Rūta BILKŠTYTĖ

Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

Situacija

Fizinis asmuo nuomoja jam priklausančias prekybos paskirties patalpas juridiniam asmeniui. Šio fizinio asmens sūnus nuosavybės teise turi paveldėtą butą, kurį nuomoja kitiems fiziniams asmenims.

 

Klausimas

Kokios prievolės, susijusios su nekilnojamojo turto ir gyventojų pajamų mokesčiais, atsiranda minėtam fiziniam asmeniui ir jo sūnui?

 

Nekilnojamojo turto mokesčio prievolės

Pagal LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – NTMĮ) 4 straipsnį, nekilnojamojo turto mokesčiu yra apmokestinamas visas nekilnojamasis turtas, išskyrus turtą, kuriam yra taikomos šio mokesčio lengvatos, nustatytos NTMĮ 7 straipsnyje ir 4 str. 1 ir 2 punktuose. Taigi, nekilnojamojo turto mokesčiu gali būti apmokestinamas tiek asmeninis gyventojų turtas, tiek turtas, naudojamas komerciniais tikslais.

Pateiktos situacijos atveju, fizinis asmuo nuomoja būtent prekybos paskirties nekilnojamąjį turtą. Kadangi šias patalpas jis nuomoja juridiniam asmeniui, nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimo prievolė atsirastų nuomininkui, jei pagal nuomos sutartį jis šias patalpas išsinuomotų ilgesniam kaip 1 mėnesio laikotarpiui. Juridinis asmuo turėtų mokesčių administratoriui pateikti Nekilnojamojo turto deklaracijos KIT711 formą iki kito mokestinio laikotarpio vasario 1 d. Iki šios datos turi būti apskaičiuotas ir sumokėtas nekilnojamojo turto mokestis. Ta pati tvarka galiotų, jei mokestinė prievolė atsirastų fiziniam asmeniui.

Pagal NTMĮ 6 str. 1 dalį, nekilnojamasis turtas apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu, kurio tarifas svyruoja nuo 0,3 proc. iki 3 proc. Kiekviena Lietuvos savivaldybė tarifus skirtingoms nekilnojamojo turto rūšims nustato savarankiškai ir juos patvirtina savivaldybės tarybos sprendimais. Skirtingi tarifai gali būti nustatomi, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto paskirtį, jo naudojimą, teisinį statusą, technines savybes, priežiūros būklę ir kitus rodiklius.

Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių vertei yra nustatytas 220 000 Eur neapmokestinamasis dydis. Šį dydį viršijančiai nekilnojamojo turto vertei nustatytas 0,5 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, kurio dydis galioja visoje Lietuvos Respublikoje, t. y. savivaldybės negali jo keisti.

Pagal NTMĮ 7 str. 6 dalį, neapmokestinamasis 220 000 Eur dydis yra taikomas nekilnojamajam turtui, kuris nuosavybės teise priklauso šeimos nariams arba yra jų įsigyjamas. Be to, tos šeimos, kurios augina 3 ir daugiau vaikų, taip pat šeimos, auginančios neįgalų vaiką ar įvaikį iki 18 metų ar vyresnį neįgalų vaiką ar įvaikį, gali 220 000 Eur neapmokestinamąjį nekilnojamojo turto vertės dydį padidinti 30 proc. Pagal NTMĮ, šeimos nariais laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Tie asmenys, kurie yra neįregistravę santuokos, nelaikomi sutuoktiniais, todėl jų nuosavybės teise valdomo ar įsigyjamo nekilnojamojo turto mokestinės vertės nesumuojamos. Taigi, apskaičiuojant šeimos nekilnojamojo turto vertę, į ją įskaičiuojama sutuoktinių ir su jais gyvenančių vaikų arba įvaikių iki 18 metų asmenine, bendrosios jungtinės ir (arba) dalinės nuosavybės teise valdomo ar įsigyjamo anksčiau išvardytos paskirties nekilnojamojo turto vertė.

