Rūta BILKŠTYTĖ

Situacija

Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2014 metais gavo ne tik pajamų iš darbo užmokesčio, bet ir sudarė kelis sandorius, dėl kurių gavo kitų pajamų. Gyventojas pardavė savo turėtą automobilį, kurį buvo įsigijęs prieš dvejus metus. Automobilis buvo parduotas 1 000 Lt (290 Eur) brangiau, nei kad buvo įsigytas. Taip pat gyventojas pardavė savo turėtą sodo sklypą. Be to, vienam iš gyventojo tėvų laimėjus loterijoje, tėvai jam dovanojo dalį gauto laimėjimo – 40 000 Lt (11 585 Eur).*

Klausimai

Kokias 2014 metais gautas pajamas nuolatinis Lietuvos gyventojas turi deklaruoti savo metinėje pajamų deklaracijoje? Ar 2014 metais jo gautos pajamos bus apmokestintos ir kokia tvarka?

Automobilio pardavimo pajamos

Remiantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 d. 28 punkto nuostatomis, pajamos, gautos pardavus kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra privaloma teisinė registracija ir kuris nebuvo naudojamas individualioje veikloje bei buvo įsigytas anksčiau, kaip prieš 3 metus, nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM). GPM tikslais kilnojamiesiems daiktams priskiriami ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, tačiau kurie pagal LR civilinio kodekso nuostatas laikomi nekilnojamaisiais daiktais. GPM apmokestinimo tikslais svarbiausia, kad tokiam turtui būtų nustatyta privaloma registracija. Tokiais daiktais gali būti transporto priemonės ir jų priekabos (puspriekabės), žemės ūkio technika, laivai, potencialiai pavojingi įrenginiai ir kt.

Kitas svarbus aspektas, kuris lemia, ar gautos pajamos bus apmokestintos GPM, yra kilnojamojo turto išlaikymo gyventojo nuosavybėje laikotarpis. Kaip jau minėta, registruotinas kilnojamasis turtas turi būti išlaikytas ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį, todėl svarbu nustatyti turto įsigijimo ir pardavimo datas. Kilnojamojo daikto įsigijimo data nėra siejama su jo privalomo registravimo ar perregistravimo data. Įsigijimo data laikoma diena, kai toks daiktas buvo įsigytas. Tokia nuostata nustatyta atsižvelgiant į tai, kad įsigijimo data kartais nesutampa su kilnojamojo turto registracijos data. Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojui įsigijus automobilį kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir parsivežus jį į Lietuvą, kur automobilis įregistruojamas, tarp įsigijimo sandorio ir automobilio registravimo Lietuvoje gali praeiti kelios dienos ar net savaitės. Tai gali lemti, ar automobilio pardavimo pajamos bus apmokestinamos, ar ne.

Įsigijimo datą turi pagrįsti pats gyventojas, parduodantis kilnojamąjį turtą, pateikdamas pirkimo ir pardavimo sutartį, pirkimo pažymą, kvitą, sąskaitą, dovanojimo sutartį, turto paveldėjimo liudijimą ar kitą dokumentą. Praktikoje pasitaiko ir išimtinių atvejų, pavyzdžiui, kai parduodamas daiktas, kuris buvo įsigytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise arba bendrosios dalinės nuosavybės teise, o vėliau dalinantis turtą atiteko vienam iš asmenų. Tokiais atvejais kilnojamojo turto įsigijimo data laikoma būtent sandorio dėl turto įsigijimo sudarymo data, o ne data, kai turtas buvo pasidalintas tarp bendrasavininkių. Be to, tais atvejais, kai kilnojamąjį turtą, priklausiusį vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, po kurio mirties paveldi kitas sutuoktinis, jo įsigijimo data laikoma palikimo atsiradimo data.

Kalbant apie kilnojamąjį turtą, ypač automobilius, dažni atvejai, kai parduodamas kilnojamasis turtas, kuris buvo įsigytas lizingu. Tokiu atveju kilnojamojo turto įsigijimo data laikoma data, kai gyventojas gauna turtą naudoti savo reikmėms, o ne data, kai tokio kilnojamojo turto nuosavybės teisės pereina gyventojui.

