Nenuolatinio Lietuvos gyventojo individuali veikla per nuolatinę bazę: kriterijai ir apmokestinimas

Rūta BILKŠTYTĖ
Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

AAMA logotipas

 

Situacija

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas užsiima prieskonių paieška Irane. Radęs tinkamus tiekėjus, prieskonius atgabena į Lietuvą ir juos tiekia Lietuvoje įsikūrusiai įmonei, kuri užsi­ima šių prieskonių prekyba.

 

Klausimai

Kada laikoma, kad nenuolatinis Lietuvos gyventojas vykdo individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje? Kokios nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos priskiriamos per nuolatinę bazę Lietuvoje gautoms arba uždirbtoms individualios veiklos pajamoms? Kaip apmokestinamos ir deklaruojamos pajamos, kurias nenuolatinis Lietuvos gyventojas gavo per nuolatinę bazę Lietuvoje?

 

Nuolatinės bazės sąvoka ir būtinos sąlygos jai susidaryti

Ne visos nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos pajamos yra Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) objektas.

Vadovaujantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 str. 4 dalies nuostatomis, nenuolatinio Lietuvos GPM objektas yra per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos ir užsienio valstybėse gautos arba uždirbtos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei bazei Lietuvoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje, taip pat šios ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:

1) palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius;

2) pajamos iš paskirstytojo pelno ir išmokos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams;

3) pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą;

4) honoraras;

5) su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;

6) sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netie

siogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;

7) atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu;

8) pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje;

9) kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus.

 

Atsižvelgiant į šias nuostatas, nagrinėjant pateiktą situaciją, būtina įvertinti, ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas, tiekiantis prieskonius iš Irano Lietuvos įmonei, yra traktuojamas, kaip veikiantis per nuolatinę bazę Lietuvoje. Siekiant pripažinti gyventoją vykdančiu individualią veiklą Lietuvoje per nuolatinę bazę, būtina, kad šio gyventojo veikla atitiktų bent vieną iš dviejų sąlygų, kurios pateikiamos toliau.

 

Pirmoji sąlyga, siekiant pripažinti, kad nenuolatinis Lietuvos gyventojas veikia per individualios veiklos bazę Lietuvoje, būtų tenkinama, jeigu nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla atitiktų abu šiuos kriterijus:

  • veikla Lietuvoje vykdoma nuolat, nėra trumpalaikė, t. y. ilgiau kaip 6 mėn., ir
  • jeigu nuo jo veiklos Lietuvoje pradžios tokia veikla sudaro užbaigtą komercinį operacijų ciklą, kurį sudaro trys etapai:

1) pirmąjį etapą sudaro viena arba kelios tokios operacijos: r

inkodara, įskaitant rinkotyrą, distribucija (paskirstymas), reklama, projektavimo ir tyrinėjimo darbai ir kitos iš esmės panašios operacijos;

2) antrąjį etapą sudaro viena arba kelios tokios operacijos: sandėliavimas, konsultavimas, užsakymų priėmimas, mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir technologiniais darbai, gamyba, paslaugų teikimas ir kitos iš esmės panašios operacijos;

3) trečiąjį etapą sudaro viena arba kelios tokios operacijos: pardavimas, tiekimas, pristatymas, apmokėjimas (atlyginimas) ir kitos iš esmės panašios operacijos.

 

Jeigu nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla Lietuvos Respublikoje nesudaro užbaigto komercinio operacijų ciklo, o vykdomos veiklos etapas yra savarankiška nenuolatinio Lietuvos gyventojo individuali veikla (arba jos dalis), tokia nenuolatinio Lietuvos gyventojo individuali veikla laikytina nuolatine.

 

Antroji sąlyga, kuriai esant nenuolatinis Lietuvos gyventojas būtų pripažįstamas vykdančiu individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvos Respublikoje – atstovas (agentas), per kurį vykdoma tokia veikla, t. y. nenuolatinis Lietuvos gyventojas, laikomas vykdančiu individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje nuolatinę savo veiklą vykdo per priklausomą agentą (atstovą).

Pagal pateiktą situaciją, kadangi gyventojas, atgabenęs prieskonius į Lietuvą, juos tiekia Lietuvoje įsikūrusiai įmonei ir šią veiklą vykdo nuolat, galima teigti, kad pats vykdomos veiklos etapas yra savarankiška nenuolatinio Lietuvos gyventojo individuali veikla. Todėl gyventojas gali būti pripažintas vykdančiu individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje.

 

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų objektas Lietuvoje

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, privalo įsiregistruoti Mokesčių mokėtojų registre. Tam mokesčių administratoriui jis turi pateikti Gyventojo įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išsiregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro prašymo formą REG812.

Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui įsiregistravus Mokesčių mokėtojų registre, mokesčių administratorius išduoda Nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės pažymos FR0469 formą, kurioje nurodo, kokią veiklą pažymoje įvardytas nenuolatinis Lietuvos gyventojas vykdo Lietuvoje per nuolatinę bazę.

 

Pajamų mokesčio objektas, apmokestinimas ir deklaravimas

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris vykdo Lietuvoje įregistruotą individualią veiklą per nuolatinę bazę, individualios veiklos pajamos yra Lietuvoje ir kitose užsienio valstybėse gautos arba uždirbtos pajamos (įskaitant natūra gautas (uždirbtas) pajamas), kurios priskiriamos tai nuolatinei bazei Lietuvoje.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoju ir (arba) savo individualiai veiklai nėra priskyręs ir joje nenaudoja ilgalaikio turto, pajamos pripažįstamos pinigų apskaitos principu, t. y. pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje ir yra įregistruotas PVM mokėtoju arba savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą, individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamos pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą. Kaupimo apskaitos principas pradedamas taikyti tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį individualia veikla per nuolatinę bazę besiverčiantis gyventojas įregistruojamas PVM mokėtoju arba priskiria turtą individualiai veiklai. Individualia veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje besiverčiantis nenuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs taikyti kaupimo apskaitos principą, jį turi taikyti iki veiklos pabaigos.

Taip pat nenuolatinis Lietuvos gyventojas, užsiimantis individualia veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje, privalo išrašyti sąskaitas faktūras ir pildyti pajamų bei išlaidų apskaitos žurnalą.

Pagal GPMĮ nuostatas, nenuolatinio Lietuvos gyventojo per nuolatinę bazę Lietuvoje gautoms arba uždirbtoms individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos, apmokestinti taikomas 5 proc. GPM tarifas. Nagrinėjamu atveju, kadangi, pagal pateiktą situaciją, gyventojo veikla neatitinka laisvosios profesijos požymių, apmokestinant šias pajamas, būtų taikomas 5 proc. GPM tarifas. Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, leidžiama atimti su šia veikla faktiškai susijusias išlaidas arba išlaidomis laikyti 30 proc. pajamų. Pastaruoju atveju gyventojui nereikia turėti išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs arba uždirbęs pajamų iš individualios veiklos per nuolatinę bazę, iki kitų po to mokestinio laikotarpio einančių kalendorinių metų gegužės 1 d. pats arba per įgaliotą asmenį privalo jas deklaruoti mokesčių administratoriui pateikdamas Metinę nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamų deklaracijos FR0531 formą.