Asmenys, gyvenantys vieni kartu su vaikais ar įvaikiais iki 18 metų, į anksčiau minėto nekilnojamojo turto vertę turi įtraukti jiems ir kartu su jais gyvenantiems vaikams asmenine ar daline nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo išvardintos paskirties nekilnojamojo turto vertes. Dažnai pasitaiko atvejų, kai asmenys yra nesusituokę, tačiau kartu augina vaikus ar įvaikius, kuriems gali priklausyti nekilnojamasis turtas. Tokiais atvejais tėvai atskiru susitarimu gali vaikui ar įvaikiui priklausančio nekilnojamojo turto mokestinę vertę:

– pridėti prie vieno iš tėvų priklausančio ar įsigyjamo nekilnojamojo turto mokestinės vertės;

– dalinti ją proporcingai ar sutartomis dalimis ir atsižvelgiant į tai, jas priskirti prie abiejų tėvų atskirai valdomo ar įsigyjamo nekilnojamojo turto verčių.

Gyventojai turi būti labai atsargūs ir šios galimybės nenaudoti siekdami vien tik mokestinės naudos, tarkime, vaikui priklausančio nekilnojamojo turto vertę priskirti vienam iš tėvų, turinčiam nedidelės vertės nekilnojamąjį turtą, kai kito tėvo nekilnojamojo turto vertė yra didelė ir dėl vaiko nekilnojamojo turto vertės jam galėtų atsirasti prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį.

Pateiktos situacijos atveju nurodyta, kad fizinio asmens nepilnamečiui sūnui priklauso butas. Jei fizinis asmuo yra susituokęs su savo sūnaus motina, tuomet sūnui priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra sumuojama kartu su fizinio asmens ir jo žmonos valdomo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių vertėmis. Jei ši bendra vertė viršytų 220 000 Eur neapmokestinamąjį dydį, tuomet nuo nekilnojamojo turto vertės, viršijančios šį dydį, šios šeimos nariams turėtų būti apskaičiuotas nekilnojamojo turto mokestis, taikant 0,5 proc. tarifą.

Tiesa, tokiu atveju, reikėtų atsižvelgti į tai, ar tokioje šeimoje auga ir daugiau vaikų. Jei fizinis asmuo nebūtų susituokęs su savo sūnaus motina, tuomet sūnui priklausančio nekilnojamojo turto vertė galėtų būti visa priskiriama vienam iš tėvų arba paskirstoma proporcingai ar dalimis kiekvienam iš tėvų. Fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį turėtų deklaruoti mokesčių administratoriui pateikdami Fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT715 formą iki einamųjų metų gruodžio 15 d. Iki šios datos turi būti sumokėtas ir nekilnojamojo turto mokestis. Deklaraciją už visos šeimos valdomą turtą gali pateikti vienas iš sutuoktinių. Jei fiziniai asmenys nėra susituokę, jie teikia šias deklaracijas atskirai.

 

Gyventojų pajamų mokesčio prievolės

Fizinio asmens ir jo sūnaus gautos pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos yra gyventojų pajamų mokesčio (GPM) objektas. Pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos apmokestinimas priklauso nuo to, koks turtas yra nuomojamas ir kokiems asmenims. Nekilnojamojo turto nuoma, pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. 7 d. 1 punktą, laikoma ne individualia veikla, todėl tokios gautos pajamos yra apmokestinamos 15 proc. GPM nuo visos gautos sumos, neatskaitant jokių išlaidų.

Tais atvejais, kai gyventojai nuomoja gyvenamosios paskirties patalpas, jie gali savo veiklai įsigyti individualios veiklos verslo liudijimą, tačiau tik tokiu atveju, jeigu atlygis, kurį gyventojas gauna iš tokios veiklos, neviršys 45 000 Eur, t. y. gyventojui neatsiras prievolės registruotis PVM mokėtoju. Į šį dydį turi būti įskaičiuojamos visos gyventojo gautos pajamos iš gyvenamosios paskirties patalpų nuomos. Be to, gyventojas, įsigijęs gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimą, tokias patalpas gali nuomoti tik gyventojams. Jei mokestiniu laikotarpiu pajamos iš patalpų nuomos viršija 45 000 Eur, tai nuo kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį šis dydis buvo viršytas, jos apmokestinamos 15 proc. GPM.

Gyventojai, įsigydami gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimą, turi sumokėti fiksuotą GPM dydį, nustatytą kiekvienos Lietuvos savivaldybės. Taip pat jie turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios yra lygios 9 proc. minimalaus mėnesinio atlyginimo, t. y. šiuo metu 29 Eur. Taip pat gyventojai, įsigiję gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimą, turi mokėti ir valstybinio socialinio draudimo įmoką, lygią 50 proc. bazinės pensijos dydžio (108 Eur), t. y. gyventojas turi sumokėti 54 Eur dydžio valstybinio socialinio draudimo įmoką. Valstybinio socialinio draudimo įmokų gali nemokėti asmenys, jei jie privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, pavyzdžiui, dirba pagal darbo sutartį, gauna senatvės ar netekto darbingumo pensijas.

