UAB „Fidexperta“ vadovė
Situacija
Įmonė sužinojo, kad sudegė vienos iš miestelio, kuriame ji yra įsikūrusi, daugiavaikės šeimos namas, todėl nusprendė suteikti pagalbą šiai šeimai grynaisiais pinigais. Įmonė minėtai šeimai taip pat norėtų perduoti savo turimas statybines medžiagas, kurios liko nepanaudotos statant vieną iš įmonei priklausančių statinių, šeimos naujo būsto statybai.
Klausimai
Ar įmonei dėl paramos teikimo kyla mokestinių prievolių pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio atžvilgiu? Ar atsirastų pridėtinės vertės mokesčio prievolių dėl statybinių medžiagų perdavimo nuo gaisro nukentėjusiai šeimai?
Paramos ir labdaros teikimo tvarką Lietuvoje reglamentuoja LR labdaros ir paramos įstatymas (toliau – LPĮ). Kalbant apie bendrus paramos ir labdaros teikimo principus, reikia pabrėžti, kad, pagal LPĮ 5 str. 2 d. 1 punktą, paramos teikimas pripažįstamas tik tais atvejais, kai ją teikia Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ar juridiniai asmenys, tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės. Labdarą gali teikti tik tokie juridiniai asmenys, kurių įstatuose, kaip viena iš veiklos sričių, yra numatytas labdaros teikimas, o jie patys turi teisę gauti paramą iš paramos teikėjų. Labdaros teikimu iš esmės užsiima ne pelno siekiantys vienetai, tarkime, labdaros fondai, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, tarptautinės organizacijos ir kt. Šios nuostatos iš esmės reiškia, kad juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla yra ekonominės veiklos vykdymas, negali tiesiogiai teikti labdaros gyventojams, o jiems padėti gali tik suteikę paramą vienetams, teikiantiems labdarą.
Pateiktos situacijos atveju, įmonė, norėdama padėti šeimai, nukentėjusiai nuo gaisro, pirmiausia turėtų suteikti paramą kokiai nors labdarą teikiančiai organizacijai, kuri ją, kaip labdarą, po to suteiktų anksčiau minėtai šeimai.
Pagal LPĮ 4 str. 1 dalį, paramos dalykas gali būti įvairių formų: piniginės lėšos, bet koks turtas, įskaitant įsigytas ar pasigamintas prekes, ir suteiktos paslaugos. Paramos teikėjas, remiantis LPĮ 8 str. 1 d. 2 ir 3 punktais, gali pasinaudoti jam suteikta teise paramos gavėjui nurodyti, kokia tvarka turi būti panaudota suteikta parama, ir pareikalauti ataskaitų apie suteiktos paramos panaudojimą. Tokie nurodymai dėl suteiktos paramos panaudojimo turėtų būti nustatyti sutartyje, kuria būtų įforminamas paramos suteikimas. Tačiau nurodyta paramos panaudojimo tvarka negali prieštarauti teisės aktuose įtvirtintoms nuostatoms dėl paramos panaudojimo, t. y. ji turi būti panaudota labdarai ar kitai visuomenei naudingai veiklai.
Pateiktos situacijos atveju, įmonė, radusi organizaciją, galinčią teikti labdarą ir turinčią teisę gauti paramą, galėtų nurodyti, kad perduota parama piniginėmis lėšomis ir statybinėmis medžiagomis būtų skirta būtent nuo gaisro nukentėjusiai šeimai.
Pagal LPĮ 12 str. 1 dalį, paramos teikėjai privalo tvarkyti teikiamos paramos apskaitą ir nurodyti duomenis apie asmenis, kuriems yra suteikiama parama, kokia parama buvo suteikta ir jos vertę. Ši informacija taip pat turi būti pateikiama vietos mokesčių administratoriui, paramos teikėjui pateikiant Paramos teikimo metinės ataskaitos FR0477 ir Mėnesio ataskaitos apie vienam asmeniui suteiktą paramą ir (arba) labdarą bei iš vieno asmens gautą paramą, didesnę nei 15 000 Eur, PLN203 formas. Pastaroji ataskaita turi būti pildoma tik tais atvejais, jei nuo kalendorinių metų pradžios vienam paramos gavėjui yra suteikiama paramos už daugiau kaip 15 000 Eur. Paramos teikimo metinė ataskaita turi būti pateikiama vietos mokesčių administratoriui iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 15 d. Mėnesinė ataskaita turi būti pateikiama iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kai buvo viršyta 15 000 Eur suteiktos paramos suma.
Taigi, atsižvelgiant į pateiktą situaciją, jei įmonė suteiktų paramą organizacijai, galinčiai gauti paramą ir teikiančiai labdarą, jai atsirastų prievolė apskaityti suteiktą paramą ir teikti vietos mokesčių administratoriui ataskaitas apie suteiktą paramą.
