UAB „Fidexperta“ vadovė
Situacija
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kartu su savo sutuoktine ir vaiku, gyvena nuosavame name, kuris priklauso jam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Taip pat nuolatiniam Lietuvos gyventojui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Vilniuje, kurį jam padovanojo seneliai.
Klausimai
Kokiais atvejais fiziniams asmenims atsiranda prievolė apskaičiuoti ir mokėti nekilnojamojo turto mokestį už turtą, kuris nėra naudojamas komercinėje veikloje? Kaip turi būti deklaruojamas fizinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis už turtą, nenaudojamą komercinėje veikloje?
Fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimas
Fizinių asmenų nekilnojamajam turtui, nenaudojamam šių asmenų komercinėje veikloje, remiantis LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – NTMĮ) 6 str. 4 dalimi, taikomas 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) tarifas. Šis mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto vertei, viršijančiai nustatytą neapmokestinamąjį dydį. Vienodas tarifas galioja visam apmokestinamajam nekilnojamajam turtui Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. jo dydis nesikeičia pagal Lietuvos savivaldybę, kurios teritorijoje yra toks nekilnojamasis turtas. Šio tarifo dydį nustato LR Seimas. Pajamos, surenkamos iš šio mokesčio, patenka į valstybės, o ne į savivaldybių, kuriose yra nekilnojamasis turtas, biudžetus.
Minėtas neapmokestinamasis dydis yra nustatytas NTMĮ 7 str. 1 d. 6 punkte, kuriame nurodoma, kad NTM yra neapmokestinamas fiziniams asmenims priklausantis ar įsigyjamas gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių paskirties nekilnojamasis turtas, kurio vertė neviršija 220 000 Eur. Į 220 000 Eur neapmokestinamąjį dydį traukiamos visos nekilnojamojo turto, kuris asmeninės ar dalinės nuosavybės teise priklauso gyventojui, vertės, t. y. šis neapmokestinamasis dydis nėra taikomas kiekvienam nekilnojamojo turto objektui atskirai, o bendrai tokių objektų vertei. Taip pat į šį neapmokestinamąjį 220 000 Eur dydį neįskaičiuojama nekilnojamojo turto, naudojamo fizinio asmens komercinėje veikloje, vertė.
Kai kuriais atvejais 220 000 Eur neapmokestinamasis dydis gali būti padidintas 30 proc. Šia lengvata gali pasinaudoti fiziniai asmenys, kurių šeimose auga:
– trys ir daugiau vaikų ar įvaikių iki 18 m.;
– neįgalus vaikas (įvaikis) iki 18 m.;
– vyresnis nei 18 m. neįgalus vaikas (įvaikis), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Pagal NTMĮ, šeima pripažįstama ir tuo atveju, jei vaikus augina tik vienas iš tėvų
Vadovaujantis NTMĮ 7 str. 6 dalimi, 220 000 Eur neapmokestinamasis dydis taikomas visam vienos šeimos narių turimam ar valdomam nekilnojamajam turtui, t. y. į neapmokestinamojo dydžio vertę įskaitomos visos šeimos nariams priklausančio ar valdomo nekilnojamojo turto vertės. Tačiau ši nuostata Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. KT24-N14/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – KT nutarimas) buvo pripažinta prieštaraujančia LR Konstitucijai. LR Konstitucinis Teismas nurodė, kad neapmokestinamasis 220 000 Eur dydis turi būti taikomas atskirai kiekvienam šeimos nariui. NTMĮ 7 str. 6 dalyje numatyta lengvata, pagal kurią šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų, taip pat šeimos, auginančios neįgalų vaiką ar įvaikį iki 18 m. ar vyresnį neįgalų vaiką ar įvaikį, gali 220 000 Eur neapmokestinamąjį nekilnojamojo turto vertės dydį padidinti 30 proc., t. y. 66 000 Eur, nebuvo pripažinta prieštaraujančia LR Konstitucijai, todėl ir toliau gali būti taikoma.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), atsižvelgdama į KT nutarimą, pateikė paaiškinimą dėl 2015 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių NTM, taikomo fiziniams asmenims už jų asmeninį nekilnojamąjį turtą, apskaičiavimo tvarkos. VMI prie FM nurodė, kad sutuoktiniams bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė turi būti dalinama į dvi lygias dalis ir priskiriama kiekvienam sutuoktiniui, o 220 000 Eur neapmokestinamasis dydis taikomas atskirai kiekvienam sutuoktiniui tenkančiai nekilnojamojo turto vertės daliai. Taip pat į kiekvieno sutuoktinio 220 000 Eur neapmokestinamąjį dydį turi būti įtraukiama nekilnojamojo turto, kuris jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, vertė. Beje, NTM mokėtojais gali būti ir vaikai, kurie turi nekilnojamojo turto, valdomo asmeninės nuosavybės teise, todėl ir jų turimo nekilnojamojo turto vertei yra taikomas 220 000 Eur neapmokestinamasis dydis.