Gyventojai, veiklai įsigiję verslo liudijimą, turi pildyti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, tačiau neprivalo savo veikloje naudoti ir klientams išrašyti Prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitų.

Gyventojas, įsigijęs verslo liudijimą, turi iki kitų metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. pateikti mokesčių administratoriui Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą, net jei ir negavo pajamų iš individualios veiklos pagal verslo liudijimą.

[content_protector password=”fidexperta”]Jei gyventojai nuomoja nekilnojamąjį turtą, neįsigiję verslo liudijimo, GPM sumokėjimo ir deklaravimo prievolės priklauso nuo to, kokiam asmeniui yra išnuomojamas nekilnojamasis turtas. Jei nuomos pajamas išmoka Lietuvos vienetas, užsienio vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per savo nuolatinę bazę, tokios gyventojo gautos pajamos priskiriamos A klasės pajamoms ir GPM apskaičiuoti, išskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti turėtų tokias išmokas išmokantis asmuo. Gyventojas taip gautas pajamas turėtų deklaruoti pateikdamas Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą. Kai pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos gyventojas gauna iš kitų, nei anksčiau minėta, asmenų, tokios pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, gyventojas jas deklaruoja pateikdamas Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą ir sumoka GPM.

Atsižvelgiant į pateiktą situaciją, fizinio asmens pajamos už prekybinės paskirties patalpų nuomą turėtų būti apmokestinamos 15 proc. GPM. Kadangi šias patalpas jis nuomoja juridiniam asmeniui, prievolė apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti GPM nuo tokių išmokų tenka juridiniam asmeniui. Gyventojas šias pajamas turėtų deklaruoti pateikdamas Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą iki kitų metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d.

Kalbant apie fizinio asmens sūnaus situaciją, tai jis, nuomodamas butą, t. y. gyvenamosios paskirties patalpas kitiems gyventojams, galėtų įsigyti gyvenamosios paskirties patalpų verslo liudijimą. Verslo liudijimą gali įsigyti asmuo, vyresnis nei 14 metų ir turintis bent vieno iš tėvų sutikimą. Turėdamas tokį sutikimą, asmuo, vyresnis nei 14 metų, turi teisę sudaryti sandorius, tarkime, nuomos sutartį. Fizinio asmens sūnus galėtų sumokėti vienkartinę fiksuotą GPM įmoką, mokėti kas mėnesį privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, išskyrus tuos atvejus, jeigu būtų draustas kitais pagrindais. Fizinio asmens sūnus savo gautas pajamas iš buto nuomos turėtų deklaruoti pateikdamas Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą iki kitų metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. Jei fizinio asmens sūnaus gautos pajamos iš buto nuomos per mokestinį laikotarpį viršytų 45 000 Eur, jos būtų apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu.

 

Gyventojams priklausantis nekilnojamasis turtas yra nekilnojamojo turto mokesčio objektas. Fizinio asmens ar šeimos gyvenamosios paskirties, sodų ir tam tikras kitos paskirties nekilnojamasis turtas neapmokestinamas, kai jo vertė neviršija 220 000 Eur. Asmenys, neįteisinę santuokos, nekilnojamąjį turtą apmokestina atskirai.

Pajamos iš gyvenamųjų patalpų nuomos gali būti apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu arba fiksuotu GPM dydžiu, jeigu įsigyjamas verslo liudijimas verstis šia veikla.

 [/content_protector]

Rūta BILKŠTYTĖ

Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

Situacija

Įmonė, apžvelgusi pirminius šių metų veiklos rezultatus, nustatė, kad bus viršyti finansiniai rodikliai, numatyti metų pradžioje, todėl, siekdama atsidėkoti ir motyvuoti savo darbuotojus, nusprendė darbuotojų vaikams surengti kalėdinę šventę. Šios šventės metu būtų parodytas kalėdinis spektaklis, kurį galėtų stebėti įmonės darbuotojai, jų šeimos nariai, o darbuotojų vaikams išdalintos kalėdinės dovanėlės. Taip pat įmonė planuoja surengti naujametį vakarėlį, į kurį būtų pakviesti visi darbuotojai ir jų antrosios pusės, būtų vaišinama maistu, gėrimais, darbuotojai dalyvautų žaidimuose, kurių nugalėtojams būtų įteikti simboliniai prizai.

