Mokestinės lengvatos ūkininkams

Situacija

Ūkininkas yra įregistravęs savo ūkį Ūkininkų ūkių registre. Ūkyje jis augina mėsinius galvijus, kurių dalį 2013 m. birželio mėn. pardavė pirkėjui iš Lietuvos, PVM mokėtojui. Buvo sudaryta sutartis, pagal kurią pirkėjas ūkininkui už galvijus turėjo sumokėti 120 000 Lt ne vėliau kaip po 30 dienų po galvijų gavimo. Tačiau pirkėjas nesilaikė sutarties sąlygų ir sumokėjo už galvijus tik po 145 dienų po galvijų gavimo. Tai buvo vienintelės ūkininko pajamos, uždirbtos 2013 m.

 

Klausimai

Ar ūkininkui taikomos mokestinės lengvatos? Ar ūkininkas turi teisę gauti palūkanų už pirkėjo pavėluotą mokėjimą? Jei taip, ar jos apmokestinamos?

 

Mokesčių lengvatos asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie tai, kad, esant dabartinei situacijai, kai ūkininkai susiduria su sunkumais, realizuodami savo užaugintą produkciją, kadangi perdirbėjų pagamintos produkcijos neleidžiama įvežti į Rusijos Federaciją, reikia teikti didesnę paramą ūkininkams. Kalbant apie ūkininkų pajamų apmokestinimo perspektyvas, reikia atkreipti dėmesį, kad Lietuvos mokesčių teisės aktuose asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, yra nustatyta gana nemažai mokestinių lengvatų. Ūkininkai arba kiti žemės ūkio veikla užsiimantys asmenys gali pretenduoti į žemės mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, pelno mokesčio, akcizų, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų lengvatas. Šiame straipsnyje aptariamos ūkininkams, kaip fiziniams asmenims, taikomos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) lengvatos.

Kompensacinio PVM tarifo taikymo schema

Registravimasis schemos naudotoju

Pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 97 straipsnį, ūkininkai, kurie atitinka nustatytus reikalavimus, gali naudotis kompensacinio PVM tarifo taikymo schema (toliau – schema). Ūkininkas, kaip fizinis asmuo, gali pritaikyti šią schemą tik tuo atveju, jeigu:

– bendra gauto atlygio per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) suma už vykdant ekonominę veiklą pateiktas prekes ir (ar) suteiktas paslaugas neviršijo 155 000 Lt, taip pat ūkininkas ar jo partneriai neįsigijo prekių iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių per praėjusius kalendorinius metus už daugiau kaip 35 000 Lt;

– yra įregistravęs savo ūkį LR ūkininkų ūkių registre (toliau – registre) arba turi dokumentus, kuriais gali patvirtinti žemės suteikimą asmeniniam ūkiui (tai gali būti žemėtvarkos skyrių išduotos pažymos);

– registruotas ūkininko ūkio žemės plotas arba suteiktas asmeniniam ūkiui žemės plotas neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 861 „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo įgyvendinimo“ 2.8. punktą, šiuo metu toks plotas negali viršyti 7 hektarų.

Ūkininkas negalėtų taikyti šios schemos ir tuo atveju, jei jis ar bent vienas jo partneris (ūkininko partneriai – tai asmenys, kurie kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla pagal jungtinės veiklos sutartį ir yra įregistruoti registre kaip ūkininko partneriai) yra įregistruoti PVM mokėtojais. Atkreiptinas dėmesys, kad į 155 000 Lt sumą įskaičiuojamos ne tik visos ūkininko, bet ir jo partnerių iš ekonominės veiklos gautos pajamos.