Pateiktos situacijos atveju sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas. Atsižvelgiant į KT nutarimą, šio gyvenamojo namo vertė turėtų būti dalinama į dvi dalis ir paskirstoma tarp abiejų sutuoktinių. Pavyzdžiui, jei situacijoje minimo gyvenamojo namo vertė yra 300 000 Eur, kiekvienam iš sutuoktinių NTM apskaičiavimo tikslais tektų po 150 000 Eur gyvenamojo namo vertės. Situacijoje nurodoma, kad vienas iš sutuoktinių, vyras, taip pat turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, todėl visa tokio buto vertė NTM apskaičiavimo tikslais būtų priskiriama situacijoje minimam vyrui. Jei jam asmenine nuosavybės teise priklausančio buto vertė būtų didesnė nei 70 000 Eur, bendra jam priklausančio nekilnojamojo turto vertė viršytų 220 000 Eur neapmokestinamąjį dydį (150 000 Eur + >70 000 Eur = >220 000 Eur) ir 0,5 proc. NTM tarifu būtų apmokestinama neapmokestinamąjį dydį viršijanti nekilnojamojo turto vertė. Situacijoje minimo vyro sutuoktinei neatsirastų prievolės mokėti NTM, nes jos turimo turto vertė (150 000 Eur) neviršija neapmokestinamojo dydžio. Taip pat, jei sutuoktinių auginamam vaikui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, jis gali būti NTM mokėtoju, jei jo turimo turto vertė viršytų neapmokestinamąjį 220 000 Eur dydį.
Kalbant apie šeimos narių galimybę neapmokestinamąjį 220 000 Eur dydį padidinti 30 proc. (66 000 Eur), visą šį papildomą neapmokestinamąjį dydį turi prisitaikyti vienas iš tėvų arba kiekvienas iš tėvų po pusę jo, arba padalinti jį, taikant kitą proporciją. Toks papildomo neapmokestinamojo dydžio pasidalinimas neprivalo būti įteisinamas kokiu nors rašytiniu dokumentu ir kiekvienais metais galės būti keičiamas. Anksčiau minėtas 30 proc. neapmokestinamojo dydžio padidinimas negali būti taikomas už visus kalendorinius metus. Jis turi būti pradedamas taikyti tik nuo to mėnesio, kurį atsiranda teisė pradėti jį taikyti. Iš esmės tai reiškia, kad dėl to, jog teisė taikyti papildomą neapmokestinamąjį dydį atsiranda ne nuo metų pradžios, dalį mokestinio laikotarpio fizinis asmuo turi taikyti standartinį 220 000 Eur dydį, o likusį laikotarpį – jau padidintą neapmokestinamąjį dydį. Gali susidaryti situacijų, kad gyventojui gali tekti sumokėti NTM už kelis mėnesius, o už likusį laikotarpį NTM jau nebereikės apskaičiuoti.
Pateiktoje situacijoje nurodoma, kad sutuoktiniai augina tik vieną vaiką, todėl galimybės taikyti papildomą neapmokestinamąjį dydį sutuoktiniams dėl to, kad augintų tris ir daugiau vaikų, nėra. Tačiau situacijoje neužsimenama, ar šis vaikas yra neįgalus ir ar jam reikalinga nuolatinė slauga. Jei situacijoje minimų sutuoktinių vaikas būtų neįgalus arba jam būtų reikalinga nuolatinė slauga, sutuoktiniai galėtų papildomąjį neapmokestinamąjį dydį pasidalinti tarpusavyje arba vienas iš sutuoktinių tėvų galėtų prisitaikyti jį visą. Pateiktos situacijos atveju, pavyzdžiui, jei sutuoktinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas gyvenamasis namas būtų vertas 300 000 Eur, o vyrui asmenine nuosavybės teise priklausančio buto Vilniuje vertė būtų didesnė kaip 70 000 Eur, prievolė mokėti NTM atsirastų vyrui, nes jam asmenine ar daline nuosavybe priklausančio turto vertė viršytų 220 000 Eur dydį. Tačiau, jei sutuoktinė leistų vyrui pasinaudoti visu ar dalimi papildomo neapmokestinamojo dydžio, vyrui gali ir neatsirasti prievolės mokėti NTM.