 

Klausimai

Ar įmonė galėtų dėl tokio pobūdžio šventinių renginių organizavimo patirtas išlaidas priskirti leidžiamiems atskaitymams? Ar įmonės darbuotojų ir jų šeimos narių gauta nauda būtų apmokestinta gyventojų pajamų mokesčiu? Jei taip, kokia tvarka?

 

Darbuotojams ir jų šeimų nariams patirtų išlaidų priskyrimas vieneto leidžiamiems atskaitymams

Vadovaujantis LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 17 str. 2 d. 8 punktu, vieneto ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriamos darbuotojų ar jų šeimos narių naudai patirtos išlaidos, kurios nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM).

PMĮ 26 str. 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai vienetai negali įvertinti kiekvieno darbuotojo ar jo šeimos nario gautos individualios naudos, naudos davėjo patirtos išlaidos gali būti atskaitomos iš jo mokestinio laikotarpio pajamų tik tuo atveju, jei tokios naudos teikimas yra numatytas kolektyvinėje darbo sutartyje ir šia nauda gali pasinaudoti bet kuris vieneto darbuotojas ar jo šeimos narys. Šios PMĮ nuostatos taikymo atveju darbuotojo šeimos nariais pripažįstami tik sutuoktiniai, vaikai ar įvaikiai.

Taigi, vienetas, norėdamas tokias išlaidas, patirtas savo darbuotojų ar jų šeimos narių naudai, atskaityti iš savo mokestinio laikotarpio pajamų, turi įsitikinti, kad yra tenkinamos visos šios sąlygos:

– negalima įvertinti konkrečios kiekvieno darbuotojo ar jo šeimos nario gautos naudos;

– naudą gauna būtent vieneto darbuotojai ar jų šeimos nariai;

– naudos teikimas numatytas kolektyvinėje darbo sutartyje;

– kolektyvinėje darbo sutartyje numatyta nauda gali pasinaudoti bet kuris vieneto darbuotojas, t. y. nenumatyti apribojimai tam tikroms vieneto darbuotojų grupėms.

Kalbant apie reikalavimą turėti kolektyvinę darbo sutartį, reikia pažymėti, kad bendrovėje tokia sutartis turi egzistuoti faktiškai. Individualios darbo sutartys, jose numatytos sąlygos, vidaus darbo tvarkos taisyklės ar kokie nors kiti dokumentai negali pakeisti kolektyvinės sutarties ir nėra jai prilyginami.

Tuo atveju, jei vienetas įsitikina, kad tenkinamos anksčiau išvardintos sąlygos, jis gali iš savo pajamų atskaityti darbuotojui ar jo šeimos nariams suteiktai naudai patirtų išlaidų sumą, kuri yra ne didesnė kaip 5 proc. darbuotojų atlyginimo fondo, t. y. darbuotojų atlyginimų sumos, nuo kurios skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Tais atvejais, jei anksčiau minėtos vieneto patirtos išlaidos viršytų šį dydį, jį viršijanti išlaidų dalis turėtų būti priskirta vieneto neleidžiamiems atskaitymams.

Vienetas, norėdamas priskirti išlaidas, patirtas darbuotojų ar jų šeimos narių naudai, ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, privalo surašyti laisvos formos aktus, kuriuos turi patvirtinti vieneto vadovas ar jo įgaliotas asmuo ir vyriausiasis finansininkas ar jo įgaliotas asmuo. Šiame laisvos formos dokumente turi būti įrodoma, kad vieneto patirtos išlaidos atitinka visas anksčiau minėtas sąlygas. Tuo atveju, jei iš kitų asmenų gautose sąskaitose už jų suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes, kurios buvo panaudotos suteikiant naudą darbuotojams ar jų šeimos nariams, galima aiškiai suprasti ūkinės operacijos esmę, laisvos formos dokumentai gali būti nesurašomi. Ant gautų įsigytų prekių ir (ar) paslaugų dokumentų turi būti įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens įrašas, kad šios išlaidos atitinka visus anksčiau minėtus reikalavimus, norint tokias sąnaudas atskaityti iš vieneto pajamų.