Pateiktos situacijos atveju matome, kad 2013 m. vienintelės šio ūkininko gautos pajamos buvo 120 000 Lt, todėl tais metais jam neatsirado prievolė registruotis PVM mokėtoju. Ūkininkas atitinka ir kitą reikalavimą – yra įregistravęs savo ūkį registre. Tačiau, ar ūkininkas gali taikyti schemą, priklauso ir nuo to, kokio dydžio žemės ūkio plotą jis turi. Jei viršija 7 hektarus, ši schema negalės būti jam taikoma. Tuo atveju, jeigu ūkininkas atitinka visus keliamus reikalavimus, tuomet turi užpildyti prašymo REG815 formą, kurią gali pateikti per Mano VMI arba įteikti tiesiogiai apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios teritorijoje yra įsikūręs jo ūkis.

Schemos taikymas

Bet kurios mokestinės lengvatos esmė yra nauda, kuri suteikiama jos gavėjui. Todėl svarbu išsiaiškinti, kokią naudą gauna ūkininkai, kurie naudojasi šia schema. Pirmiausia, kaip minėta anksčiau, ją gali taikyti tik ūkininkai, kurie nėra PVM mokėtojai. Tai reiškia, kad tokie ūkininkai, įsigydami prekių ar paslaugų, naudojamų veikloje, ir sumokėję pirkimo PVM (t. y. 21 proc.), negali jo įtraukti į PVM atskaitą, kadangi nėra PVM mokėtojai ir neturi į ją teisės. Remiantis PVMĮ 98 str. 1 dalimi, šios schemos atveju ūkininkas įgyja teisę iš jo produkcijos pirkėjų gauti kompensacinį priedą už:

– žemės ūkio produkciją ar kitiems asmenims suteiktas žemės ūkio paslaugas, jei produkcija tiekiama ar paslaugos teikiamos apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra ūkininkai, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo taikymo schema;

– žemės ūkio produkciją, tiekiamą į kitą valstybę narę PVM mokėtoju įregistruotam juridiniam asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo.

Žemės ūkio paslaugų sąrašas yra išdėstytas PVMĮ 1 priede.

Kai ūkininkas tiekia savo žemės ūkio produkciją ar teikia žemės ūkio paslaugas anksčiau nurodytiems asmenims, sąskaitas už šiuos sandorius išrašo pirkėjas. Tokioje sąskaitoje turi būti nurodytas atlygis, kurį pirkėjas sumoka ūkininkui, ir išskirtas kompensacinis priedas, kuris, pagal PVMĮ 100 straipsnį, yra 6 proc. dydžio. Šis priedas apskaičiuojamas nuo atlygio ūkininkui sumos. Ūkininkas gautą priedą kaip kompensaciją pasilieka sau ir nemoka jo į valstybės biudžetą. Pirkėjas, išskyręs sąskaitoje kompensacinį priedą, gali jį traukti į PVM atskaitą, kaip ir įprastą pirkimo PVM.

Pateiktos situacijos atveju, jeigu ūkininkas būtų šios schemos taikytoju, tuomet pirkėjas, įsigydamas galvijus iš ūkininko, išrašytų jam sąskaitą, kurioje būtų nurodytas ne tik atlygis už galvijus, t. y. 120 000 Lt, bet ir kompensacinis priedas. Pagal pateiktą situaciją, šis priedas būtų lygus 7 200 Lt (6 proc. nuo 120 000 Lt atlygio). Šį priedą, kartu su atlygiu, pirkėjas turėtų sumokėti ūkininkui, t. y. iš viso 127 200 Lt.

Ūkininkų pajamų apmokestinimas GPM

LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 23 dalyje nurodoma, kad GPM neapmokestinamos pajamos iš žemės ūkio veiklos, jei tokias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra registruotas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoju. Taigi, ūkininko pajamos yra neapmokestinamos GPM tol, kol jam neatsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju. Jei ūkininkas tampa PVM mokėtoju, jo pajamos apmokestinamos 5 proc. GPM tarifu. Tokiu atveju ūkininkams taikomos tos pačios jų pajamų apmokestinimo taisyklės kaip ir asmenims, vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą.

