Pajamų pagal kvitą apmokestinimas

logo

 

 

Apskaitos , audito ir mokesčių aktualijos

2014-10-21  Nr. 39

Rūta BILKŠTYTĖ
Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

 

Situacija

Ūkininkas, įregistravęs savo ūkį ūkininkų registre ir užsiimantis žemės ūkio veikla, rudenį pradėjo nu­ėmi­nėti savo išaugintą derlių. Paaiškėjo, kad laiku nuimti derlių ir įvykdyti su supirkėjais sudarytas sutartis su turima darbo jėga nepavyks, todėl ūkininkas pasitelkė papildomus pagalbininkus. Pagalbininkai atliko ir kitokius ūkio darbus. Atlygį už darbą pagalbininkams ūkininkas sumokėjo pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą.

Klausimai

Kokiais atvejais ir kada gali būti išrašomi paslaugų kvitai už žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas (toliau – paslaugų kvitai)? Ar apmokestinamos pajamos už pagalbininkų paslaugas? Jei taip, kokia tvarka ir tarifu?

 

Kvitai už žemės ūkio paslaugas

LR žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Paslaugų pagal kvitą įstatymas) reglamentuoja paslaugų kvitų išrašymo tvarką, teises ir pareigas, nustatytas tokių paslaugų teikėjams ir gavėjams. Paslaugų pagal kvitą įstatymu iš esmės nustatyta, kad, įsigyjant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas iš fizinių asmenų, kurios pasižymi laikinumu arba yra vienkartinės ir kurioms teikti nereikia specialių įgūdžių, kvalifikacijos, pažymėjimų, leidimų, mokymų, tokių paslaugų teikėjams gali būti išrašomas paslaugų kvitas. Minėto įstatymo 3 straipsnyje nurodoma, kad paslaugų gavėjais laikomi asmenys, kurie gauna žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal kvitą. Paslaugų gavėjais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Tuo tarpu žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikėjais gali būti tik fiziniai asmenys.

Pateiktos situacijos atveju ūkininkas, įregistravęs savo ūkį ūkininkų registre, pagrįstai gali taikyti šį mokėjimo už jam suteiktas paslaugas būdą – jis laikomas paslaugų gavėju.

Tačiau ne už visas teikiamas paslaugas gali būti išrašomi paslaugų kvitai. Tikslus paslaugų, už kurių teikimą gali būti išrašomas paslaugų kvitas, sąrašas yra išdėstytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarime Nr. 218 „Dėl Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąrašo patvirtinimo“. Šio sąrašo 5 grupėje yra nurodyta, kad paslaugos kvitas gali būti išrašytas už žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo paslaugas, atliekamas rankomis, naudojant tam skirtas priemones. Tai reiškia, kad pateiktu atveju ūkininkas taip pat turėjo teisę išrašyti paslaugų kvitus, bent jau paslaugų teikėjams už suteiktas derliaus nuėmimo paslaugas. Pateiktoje situacijoje nurodyta, kad buvo atliekami ir kiti ūkio darbai, tačiau, ar už jų teikimą galėjo būti išrašyti paslaugų kvitai, priklauso nuo to, ar šie darbai yra įrašyti į anksčiau minėtą teiktinų paslaugų sąrašą. Už dalies paslaugų suteikimą paslaugų kvitas gali būti išrašomas tik tokiu atveju, jei paslaugos teikiamos pavaduojant darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį, arba pavaduojant patį paslaugos gavėją, kuris dėl objektyvių priežasčių negali atlikti tų darbų.

Paslaugos kvitas yra apskaitos dokumentas, kuriame nustatyti rekvizitai, pagal kuriuos galima nustatyti suteiktų paslaugų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Paslaugų pagal kvitą įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad kvitas susideda iš dviejų egzempliorių (vieną pasilieka paslaugų gavėjas, kitas teikiamas paslaugų teikėjui). Pats kvitas turi būti atspausdintas ant specialaus kopijavimo popieriaus. Paslaugų kvitas turi būti išrašomas kiekvieną dieną prieš pradedant teikti paslaugas. Jei paslaugos yra teikiamos ilgiau nei vieną dieną, paslaugų gavėjo ir paslaugų teikėjo sutarimu gali būti išrašomas ir vienas paslaugų kvitas už visą paslaugų teikimo laikotarpį, tačiau toks laikotarpis negali būti ilgesnis kaip kalendorinė savaitė. Paslaugų teikėjas pradeda teikti žemės ūkio ar miškininkystės paslaugas tik tada, kai paslaugos gavėjas užpildo dalį paslaugos kvito ir antrąjį egzempliorių atiduoda paslaugos teikėjui. Suteikus paslaugas, paslaugos gavėjas paiima iš paslaugos teikėjo antrąjį egzempliorių, baigia jį užpildyti ir grąžina jį paslaugos teikėjui. Paslaugų kvitas galioja iki momento, kai galutinai atsiskaitoma su paslaugų teikėju. Paslaugų gavėjas turi saugoti jį LR buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka. Jam užpildyti taikomos specialios taisyklės.