Jei darbuotojams ar jų šeimos nariams vieneto suteikta nauda gali būti tiksliai apskaičiuota kiekvienam ją gavusiam asmeniui individualiai ir išlaidos pripažįstamos GPM objektu, tuomet tokios išlaidos gali būti priskiriamos vieneto leidžiamiems atskaitymams ir iš vieneto pajamų atskaitomos neatsižvelgiant į jų dydį, t. y. neatsižvelgiama į vieneto darbuotojų darbo užmokesčio fondo dydį, nes tokia nauda priskiriama prie su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų.

Pagal pateiktą situaciją, įmonė patiria įvairių išlaidų. Tuo atveju, jei būtų galima identifikuoti, kurių darbuotojų vaikai gavo kalėdines dovanėles ir kokia buvo kiekvienos dovanėlės vertė, visos dovanėlėms patirtos išlaidos galėtų būti atskaitomos iš įmonės pajamų, o darbuotojų vaikų gauta nauda būtų priskiriama jų tėvų su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Taip pat visos patirtos išlaidos galėtų būti atskaitomos iš įmonės pajamų ir už kalėdinio vakarėlio metu išdalijamus prizus, jei būtų tiksliai nustatyta, kokie prizai konkretiems darbuotojams atiteko.

Kalbant apie išlaidas, kurias vienetas patirtų dėl spektaklio rodymo ir kalėdinio vakarėlio metu pateikto maisto ir gėrimų – jei negalima apskaičiuoti individualios darbuotojų ir jų šeimos narių gautos naudos, tokios išlaidos galėtų būti atskaitomos iš įmonės pajamų, tačiau atskaitomų išlaidų suma negalėtų būti didesnė kaip 5 proc. darbuotojų darbo užmokesčio fondo dydžio. Jei išlaidos viršytų šį dydį, viršijanti dalis turėtų būti priskiriama prie įmonės neleidžiamų atskaitymų. Tačiau pateiktoje situacijoje nenurodoma, ar įmonė turi kolektyvinę darbo sutartį, todėl, jei tokia sutartis nėra sudaryta, išlaidos, patirtos dėl spektaklio ir kalėdinio vakarėlio metu pateikto maisto ir gėrimų, turėtų būti priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.

Gyventojų ar jų darbuotojų naudai patirtų išlaidų apmokestinimas GPM

Vadovaujantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. 14 d. 6 punktu, gyventojo pajamomis nelaikoma gyventojo gauta nauda, jei jos neįmanoma tiksliai nustatyti. Taip atsitinka, pavyzdžiui, kai gyventojas gauna grupinio pobūdžio naudą ir nėra objektyvių galimybių įvertinti kiekvieno gyventojo gautos individualios naudos dydį. Tačiau, jei tokių renginių metu gyventojas gauna prizų, dovanų ar kitokios naudos, kurios vertę galima tiksliai nustatyti, tokia nauda gali būti apmokestinta GPM.

Pagal GPMĮ 2 str. 15 dalį, pajamos natūra – tai neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina gautas nuosavybėn ar naudoti turtas arba suteiktos paslaugos ar kita nauda, kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška būtų priskiriamas pajamoms. Pajamų natūra suteikimo atveju turi būti tenkinamos visos trys sąlygos:

– turto ar paslaugų davėjo ir naudos gavėjo tarpusavio santykiai turi būti pagrįsti siekimu duoti ar gauti ekonominę naudą;

– siekis duoti ar gauti ekonominę naudą turi būti kilęs dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos;

– naudos davėjas turi siekti duoti naudą konkrečiam gyventojui.

Jei bent viena iš šių sąlygų netenkinama, gauta nauda negali būti pripažinta natūra ir neapmokestinama GPM.

Visais atvejais, nepiniginės dovanos, prizai, jei jie gaunami iš darbdavio ir įteikiami ar suteikiami konkrečiam darbuotojui, pripažįstami gyventojo pajamomis, gautomis natūra, kurios priskiriamos darbuotojo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Tais atvejais, kai iš su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens naudą gauna ne pats darbuotojas, o vienas iš jo šeimos narių, tuomet pajamos natūra pripažįstamos ne gyventojo šeimos nariui, o tam bendrovės darbuotojui. Tai reiškia, kad darbdaviui, suteikusiam naudą darbuotojo šeimos nariams, suteiktos naudos vertę reikia priskirti darbuotojo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Darbdavys nuo darbuotojo šeimos nariams suteiktos naudos vertės privalo išskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti 15 proc. GPM, t. y. tokios pajamos natūra yra priskiriamos A klasės pajamoms. Taip pat būtina pažymėti, kad tokios darbuotojo pajamos natūra yra apmokestinamos valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis.