Pateiktos situacijos atveju, jei įmonės suteiktos paramos grynaisiais pinigais ir statybinėmis medžiagomis vertė būtų mažesnė kaip 15 000 Eur, jai atsirastų prievolė pateikti tik Paramos teikimo metinės ataskaitos FR0477 formą. Jei būtų suteikta anksčiau minėtą dydį viršijanti parama, įmonė turėtų pateikti ir mėnesinės ataskaitos PLN203 formą.
Pelno mokesčio prievolės
Pagal LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 28 str. 2 dalį, mokesčių mokėtojai, kurie turi teisę teikti tik paramą, gali iš savo pajamų du kartus atskaityti visą paramai skirtų piniginių lėšų, taip pat perleisto turto ar suteiktų paslaugų, kurios skirtos paramai, vertę. Tai reiškia, kad patirtos išlaidos paramai yra didinamos du kartus ir atskaitomos iš pajamų. Tačiau, atskaitant paramai patirtas išlaidas, yra taikomi tam tikri apribojimai.
Pirmiausia, jei parama yra teikiama grynaisiais pinigais, vienetas iš savo pajamų gali atskaityti sumą, ne didesnę nei 250 bazinių socialinių išmokų dydžių, t. y. ne daugiau kaip 9 500 Eur 2015 metų mokestiniu laikotarpiu. Jei grynaisiais pinigais suteikta parama viršija minėtą dydį, šį dydį viršijanti dalis yra priskiriama prie neleidžiamų atskaitymų
Taip pat iš pajamų atskaitomos išlaidos paramai negali būti didesnės kaip 40 proc. paramos teikėjo pajamų, kurios apskaičiuojamos iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus suteiktą paramą ir ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius. Taigi, atskaitant labdarai patirtas išlaidas, reikia atsižvelgti į du esminius dalykus: paramos grynaisiais pinigais suteikimą kiekvienam paramos gavėjui ir bendrą visos suteiktos paramos vertę. Paramos dalis, kuri viršija anksčiau minėtus apribojimus, yra priskiriama prie neleidžiamų atskaitymų ir negali būti perkeliama į kitus mokestinius laikotarpius. Paramai skirtomis lėšomis negali būti didinami mokestiniai nuostoliai, todėl iš esmės šia lengvata gali pasinaudoti tik vienetai, mokestiniu laikotarpiu gavę apmokestinamąjį pelną.
Pagal PMĮ 28 str. 3 dalį, tais atvejais, kai parama yra teikiama ilgalaikiu materialiuoju turtu, suteiktos paramos verte yra laikoma to ilgalaikio turto likutinė vertė. Jei parama teikiama perduodant kitokį turtą, tai suteiktos paramos vertė yra lygi perduoto turto įsigijimo vertei ar kainai. Kai parama yra teikiama pinigais, jų vertė nustatoma pagal mokėjimo pavedime ar faktišką pinigų išmokėjimą patvirtinančiame banko išraše arba kasos išlaidų orderyje nurodytą sumą.
Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, įmonė galėtų dviguba suteiktos paramos verte susimažinti savo apmokestinamąsias pajamas. Tačiau šioje situacijoje neminima, kokie yra grynaisiais pinigais norimos suteikti paramos dydis ir perduodamų statybinių medžiagų vertė, todėl sunku pasakyti, kiek įmonė galėtų susimažinti savo apmokestinamąsias pajamas. Ar įmonė galėtų pasinaudoti šia lengvata, taip pat priklausytų nuo to, ar įmonė tuo laikotarpiu gautų apmokestinamųjų pajamų ir nuo jų dydžio.
Pagal PMĮ 31 str. 1 d. 9 punktą, tuo atveju, jei parama yra suteikiama, tačiau ne PMĮ 28 straipsnyje nustatyta tvarka arba teikiant dovanas kitiems asmenims (išskyrus darbuotojus), tokios lėšos, turtas ar suteiktos paslaugos priskiriami prie neleidžiamų atskaitymų. Pateiktos situacijos atveju, įmonė galėtų suteikti pagalbą šeimai tiesiogiai, ne per labdaros organizacijas, tačiau, tokiu atveju, jos patirtos išlaidos būtų priskiriamos prie neleidžiamų atskaitymų. Be to, jei įmonė tiesiogiai suteiktų pagalbą nuo gaisro nukentėjusiai šeimai, šeimos nariams gali atsirasti prievolių, susijusių su gyventojų pajamų mokesčiu.
Pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 d. 25 punktą, gyventojui gavus labdarą, ji yra neapmokestinama GPM, tačiau jei gyventojas negali būti labdaros gavėju arba pagalba yra gaunama ne iš labdarą galinčių teikti organizacijų, tuomet visos gautos piniginės lėšos, turto ar suteiktų paslaugų vertė būtų apmokestinama standartiniu 15 proc. GPM tarifu. Kalbant apie tokių pajamų priskyrimą pajamų klasei, tai, remiantis GPMĮ 22 str. 2 d. 1 punktu, tokios išmokos turėtų būti priskiriamos prie A klasės pajamų. Tokias pajamas ir nuo jų apskaičiuotą GPM turėtų deklaruoti pagalbą išmokantis vienetas. Paramos teikimo faktas, kaip jau minėta, gali būti fiksuojamas sutartimi arba kitais laisvos formos dokumentais, turinčiais privalomus teisės aktuose nustatytus rekvizitus ir galinčiais patvirtinti, kad parama buvo realiai suteikta. Sutartimi paramos suteikimą reikia fiksuoti tais atvejais, kai yra nustatomos papildomos paramos teikėjo sąlygos.
Pridėtinės vertės mokesčio prievolės
Pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 5 str. 1 ir 2 dalis, prekių tiekimu už atlygį laikomas ir prekių suvartojimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti. Prievolė apskaičiuoti PVM už prekes, suvartotas privatiems poreikiams tenkinti, atsiranda, kai prekės yra suvartojamos arba neatlygintinai perduodamos kitam asmeniui, kuris įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis, kaip jų savininkas. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių“ patvirtintų anksčiau minėtų taisyklių 14 ir 15 punktais, prekių suvartojimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams turi būti įforminamas PVM sąskaita faktūra, kurioje turi būti nuoroda, kad prekės buvo suvartotos saviems poreikiams tenkinti. Tokioje PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyta jos išrašymo data, serija ir numeris, PVM mokėtojo kodas, prekių ar paslaugų pavadinimas ir kiekis, kaina, apmokestinamoji vertė, PVM tarifas ir PVM suma eurais.
PVM sąskaita faktūra turi būti išrašoma tik toms saviems poreikiams suvartotoms prekėms, kurių pirkimo ar importo PVM buvo įtrauktas į PVM mokėtojo atskaitą.
Pagal PVMĮ 5 str. 4 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 861 „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintų LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų ir apribojimų 7.1 ir 7.2 papunkčius, tais atvejais, kai PVM mokėtojas perduoda paramos gavėjui, turinčiam teisę teikti labdarą, prekes, kaip paramą, ir nurodo, kad tokios prekės turi būti sunaudojamos labdarai ir kiekvienas labdaros gavėjas gaus labdaros ne daugiau kaip už 75 Eur per kalendorinį mėnesį, nelaikoma, kad prekės buvo sunaudotos PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, todėl nuo jų pardavimo PVM neskaičiuojamas. Šiuo atveju, paramos gavėjas turi raštu įsipareigoti paramos teikimo sutartyje ar kitame dokumente, kad kiekvienas labdaros gavėjas gaus prekių ne daugiau kaip už 75 Eur per kalendorinį mėnesį. Prekių suvartojimu saviems poreikiams tenkinti taip pat nelaikoma, kai PVM mokėtojas perduoda paramos gavėjui paramą, kurios vertė neviršija 145 Eur ir kurią paramos gavėjas panaudoja visuomenei naudingai veiklai, todėl PVM mokėtojui taip pat neatsiranda prievolė apskaičiuoti pardavimo PVM.
Tikėtina, kad įmonė suteiktų šeimai pagalbą statybinėmis medžiagomis, kurių vertė viršytų 75 Eur, todėl, suteikdama statybines medžiagas šeimai, kurių pirkimo PVM buvo įtraukusi į savo PVM atskaitą, įmonė turėtų išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, kur nurodyti, kad šios statybinės medžiagos buvo sunaudotos įmonės saviems poreikiams patenkinti.
Vienetai, turintys teisę teikti tik paramą, tiesiogiai teikti paramos gyventojams negali. Jie gali teikti paramą asmenims, galintiems teikti labdarą, ir paramos suteikimo sutartyje nustatyti perduodamos paramos panaudojimo tvarką. Tokiu atveju, vienetai galėtų dviguba suteiktos paramos verte sumažinti savo apmokestinamąsias pajamas net iki 40 proc. Tačiau jei vienam asmeniui grynaisiais pinigais yra suteikiama parama, viršijanti 9 500 Eur, šį dydį viršijanti dalis priskiriama prie neleidžiamų atskaitymų. Jei vienetas suteikia paramą gyventojams tiesiogiai, parama yra laikoma neleidžiamais atskaitymais, o jos vertė apmokestinama standartiniu 15 proc. GPM tarifu.
Vienetai, suteikę paramą prekėmis, kitu turtu arba paslaugomis, kurių pirkimo PVM buvo įtrauktas į vieneto PVM atskaitą, turi apskaičiuoti jų pardavimo PVM ir išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, kur nurodyti tai, kaip prekių, turto ar paslaugų suvartojimą saviems poreikiams.