Remiantis GPMĮ 19 str. 1 dalimi, pardavus ar kitaip perdavus nuosavybėn daiktą, nenaudojamą individualioje veikloje, iš gautų pajamų galima atimti turto įsigijimo išlaidas ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su turto įsigijimu ar pardavimu. Norint iš pardavimo pajamų atimti tokių privalomų mokėjimų sumas, turi būti įsitikinama, kad tokie mokėjimai nustatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Visais atvejais daikto įsigijimo kaina turi būti pagrindžiama galiojančiais sandoriais arba dokumentais, iš kurių galima būtų nustatyti ūkinės operacijos turinį. Tokiais dokumentais laikomi paveldėjimo teisės liudijimas, dovanojimo sutartis, pirkimo ir pardavimo sandorį patvirtinantis dokumentas, turto priėmimo ir perdavimo aktas, automobilio įsigijimo dokumentas – pažyma sąskaita ir panašiai.

Kadangi pateiktoje situacijoje nurodoma, kad gyventojas automobilį išlaikė dvejus metus, darytina išvada, kad sandoris neatitinka lengvatos sąlygų, todėl gautos pajamos apmokestinamos GPM. Situacijoje nurodoma, kad gyventojas, pardavęs automobilį, gavo 1 000 Lt (290 Eur) daugiau, nei patyrė išlaidų jį įsigydamas, todėl anksčiau minėta suma (1 000 Lt (290 Eur)) apmokestinta GPM, taikant standartinį 15 roc. tarifą.

Atsižvelgiant į tai, kad gautos pajamos būtų apmokestinamos, jos privalo būti deklaruojamos. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. VA-200 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. VA-96 „Dėl metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Metinės pajamų deklaracijos pildymo taisyklės), Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos priedo GPM308T formoje gyventojas turi nurodyti tiek pardavus turtą gautų pajamų sumą, tiek parduoto turto įsigijimo išlaidas.

Tuo atveju, jei kilnojamasis turtas yra parduodamas jį išlaikius ilgesnį kaip 3 metų laikotarpį, gautos pajamos (neatskaičius įsigijimo išlaidų) už tokio turto pardavimą turi būti deklaruotos, jei jos 2014 m. viršijo 10 000 Lt (2 896 Eur) (2015 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais – 3 000 Eur), nors tokios pajamos ir nebus apmokestinamos.

Sodo sklypo pardavimo pajamos

Kalbant apie gyventojo gautas pajamas už parduotą sodo sklypą, reikia pabrėžti, kad prievolė apmokestinti tokias pajamas GPM priklauso nuo to, kada turtas buvo įsigytas. GPMĮ 17 str. 1 d. 28 punkte nurodoma, kad pajamos, gautos iš nekilnojamojo daikto pardavimo, yra neapmokestinamos, jei toks nekilnojamasis turtas buvo įsigytas anksčiau nei prieš penkerius metus. Tačiau ši nuostata taikoma tik turtui, kuris buvo įsigytas po 2011 m. sausio 1 d. Taigi pajamos, gautos už bet kokio nekilnojamojo turto, įsigyto po anksčiau minėtos datos ir parduoto 2014 m., yra apmokestinamos GPM. Jei nekilnojamasis turtas buvo įsigytas iki 2011 m. sausio 1 d., jam taikomas 3 metų išlaikymo terminas, todėl, pardavus tokį turtą 2014 m., gautos pajamos nebūtų apmokestinamos GPM.

Pateiktos situacijos atveju nėra nurodoma, kada sodo sklypas buvo įsigytas, todėl gautos pajamos gali būti apmokestintos arba neapmokestintos. Tuo atveju, jei sodo sklypas buvo įsigytas iki 2011 m. sausio 1 d., gautos pardavimo pajamos būtų neapmokestintos ir, remiantis Metinės pajamų deklaracijos pildymo taisyklėmis, gali būti nedeklaruojamos, neatsižvelgiant į tai, kiek pajamų buvo gauta.