[content_protector password=”fidexperta”]Atsižvelgiant į pateiktą situaciją, jeigu negalima tiksliai apskaičiuoti kiekvieno darbuotojo ar jo šeimos nario naudos, gautos dalyvaujant spektaklyje ir naujamečio vakarėlio metu, tokia nauda yra neapmokestinama GPM. Tačiau, jei būtų galima identifikuoti kiekvieno darbuotojo gautą naudą dėl jo vaikams įteiktų kalėdinių dovanėlių ir kalėdinio vakarėlio metu jo ar jo šeimos nario gautų prizų, tokios pajamos galėtų būti laikomos pajamomis natūra. Kiekvieno įmonės darbuotojo gautos individualios naudos vertė būtų priskiriama prie jo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kurios būtų apmokestintos GPM, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis.

Darbuotojų ar jų šeimų narių iš darbdavio gauta nauda, kurią galima nustatyti individualiai kiekvienam asmeniui, laikoma darbuotojo pajamomis natūra, o pajamų natūra vertė priskiriama prie jo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų. Darbdavys nuo darbuotojui priskirtų pajamų natūra turi išskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti GPM bei sumokėti privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Tokias darbuotojo gautas pajamas natūra darbdavys gali priskirti leidžiamiems atskaitymams. Jei neįmanoma tiksliai nustatyti individualios darbuotojo ar jo šeimos nario gautos naudos, tuomet vienetas išlaidas, patirtas teikiant tokią naudą, gali atimti iš savo pajamų, jei yra tenkinamos nustatytos sąlygos, tačiau tokios išlaidos negali viršyti 5 proc. darbuotojų darbo užmokesčio fondo.[/content_protector]

Rūta BILKŠTYTĖ

Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

Rūta BILKŠTYTĖ

Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

Situacija

Nuolatinis Lietuvos gyventojas nutraukė darbo sutartį su Lietuvos bendrove. Pagal nekonkuravimo susitarimą, jis negalės dirbti su buvusiu darbdaviu konkuruojančiose bendrovėse vienerius metus, todėl įregistravo individualią veiklą pagal pažymą kito pobūdžio veiklai, kurią apie pusę metų planuoja vykdyti Latvijoje. Už minėtą įsipareigojimą nekonkuruoti visą nekonkuravimo sutarties laikotarpį gyventojas gaus atlygį, mokamą kas mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad planuojama veiklą vykdyti ir Latvijoje, gyventojas paprašė, kad Lietuvos bendrovė atlygį už nekonkuravimą jam pervestų į Latvijoje atidarytą banko sąskaitą.

 

Klausimai

Ar kyla mokestinių prievolių gyventojui dėl gautų išmokų į užsienio banko sąskaitą? Kaip apmokestinamos gyventojo gautos indivi­dualios veiklos pajamos, uždirbtos Lietuvoje ir Latvijoje, bei atlygis už nekonkuravimą?

 

Informavimas apie užsienio valstybėse atidarytas sąskaitas

LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 str. 2 dalyje, įtvirtinta, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. Šia nuostata įtvirtintas bendras principas, kad rezidavimo valstybė turi teisę apmokestinti visas rezidento pasaulines pajamas, t. y. gautas ar uždirbtas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse. Taigi, iš esmės neatsižvelgiant į tai, į kurios valstybės, Lietuvos ar užsienio, banko sąskaitą gyventojui pervedamos lėšos, jos apmokestinamos pagal šioms pajamoms Lietuvoje taikomas taisykles ir tvarką.

Dėl bet kokio pobūdžio atidarytų ir (ar) uždarytų sąskaitų užsienio valstybėje gyventojai privalo informuoti mokesčių administratorių. Nuolatinis Lietuvos gyventojas mokesčių administratoriui turi pateikti informaciją apie per praėjusius kalendorinius metus užsienio valstybių kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytas ar uždarytas sąskaitas teikdamas metinę pajamų deklaraciją. Tuo atveju, jeigu gyventojui, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, nėra prievolės teikti metinę pajamų deklaraciją arba jis nepateikė informacijos apie praėjusiais kalendoriniais metais užsienio valstybių kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytas ar uždarytas sąskaitas kartu su metine pajamų deklaracija, šią informaciją mokesčių administratoriui gyventojas privalo pateikti metams pasibaigus iki kalendorinių metų, einančių po ataskaitinio laikotarpio, gegužės 1 d. Ši informacija teikiama užpildant Pranešimą apie užsienio valstybių kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytas ir uždarytas sąskaitas (FR0526 forma).

