Rūta BILKŠTYTĖ

Situacija

Lietuvos įmonė įsigyja prekių iš Lenkijos įmonės ir jas perparduoda Rumunijos įmonei. Lenkijos įmonė parduoda prekes Lietuvos įmonei EXW sąlygomis, o CMR prekėms gabenti iš Lenkijos į Rumuniją išrašo Lietuvos įmonė.

Klausimai

Ar tokiai sandorių grandinei gali būti taikoma „trikampės prekybos“ schema? Kokios PVM prievolės gali atsirasti Lietuvos įmonei?

„Trikampės prekybos“ schema

LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 12-2 str. 1 dalyje nurodoma, kad pagal bendrąją taisyklę, prekių įsigijimo vieta laikoma šalies teritorija, kurioje baigėsi prekių gabenimas. Ši taisyklė taikoma tais atvejais, kai prekės įsigyjamos iš kitų Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių. Vadovaujantis bendrąja taisykle, neatsižvelgiama į tai, kas atgabena prekes į pirkėjo valstybę. Pagal PVMĮ 4-1 str. 1 dalį, prekių gabenimą iš vienos ES valstybės narės į kitą ES valstybę narę gali organizuoti tiek prekių pirkėjas, tiek jų pardavėjas ar jų užsakymu trečiasis asmuo.

Vykdant ūkinę ekonominę veiklą, pasitaiko atvejų, kai vienos ES valstybės narės įmonės įsigytos prekės būna išgabenamos iš ES valstybės narės, kurioje jos buvo nupirktos, į trečią ES valstybę narę ir tik tada parduodamos. Tokiu atveju prekės nėra laikomos įsigytomis ES valstybėje narėje, kurios įmonė įsigijo prekes ir jas vėliau perpardavė, o laikomos įsigytomis toje ES valstybėje narėje, kurioje baigiasi šių prekių gabenimas. Tokiais atvejais įmonė, kuri perparduoda anksčiau įsigytas prekes ES valstybėje narėje, kurioje baigiasi prekių gabenimas, turi registruotis PVM mokėtoja ir ten apskaičiuoti bei sumokėti tokių parduodamų prekių pardavimo PVM.

Tačiau kai kurios įmonės vykdo veiklą taikydamos kitą veiklos modelį. Tokios įmonės dažnai pačios jokios produkcijos negamina, o užsakovams perparduoda prekes, kurias įsigyja iš kitų įmonių, t. y. vykdo perpardavimą. Skirtingai nuo anksčiau minėto atvejo, toks prekių įsigijimas ir perpardavimas dažniausiai vykdomas jau žinant, kas bus perparduodamų prekių pirkėjas. Vykdant veiklą pagal tokį modelį, tokia sandorių grandinė gali būti pripažįstama „trikampės prekybos“ atveju. Taikant „trikampės prekybos“ schemą, laikomasi principo, kad PVM turi būti sumokėtas ES valstybėje narėje, kurios įmonė užima paskutinę sandorių grandinės vietą, t. y. PVM sumoka tos ES valstybės narės įmonė, PVM mokėtoja, kurioje baigiasi šių prekių gabenimas. Tačiau tokioje sandorių grandinėje veikiančios ES valstybės narių įmonės, norėdamos pasinaudoti šia schema, turi užtikrinti, kad būtų įgyvendintos visos toliau išvardytos sąlygos:

1) visos trys tokio sandorio šalys (asmenys) turi būti savo šalyse įsiregistravusios PVM mokėtojomis ir kiekvienas pirkėjas pardavėjui turi būti nurodęs savo PVM mokėtojo kodą;

2) iš ES valstybės narės įmonės pardavėjos tarpininko įsigytos prekės būtinai turi būti išgabentos trečiosios ES valstybės narės pirkėjui;

3) prekių išgabenimo iš vienos ES narės valstybės į kitą ES valstybę narę faktas turi būti pagrįstas įrodymais.

Be to, norint taikyti „trikampės prekybos“ schemą, taip pat keliama sąlyga, kad įmonė tarpininkė įsigytas prekes perparduotų per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą. Tuo atveju, jei prekės būtų perparduodamos po tam tikro laiko, įmonėms gali būti neleista pasinaudoti „trikampės prekybos“ schema.

Įrodymai, patvirtinantys prekių išgabenimą iš vienos ES valstybės narės į kitą ES valstybę narę, gali būti įvairūs. Tais atvejais, kai prekes veža samdytas vežėjas, įrodymais gali būti laikomas važtaraščio egzempliorius su gavėjo žyma ir parašu, patvirtinančiu, kad prekės buvo gautos, PVM sąskaita faktūra, pirkimo ir pardavimo sutartys ir kt. Jei prekes veža prekių pardavėjas savo transportu, prekių išgabenimą galima įrodyti PVM sąskaitos faktūros egzemplioriumi, kuriame yra papildomi rekvizitai: krovinio iškrovimo vietos adresas, atgabenimo data (ją nurodo gavėjas), transporto priemonės ir vairuotojo duomenys. Šiuo atveju įrodymu laikomas ir važtaraštis su gavėjo žyma bei parašu. Mokesčių administratorius patikimiausiu įrodymu, kad prekės iš tiesų buvo išgabentos iš vienos ES valstybės narės į kitą ES valstybę narę, laiko tinkamai užpildytus CMR ar kitus gabenimo dokumentus – važtaraščius, todėl įmonės, taikančios ne tik „trikampės prekybos“ schemą, bet ir apskritai tiekiančios savo pačių pagamintas prekes į kitas ES valstybes nares, turėtų atkreipti dėmesį, ar turimi gabenimo dokumentai – važtaraščiai yra tvarkingai užpildyti.