Tuo atveju, jei sodo sklypas buvo įsigytas po 2011 m. sausio 1 d., skirtumas tarp pardavimo pajamų ir įsigijimo išlaidų būtų apmokestinamas GPM. Kaip jau buvo minėta, pildydamas Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos priedo GPM308T formą, gyventojas joje turėtų nurodyti tiek pardavimo pajamas, tiek parduoto turto įsigijimo išlaidas. Datą, kada buvo įsigytas nekilnojamasis turtas ir jis perėjo gyventojo nuosavybėn, turi įrodyti pats gyventojas, pateikdamas pirkimo datą patvirtinančius dokumentus. Be to, gyventojas gali iš pardavimo pajamų atimti įsigijimo išlaidas ir teisės aktuose numatytus privalomus mokėjimus (atlygį už notarinius veiksmus, išlaidas už turto registravimą VĮ Registrų centre ir kt.), tačiau tik tuos, kuriuos jis pats mokėjo, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo atlikti parduodant turtą, ar jį įsigyjant. Tuo atveju, jei gyventojas sodo sklypą buvo įsigijęs už lėšas, pasiskolintas iš kredito įstaigos, įsigijimo išlaidoms jis gali priskirti visą pasiskolintą sumą, neatsižvelgiant į tai, kokią dalį pasiskolintų lėšų pardavimo metu jis jau grąžino. Tokiu atveju prie įsigijimo išlaidų nepriskiriamos sumokėtos palūkanos už pasiskolintas lėšas.

[content_protector password=”fidexperta”]Dovanotos lėšos

Remiantis GPMĮ 17 str. 1 d. 26 dalimi, GPM neapmokestinamos dovanotos sumos, gautos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), senelių, brolių, seserų ar vaikaičių. Tai reiškia, kad neatsižvelgiant į tai, kokią sumą išvardinti asmenys dovanoja gyventojui, tokios pajamos yra neapmokestinamos GPM. Jei gyventojui dovanas suteiktų kiti, nei anksčiau išvardinti, asmenys, tuomet GPM apmokestinama dovanų vertė, viršijanti 8 000 Lt (2 317 Eur) sumą. Dovanos, gautos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), senelių, brolių, seserų ar vaikaičių, galėtų būti apmokestinamos GPM tik tuo atveju, jei anksčiau minėtų asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta būtų tikslinėje teritorijoje.

Nors iš artimų giminaičių gautos dovanos yra neapmokestinamos GPM, gali kilti prievolė tokias gautas pajamas deklaruoti. Remiantis Metinės pajamų deklaracijos pildymo taisyklėmis, iš artimų giminaičių gyventojo gautos dovanos turi būti deklaruotos tuo atveju, jei dovanų vertė viršija 10 000 Lt (2 896 Eur). Jei dovanos gaunamos iš kitų asmenų, tai prievolė jas deklaruoti nekyla, jei dovanų vertė neviršija 8 000 Lt (2 317 Eur). Gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, kad nors artimų giminaičių dovanotos lėšos yra neapmokestinamos, tačiau jas gali tekti deklaruoti, jei dovanų vertė viršija nustatytą dydį. Tai svarbu, grindžiant gyventojo turimas lėšas ir jų šaltinius, kai mokesčių administratorius, nustatęs, kad gyventojo išlaidos viršija deklaruotas pajamas, imasi kontrolės veiksmų gyventojo atžvilgiu.

Loterijų laimėjimai

GPM prievolės atsiranda ir situacijoje minimo gyventojo tėvams, laimėjusiems loterijoje. Remiantis GPMĮ 17 str. 1 d. 38 dalimi, loterijų laimėjimai, jeigu juos išmoka Europos ekonominės erdvės valstybių vienetai, kurie šių valstybių teisės aktų nustatyta tvarka moka mokestį nuo loterijų apyvartos, yra neapmokestinami GPM. Tačiau, jei laimima loterija kitoje, ne Europos ekonominės erdvės, valstybėje, laimėtos sumos Lietuvoje yra apmokestinamos standartiniu GPM 15 proc. tarifu. Loterijoje laimėtos sumos, nors ir nėra apmokestinamos GPM, turi būti deklaruojamos, jei laimėjimas 2014 m. viršijo 3 500 Lt (1 014 Eur). Šis nedeklaruojamas dydis nėra taikomas loterijų laimėjimams, kurie buvo laimėti 2014 m. ne Europos ekonominės erdvės valstybėse – tokios pajamos turi būti deklaruojamos nuo pirmo lito.

Gyventojo pajamų deklaravimo prievolė priklauso nuo jo gautų pajamų rūšies, pajamų šaltinio ir pajamų dydžio (vertės), sandorių sudarymo aplinkybių. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia individualiai įvertinti mokestinius sandorių aspektus.