Paslaugų pagal kvitą teikėjų ir gavėjų teisės bei pareigos

Svarbu apibrėžti, kokios teisės ir pareigos yra nustatytos paslaugų teikėjams ir gavėjams. Paslaugų pagal kvitą įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodoma, kad vienam paslaugų gavėjui paslaugų teikėjas gali teikti paslaugas ne ilgiau kaip 60 dienų per kalendorinius metus. Jei paslaugos yra teikiamos keliems paslaugų gavėjams, paslaugų teikimo dienų skaičius negali viršyti 90 dienų per kalendorinius metus. Dienų skaičius sumuojamas sudedant kiekvieną mėnesį teiktų paslaugų dienų skaičių. Tačiau, sudedant dienas, neatsižvelgiama į tai, kiek valandų tą dieną buvo teikiamos paslaugos. Vadinasi, net jei tą dieną buvo dirbama vos 1 valandą, bus laikoma, kad paslaugų teikėjas teikė paslaugas visą dieną. Be to, nustatyta, kad paslaugų teikėjas negali pasitelkti trečiųjų asmenų teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, t. y. paslaugas jis gali teikti tik pats asmeniškai.

Daug didesnės pareigos yra nustatytos paslaugų gavėjui. Pirmiausia paslaugos gavėjas turi užtikrinti, kad paslaugų teikėjas jam paslaugas teiks ne ilgesnį, nei nustatytą 60 dienų laikotarpį per kalendorinius metus. Taip pat paslaugų gavėjas turi paslaugų teikėjui suteikti visą informaciją apie tai, kokios paslaugos yra užsakomos, kokios jų teikimo sąlygos, terminai ir kokio rezultato pageidaujama. Taip pat paslaugų gavėjas privalo sumokėti užmokestį už suteiktas paslaugas kiekvienos dienos pabaigoje arba pasibaigus sutartam paslaugų teikimo terminui, kuris, kaip jau buvo minėta, negali būti ilgesnis kaip kalendorinė savaitė. Nustatyta ir teisė paslaugų gavėjui ir paslaugų teikėjui susitarti dėl kitokio mokėjimo už suteiktas paslaugas termino. Šis terminas negali viršyti 5 kalendorinių dienų po paslaugų suteikimo dienos.

Viena iš svarbiausių paslaugų gavėjų pareigų yra sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (toliau – PSDĮ) už paslaugų teikėją. Paslaugų gavėjas pagal jo deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresą ne vėliau kaip iki kito kalendorinio mėnesio 15 dienos privalo pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriui apibendrintą informaciją apie gautas paslaugas už praėjusį mėnesį. Šiame pranešime turi būti nurodomi paslaugų teikėjų asmens duomenys, paslaugų teikimo laikotarpis, išmokėtas atlygis už suteiktas paslaugas ir PSDĮ sumos.

Pajamų, gautų pagal pajamų kvitus, apmokestinimas

Kaip jau minėta, pareiga sumokėti PSDĮ yra nustatyta žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų gavėjui. LR sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 9-1 dalyje nurodoma, kad paslaugų gavėjas už paslaugų teikėjus moka 9 proc. dydžio PSDĮ nuo išmokamo paslaugų teikėjams atlygio. PSDĮ turi būti sumokamos iki kito kalendorinio mėnesio 15 dienos. PSDĮ turi būti sumokamos už visus paslaugų pagal kvitus teikėjus, kurie faktiškai tą mėnesį teikė paslaugas.

Mokestinės prievolės, gaunant pajamas pagal paslaugų kvitus, atsiranda ir paslaugų teikėjams. Nors paslaugų pagal kvitą teikimas yra mokesčių atžvilgiu patraukli veikla, tačiau tai nereiškia, kad paslaugų teikėjai yra visiškai atleidžiami nuo mokesčių. LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 55 punkte nurodoma, kad gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, neviršijančios 6 000 Lt. Taigi, pastarąjį dydį viršijančios pajamos yra apmokestinamos standartiniu gyventojų pajamų mokesčio tarifu, t. y. 15 proc. Atsiradus prievolei mokėti gyventojų pajamų mokestį, mokesčio sumą privalo sumokėti pats gyventojas, kadangi pajamos pagal paslaugų kvitus priskiriamos B klasės pajamoms. [content_protector password=”fidexperta”]]Mokėtiną mokestį, susidariusį už mokestinius metus, paslaugų pagal kvitą teikėjas turi sumokėti iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 dienos. Reikia priminti, kad informaciją apie galimą paslaugų pagal kvitą teikėjo pajamų apmokestinimą turi pateikti paslaugų gavėjas, prieš išrašydamas paslaugų kvitą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad gyventojų pagalba, teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, apmokestinama lengvatine forma – nuo visų pajamų už paslaugas pagal kvitą turi būti sumokamos tik PSDĮ. Gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamos tik pajamos už paslaugas pagal kvitą, viršijančios 6 000 Lt. Tačiau visais atvejais asmenys, išrašantys žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, turi įsitikinti, kad už tokias paslaugas gali būti išrašomi kvitai.[/content_protector]