Papildomo draudimo paslaugų apmokestinimas PVM

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2016-02- 17 Nr. 7
Rūta BILKŠTYTĖ
Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

Situacija

Uždaroji akcinė bendrovė mobiliųjų ryšių operatorių klientams siūlo papildomai apdrausti įsigytus išmaniuosius telefonus nuo gedimų, kurių pašalinimo paslaugos nesuteikia gamintojo ar mobiliojo ryšio operatoriaus suteikiama garantija. Gaunamo atlygio už šias paslaugas uždaroji akcinė bendrovė PVM neapmokestina, nes tokias paslaugas laiko draudimo paslaugomis.

 

Klausimai

Ar uždaroji akcinė bendrovė gali verstis tokia veikla? Ar jos teikiamos papildomo draudimo paslaugos yra apmokestinamos PVM?

 

Draudimo paslaugų apmokestinimas PVM

Pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 27 straipsnį, PVM neapmokestinamos visų rūšių draudimo ir perdraudimo paslaugos bei su šiomis paslaugomis susijusios kitos paslaugos, kurias teikia draudimo ir perdraudimo tarpininkai. Draudimo ar perdraudimo paslaugų sąvoka nėra tiksliai apibrėžta PVMĮ ar kokiame nors poįstatyminiame akte. Dėl to praktikoje kyla problemų, nes, PVMĮ nesant tikslaus šios sąvokos apibrėžimo ir sąlygų, išskiriančių draudimo ir perdraudimo paslaugas nuo kitų paslaugų, apmokestinamieji asmenys gali nepagrįstai taikyti anksčiau minėtą lengvatą. Siekiant išsiaiškinti, kuo draudimo ir perdraudimo paslaugos skiriasi nuo kitų paslaugų, būtina atsižvelgti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką. Remiantis ja, draudimo paslaugos nuo kitų paslaugų išsiskiria šiais požymiais:

– teikdamas draudimo paslaugą, draudikas įsipareigoja už išankstinę draudėjo jam sumokėtą draudimo įmoką, pasitvirtinus sudarytoje draudimo sutartyje numatytai rizikai, suteikti sutartyje numatytą paslaugą;

– draudėjui patirta žala nebūtinai privalo būti kompensuojama piniginėmis lėšomis, tačiau gali būti atlyginama ir suteikiant tapatų ar panašų daiktą ar kt.

Kalbant apie perdraudimo paslaugą, laikoma, kad tokia paslauga yra suteikiama, kai apmokestinamasis asmuo už įmoką prisiima draudiko draudimo išmokos išmokėjimų ar kitokių draudimo nuostolių riziką, nulemtą draudiko draudimo veiklos.

Draudimo ar perdraudimo sandorio metu iš esmės egzistuoja tiesioginiai sutartiniai santykiai tarp draudiko ir draudėjo. Tačiau, teikiant draudimo ir perdraudimo paslaugas, dažnai draudikui tenka įsigyti ir kitokių paslaugų, kurios yra reikalingos norint suteikti pagrindines draudimo ar perdraudimo paslaugas.

Atsižvelgiant į tokių papildomų paslaugų poreikį, anksčiau minėtame PVMĮ 27 straipsnyje yra numatyta, kad PVM neapmokestinamos ir tiesiogiai su draudimo ar perdraudimo paslaugų teikimu susijusios paslaugos. Tačiau tokių sandorių sudarymo atveju reikia atsižvelgti į tai, kokiam asmeniui yra suteikiamos tokios papildomos su draudimo ar perdraudimo paslaugomis susijusios paslaugos.