Norint pritaikyti „trikampės prekybos“ schemą, prekių gabenimą iš vienos ES valstybės narės į kitą valstybę narę privalo organizuoti arba įmonė, parduodanti prekes, arba įmonė tarpininkė, t. y. pirma arba antra sandorių grandinės dalis.

Norėdamos taikyti „trikampės prekybos“ schemą, įmonės privalo įsitikinti, kad kitos dvi skirtingų ES valstybių narių įmonės sandorio vykdymo metu yra registruotos PVM mokėtojomis savo šalyse. Tai reiškia, kad turi būti užtikrinta ne tik, kad prekės iš tiesų būtų išgabentos iš vienos ES valstybės narės į kitą valstybę narę, bet ir tai, kad visos trys įmonės sandorių vykdymo metu būtų PVM mokėtojomis savo šalyse. Įrodymą, kad „trikampės prekybos“ schemoje dalyvaujanti įmonė yra registruota PVM mokėtoja savo valstybėje, gali užtikrinti šie dokumentai:

– įmonė pateikia PVM registracijos pažymėjimo kopiją;

– ES valstybės narės, kurioje įsikūrusi įmonė, mokesčių administratoriaus išduota pažyma, patvirtinanti kitos įmonės registravimo PVM mokėtoja toje šalyje faktą;

– kitos ES valstybės narės įmonės dokumentas, kuriame nurodyti tos įmonės identifikaciniai duomenys;

– iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos gauta ES valstybių narių, PVM mokėtojų, identifikacinių duomenų patikrinimo pažyma FR1127.

Tam tikrais atvejais surinktų įrodymų gali nepakakti, todėl įmonės turi turėti ir kitų įrodymų, patvirtinančių kitos ES valstybės narės įmonės įsiregistravimo PVM mokėtoju faktą, jei įmonei kyla bent kokių abejonių dėl iki tol pateiktos informacijos patikimumo.

Galimos prievolės Lietuvos įmonei „trikampės prekybos“ atveju

Pagal tai, kuria sandorio šalimi „trikampės prekybos“ atveju yra įmonė, skiriasi ir PVM prievolės, atsirandančios įmonei. Jei įmonė yra prekių pardavėja, tokiu atveju prekių tiekimą toks asmuo apmokestina 0 proc. tarifu. Jei įmonė yra tarpininkė, tokiu atveju ji neskaičiuoja pardavimo PVM, kadangi jos šalyje nesusidaro PVM objektas, tačiau privalo PVM deklaracijoje deklaruoti įsigyjamų ir parduodamų prekių apmokestinamąją vertę. Prekių apmokestinamoji vertė turi būti deklaruojama ir Prekių tiekimo į kitas ES valstybes nares ataskaitoje. Jei įmonė yra prekių gavėja ir prekės atgabenamos į jos šalį, ji privalo nuo įsigytų prekių vertės apskaičiuoti ir sumokėti PVM, apmokestindama prekes PVM tarifu, taikomu tokioms prekėms jos šalyje.

[content_protector password=”fidexperta”]Pateiktos situacijos atveju Lietuvos įmonė įsigijo prekių iš Lenkijos įmonės ir jas perpardavė Rumunijos įmonei. Tokiu atveju Lietuvos įmonei gali atsirasti skirtingos prievolės pagal tai, kokį prekių įsigijimo vietos nustatymo principą pasirinksime. Tuo atveju, jei Lietuvos įmonė, įsigydama prekes iš Lenkijos įmonės, nurodė savo lietuvišką PVM mokėtojo kodą ir įsigytas prekes iš karto perpardavė Rumunijos įmonei, tokia sandorių grandinė gali būti pripažinta „trikampe prekyba“. Tokiu atveju Lietuvos įmonė, turėdama įrodymų apie faktiškai įvykusį prekių gabenimą iš Lenkijos į Rumuniją ir kad Lenkijos bei Rumunijos įmonės yra PVM mokėtojos savo šalyse, turėtų deklaruoti įsigyjamų prekių ir parduodamų prekių apmokestinamąją vertę PVM deklaracijos FR0600 formoje ir prekių apmokestinamąją vertę įrašyti Prekių tiekimo į kitas ES valstybes nares ataskaitos FR0564 formą.

Tuo atveju, jei prekės, įsigytos iš Lenkijos įmonės, nebūtų iš karto parduodamos ir išgabenamos Rumunijos įmonei, o tik po tam tikro laiko, ar parduotos tik atgabenus šias prekes iš Lenkijos į Rumuniją, tuomet Lietuvos įmonei tektų įsiregistruoti PVM mokėtoja Rumunijoje ir ten apskaičiuoti pardavimo PVM, t. y. Lietuvos įmonė turėtų laikytis pagrindinės prekių įsigijimo vietos taisyklės, nustatytos PVMĮ 12-2 str. 1 dalyje. Tokiu atveju prekių įsigijimas nebūtų laikomas įvykusiu Lietuvoje, todėl Lietuvoje Lietuvos įmonei neatsirastų PVM prievolių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pabrėžti, kad įmonės, norėdamos taikyti „trikampės prekybos“ schemą, turi įsitikinti, kad kitos dvi ES valstybių narių įmonės yra PVM mokėtojos savo valstybėse ir prekės realiai buvo išgabentos iš vienos ES valstybės narės į kitą ES valstybę narę. „Trikampės prekybos“ schema taikoma tik tuo atveju, jei prekių gabenimą organizuoja įmonė, parduodanti prekes, arba įmonė tarpininkė.[/content_protector]