sritį Mano VMI. Taip pat padaryti kiti pakeitimai, susiję su dokumentų teikimu ir mokesčių mokėtojų informavimu per elektroninių paslaugų sritį Mano VMI.

Įsakymas įsigaliojo nuo 2015 m. vasario 4 d.

Šaltinis: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1008110&p_tr2=2