FR0526 formą gali naudoti ir juridiniai asmenys, mokesčių administratoriui teikdami informaciją apie atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas užsienio valstybės kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose.

Taigi nagrinėjamu atveju, gyventojas apie atidarytą banko sąskaitą Latvijoje turėtų informuoti Lietuvos mokesčių administratorių anksčiau aprašyta tvarka.

 

Atlygio už nekonkuravimą apmokestinimas

Atsižvelgiant į tai, kad nekonkuravimo susitarimai savo esme neišvengiamai riboja gyventojų teisę laisvai pasirinkti darbą ir verslą, tokie susitarimai turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bei teisingą atlygį už susitarimo laikymąsi. Nekonkuravimo susitarimai, kuriais siekiama apsaugoti komercines ar technologines paslaptis, kitą konfidencialią informaciją, pavyzdžiui, know-how, klientų sąrašus, kainų politiką ir panašiai, gali būti įtraukiami į darbo sutartį arba pasirašomi kaip atskiras dokumentas.

 

PVM prievolės

LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymo) 3 straipsnyje nustatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks.

 

Pagal PVM įstatymo 7 straipsnio nuostatas, įsipareigojimas susilaikyti nuo veiksmų PVM tikslais laikomas paslaugų teikimu. Remiantis šiomis nuostatomis, darytina išvada, kad nekonkuravimo susitarimas PVM aspektu laikytinas paslaugų teikimu, tačiau, siekiant nustatyti, ar toks paslaugų teikimas apmokestinamas PVM, būtina atitikti dar vieną sąlygą – šią paslaugą Lietuvoje turi teikti apmokestinamasis asmuo. Fizinis asmuo laikomas apmokestinamuoju asmeniu PVM prasme tokiu atveju, jeigu jis vykdo ekonominę veiklą ir atitinkamame sandoryje veikia kaip apmokestinamasis asmuo. Atsitiktiniai sandoriai nelaikomi ekonomine veikla. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis dėl nekonkuravimo sudaryta tik nutraukus darbo sutartį, t. y. sudaroma tik vieną kartą, susitarimas negali būti vykdomas pakartotinai ateityje, o nesant ekonominės veiklos požymių (pasikartojamumas, tęstinumas), gyventojo ir darbdavio susitarimas nekonkuruoti yra laikytinas atsitiktiniu sandoriu, todėl nėra PVM objektas (PVM nuo šios išmokos neturi būti skaičiuojamas).

 

GPM prievolės

Gyventojams išmokamas atlygis už nekonkuravimą priskiriamas A klasės pajamoms kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusioms pajamoms. Neatsižvelgiant į tai, į kurios valstybės (Lietuvos ar užsienio valstybės) banko sąskaitą pervedamas atlygis už nekonkuravimą, nuo šių išmokų išskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį, taikant LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 str. 1 dalyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, privalo mokestį išskaičiuojantis asmuo – Lietuvos bendrovė.

 

Individualios veiklos apmokestinimas

Atsižvelgiant į tai, kad gyventojas įregistravo individualią veiklą pagal pažymą ir, kaip minėta, nemažą mokestinio laikotarpio laiko dalį ją vykdys užsienyje – Latvijoje, gali kilti tarptautinio pajamų apmokestinimo aspektų. Tarptautinio apmokestinimo klausimai sprendžiami tarp atskirų valstybių, nagrinėjamu atveju tarp Lietuvos ir Latvijos, pasirašytomis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis (toliau – DAIS).