Tuo atveju, jei su draudimo ar perdraudimo paslaugomis susijusios paslaugos būtų teikiamos ne draudėjui, o kitam asmeniui, tarkime, kitai draudimo įmonei, tokios paslaugos būtų apmokestinamos PVM ir anksčiau minėta lengvata negalėtų būti taikoma. Remiantis ESTT praktika, PVM lengvatą gali taikyti ir tokie tarpininkai, kurių vykdomos veiklos esmė yra klientų paieška šio tarpininko atstovaujamai draudimo ar perdraudimo įmonei bei santykių tarp kliento ir draudiko užmezgimas. Draudimo ar perdraudimo tarpininkų teikiamos paramos, administruojant ir įgyvendinant draudimo ar perdraudimo sutartis, paslaugos laikomos paslaugomis (tarpininkavimo, sudarant sutartis, paslaugos; draudžiamųjų ir perdraudžiamų įvykių administravimo paslaugos ir pan.), susijusiomis su draudimo ir perdraudimo paslaugomis, todėl atlygis už tokias papildomas paslaugas neapmokestinamas PVM. Tokiu atveju naudą gauna ne tik draudėjas, bet ir draudikas, nes draudimo ir perdraudimo tarpininkai randa jiems klientų ir taip leidžia draudikams patiems sutaupyti dalį nuosavų lėšų, skirtų klientų paieškai.

Su draudimo ar perdraudimo paslaugomis susijusias paslaugas gali teikti draudimo ir perdraudimo tarpininkai, kuriems keliami reikalavimai yra nustatyti LR draudimo įstatyme. Tą patį galima pasakyti ir apie draudimo bei perdraudimo veiklą. Reikalavimai įmonėms, užsiimančioms šia veikla, yra nustatyti LR draudimo įstatymo 3 ir 4 straipsniuose, kur nurodoma, kokios teisinės formos įmonės gali užsiimti šia veikla, taip pat kokios įmonės gali vykdyti tik tam tikrą veiklą.

Nors draudimo ar perdraudimo paslaugų tarpininkams LR draudimo įstatyme yra nustatyti tam tikri reikalavimai, tačiau, remiantis ESTT praktika, draudimo ar perdraudimo sandorių sąvoka nėra griežtai apibrėžta ir yra gana plati. Ji apima ne tik tarp draudėjų ir draudikų sudaromus sandorius, bet ir sandorius, kuriuos su draudėjais sudaro asmenys, nesantys draudikai ir neturintys draudiko licencijos. Iš esmės, pagal ESTT praktiką, norint pritaikyti PVM lengvatą draudimo ar perdraudimo paslaugoms, svarbiausia, kad sudarytas sandoris savo esme būtų laikomas draudimo sandoriu, t. y. sudarytu sandoriu viena pusė įsipareigotų už atlygį sutartyje numatytais atvejais išmokėti kitai sandorio pusei išmokas ar suteikti tam tikras paslaugas.

Pateiktos situacijos atveju nenurodoma, ar uždaroji akcinė bendrovė atitinka LR draudimo įstatymo 3 straipsnyje numatytus reikalavimus ir turi leidimą verstis draudimo veikla, tačiau, pagal ESTT praktiką, svarbiausia yra atsižvelgti į tai, kokias paslaugas ši įmonė teikia. Siekiant nustatyti, ar uždaroji akcinė bendrovė gali taikyti PVMĮ 27 straipsnyje nustatytą lengvatą, reikia išsiaiškinti, ar jos teikiama paslauga gali būti laikoma draudimo paslauga.

 

Pirkinio garantijos pratęsimo ir pirkinio draudimo paslaugų apmokestinimas PVM

Pateiktos situacijos atveju, uždaroji akcinė bendrovė teikia papildomos garantijos paslaugą daiktui, kuris jau apdraustas, nes jam yra taikoma garantija. Tiesa, pateiktoje situacijoje nenurodoma, kokią naudą gyventojas gautų, jei įvyktų sutartyje numatytos rizikos. Tačiau galima spėti, kad gyventojo išmanusis telefonas būtų pataisytas, pakeistas kitu ar jam būtų kompensuota kitaip. Atsižvelgiant į ESTT praktiką, prie PVM neapmokestinamų draudimo sandorių yra priskiriami ir:

– pirkinio garantijos pratęsimo sandoriai. Pasinaudojęs šia paslauga, daikto pirkėjas įgyja pratęstą garantiją, kuri yra analogiška gamintojo suteiktai garantijai ir gali galioti pasirinktinai nuo 1 iki 5 metų, pasibaigus gamintojo garantijai. Įsigytam daiktui sugedus, jis yra pataisomas arba pakeičiamas analogišku daiktu;

– pirkinio draudimo paslauga. Įsigijęs šią paslaugą, paslaugos teikėjas įsipareigoja suremontuoti ar pakeisti daiktą, jei daiktas pažeidžiamas įvykus gamintojo garantijoje nenumatytam įvykiui, t. y. paslauga taikoma dar nepasibaigus gamintojo suteiktai garantijai, tačiau pačiam gamintojui atsisakius suteikti garantijos paslaugą.

Tiek vienos, tiek kitos anksčiau minėtos paslaugos teikimo atveju jos teikėjas neprivalo turėti licencijos vykdyti draudimo veiklą. Daiktus įsigyjantys pirkėjai tokias paslaugas dažniausiai gali įsigyti iš asmens, parduodančio daiktą, t. y. iš pirkinio garantijos pratęsimo ar pirkinio draudimo paslaugos teikėjo partnerio.

Atsižvelgiant į pateiktą situaciją, uždaroji akcinė bendrovė teikia pirkinio draudimo paslaugą mobiliųjų ryšių operatorių klientams, įsigijusiems išmaniuosius telefonus. Kadangi, kaip minėta, tokia paslauga savo esme yra laikoma draudimo paslauga ir, norint teikti tokią paslaugą, nereikia leidimo ir (ar) licencijos, uždaroji akcinė bendrovė iš klientų gautų vienkartinių įmokų neprivalo apmokestinti PVM.

Suteikiant pirkinių garantijos pratęsimo ar pirkinio draudimo paslaugą, jos pirkėjui turi būti išrašoma PVM sąskaita faktūra arba kitas dokumentas, turintis privalomus PVM sąskaitos faktūros rekvizitus, nustatytus PVMĮ 80 straipsnyje. Tokį dokumentą turėtų išrašyti anksčiau minėtas paslaugas teikiantis asmuo arba jo partneris tokią paslaugą teikiančio asmens vardu.

[content_protector password=“fidexperta“]Tuo atveju, jei pirkinių garantijos pratęsimo ar pirkinio draudimo paslaugą teikiantis asmuo moka tam tikrus komisinius asmeniui, kuris parduoda daiktus, tokie komisiniai laikomi atlygiu už tarpininkavimo paslaugas, sudarant draudimo sandorius, taip pat neapmokestinami PVM. Tai reiškia, kad, jei pateiktos situacijos atveju uždaroji akcinė bendrovė sudarytų sutartis su mobiliųjų ryšių operatoriais, kad jų darbuotojai reklamuotų uždarosios akcinės bendrovės teikiamą pirkinio draudimo paslaugą, o uždaroji akcinė bendrovė įsipareigotų už kiekvieną sudarytą sutartį sumokėti komisinius mobiliųjų ryšių operatoriams, tokie komisiniai taip pat nebūtų apmokestinami PVM.

 

Atsižvelgiant į visa tai, reikia pažymėti, kad, siekiant nustatyti, ar PVMĮ 27 straipsnyje numatyta PVM lengvata pritaikyta pagrįstai, svarbiausia atsižvelgti ne į tai, kas suteikė draudimo ar perdraudimo paslaugas, bet ar suteiktos paslaugos savo esme, remiantis ESTT praktika, gali būti laikomos draudimo ar perdraudimo paslaugomis. Apmokestinamųjų asmenų teikiamos pirkinio garantijos pratęsimo ir pirkinio draudimo paslaugos savo esme yra laikomos draudimo paslaugomis, todėl gautas atlygis už tokias paslaugas yra neapmokestinamas PVM. [/content_protector]