Vadovaujantis tarp Lietuvos ir Latvijos pasirašyta DAIS, pajamos, kurias sutartį sudarančios šalies rezidentas gauna už profesines paslaugas arba kitą individualią veiklą, apmokestinamos tik toje šalyje, išskyrus atvejus, kai jis savo dispozicijoje turi jo veiklai reikalingą nuolatinę veiklavietę kitoje sutartį sudarančioje šalyje. Jeigu jis turi tokią nuolatinę veiklavietę, tai jo pajamos gali būti apmokestinamos toje kitoje šalyje, tačiau tik ta pajamų dalis, kuri priskiriama tai nuolatinei veiklavietei. Pagal DAIS sutartis, paprastai nuolatinė veiklavietė kitoje valstybėje susidaro, kai bet kuriuo dvylikos vienas po kito einančių mėnesių laikotarpiu, prasidedančiu arba pasibaigiančiu bet kuriais finansiniais metais, ištisai arba su pertraukomis toje užsienio valstybėje išbūnama ilgiau kaip 183 dienas. Nagrinėjamu atveju, nuolatinis Lietuvos gyventojas turėtų išsiaiškinti, ar dėl jo vykdomos veiklos (dienų skaičiaus) Latvijoje, čia nesusidaro nuolatinė veiklavietė. Susidarius nuolatinei veiklavietei Latvijoje, pajamų dalis, priskiriama šiai nuolatinei veiklavietei, būtų apmokestinama Latvijoje pagal Latvijos vidaus teisės aktus. Lietuva, apmokestindama šią pajamų dalį, turėtų naikinti dvigubą jų apmokestinimą.

 

GPM prievolės

Lietuvoje individualios veiklos pagal pažymą pajamos apmokestinamos 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu, išskyrus laisvųjų profesijų veiklą. Vykdant laisvųjų profesijų veiklą, individualios veiklos pagal pažymą pajamoms taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Gyventojų pajamų mokestis mokamas nuo skirtumo (apmokestinamųjų pajamų), kuris apskaičiuojamas iš gautų individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus. Leidžiami atskaitymai apskaičiuojami pagal faktą (būtina turėti išlaidas pagrindžiančius dokumentus) arba leidžiamiems atskaitymams galima priskirti 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų sumos (šiuo atveju nereikia turėti išlaidas pagrindžiančių dokumentų).

 

Privalomojo socialinio draudimo ir ­valstybinio ­socialinio draudimo ­įmokos

Gyventojo pajamos iš individualios veiklos apmokestinamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) bei privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis – 37,5 proc. (28,5 proc. VSD + 9 proc. PSD) tarifu nuo pusės apmokestinamųjų pajamų, t. y. (pajamos – leidžiami atskaitymai) : 2 × 37,5 %.

Individualios veiklos pajamoms taikoma lengvata „Sodros“ įmokų lubos“, kai VSD ir PSD įmokų bazė (suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos) negali būti didesnė nei 20 832 eurai (nuo 2016 m.). Gyventojo apmokestinamosioms pajamoms viršijus 41 664 eurų ribą, jo VSD ir PSD įmokos taptų fiksuotos.

 

PVM

Fiziniai asmenys, vykdantys ekonominę veiklą ir kurių atlygis per paskutiniuosius 12 mėnesių viršija 45 000 eurų, privalo registruotis PVM mokėtojais ir skaičiuoti bei mokėti į biudžetą PVM, jeigu jų vykdoma ekonominė veikla yra PVM objektas Lietuvoje.

 

Pajamų deklaravimas

Individualios veiklos pajamos priskiriamos B klasės pajamoms. Tai reiškia, kad gyventojų pajamų mokestį deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats gyventojas. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai Lietuvoje ir užsienio valstybėse gautas pajamas, neatsižvelgiant į tai, ar šias pajamas jie išleido užsienyje, ar pinigų sumas pervedė į savo ar kitų asmenų banko sąskaitas Lietuvoje ar užsienio valstybėje, privalo deklaruoti savo metinėje pajamų deklaracijoje, kuri turi būti pateikta iki gegužės 1 dienos kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, per kurį buvo gautos pajamos. Metinę pajamų deklaraciją pateikti privaloma net ir tuo atveju, jeigu per mokestinį laikotarpį pajamų iš registruotos individualios veiklos nebuvo gauta.

 

Apibendrinant, pasakytina, kad tiek gyventojai, tiek juridiniai asmenys privalo informuoti mokesčių administratorių apie užsienio valstybių kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytas ar uždarytas sąskaitas. Neatsižvelgiant į tai, lėšos, gaunamos į Lietuvoje ar užsienio valstybėje atidarytą sąskaitą, apmokestinamos pagal konkrečios rūšies pajamoms Lietuvoje taikomas taisykles ir tvarką.