Tais atvejais, kai ūkininkui atsiranda prievolė mokėti GPM, jis gali atskaityti patiriamas išlaidas kaip leidžiamus atskaitymus. Pagal GPMĮ 18 str. 1 dalį, gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais gali laikyti su per mokestinį laikotarpį gautomis ir (ar) uždirbtomis pajamomis susijusias įprastines šiai veiklai išlaidas. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 m. sausio 7 d. raštu Nr. KD-6668, įprastomis ir būtinomis žemės ūkio veiklos pajamoms uždirbti pripažįstamos tokios patiriamos išlaidos: sėklos ir sodmenys, pašarai, trąšos, augalų ir gyvūnų apsaugos priemonės, degalai, tepalai, atsarginės dalys, statybinės ir remonto medžiagos, elektra, vanduo, dujos, ilgalaikio turto, priskiriamo žemės ūkio veiklai, nusidėvėjimo sąnaudos, turto remonto sąnaudos, žemės mokesčio ir žemės nuomos sąnaudos, turto draudimo sąnaudos, palūkanų, įrankių įsigijimo, darbo užmokesčio išlaidos, socialinio, privalomojo sveikatos draudimo įmokos, rinkliavos ir mokesčiai ir kitos su tokia veikla susijusios išlaidos.

GPMĮ 18 str. 12 dalyje nurodoma, kad, apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu, leidžiamais atskaitymais galima laikyti sumą, lygią 30 proc. individualios veiklos pajamų. Pasirinkęs šią tvarką, gyventojas neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų.

Be to, kai kurios ūkininkų pajamos priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų be apribojimų. Prie tokių pajamų priskiriamos:

– gaunamos pavėluoto mokėjimo palūkanos už pirkėjui pristatytas, bet pirkėjo neapmokėtas prekes;

– pajamas iš žemės ūkio veiklos gaunančių gyventojų gaunamos išmokos, mokamos kooperatinės bendrovės skirstant kooperatinės bendrovės pelną, jei kooperatinė bendrovė daugiau kaip 50 proc. savo pajamų gauna iš žemės ūkio veiklos;

– tiesioginės išmokos pajamų lygiui palaikyti.

Pateiktos situacijos atveju ūkininkui 2013 metais neatsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju, todėl jo 120 000 Lt atlygis neapmokestinamas GPM. Jei ūkininkas vis dėlto taptų PVM mokėtoju, jo pajamos būtų apmokestinamos 5 proc. GPM tarifu, o apmokestinamosios pajamos būtų apskaičiuojamos remiantis tokia pačia tvarka, kokia apskaičiuojamos individualios veiklos pagal pažymą apmokestinamosios pajamos.

Atsiskaitymas už žemės ūkio produkciją

Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją tvarką nustato LR atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodoma, kad žemės ūkio produkcijos pardavimo sandoriai gali būti sudaromi tik sudarius tarp pardavėjo ir pirkėjo rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį. Šis įstatymas svarbus tuo, kad jame nurodomas ilgiausias terminas, per kurį pirkėjas turi atsiskaityti su produkcijos pardavėju, nes, pasibaigus numatytam terminui, pradedamos skaičiuoti palūkanos, kurios, kaip anksčiau minėta, priskiriamos prie ūkininkų neapmokestinamųjų pajamų. Pagal šio įstatymo 5 straipsnį, Vyriausybė tam tikrai žemės ūkio produkcijai nustato 30 ar 60 dienų (nuo žemės ūkio produkcijos gavimo dienos) atsiskaitymo terminą, per kurį žemės ūkio produkcijos pirkėjas turi atsiskaityti su pardavėju. Jei Vyriausybė nenustato specialaus termino, tuomet taikomas bendras 60 dienų terminas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 6 d. nutarimo Nr. 393 „Dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją ir jos įkainojimo terminų patvirtinimo“ 1 priede nurodoma, kad už nupirktus gyvus galvijus pirkėjas su pardavėju turi atsiskaityti per 30 dienų nuo jų gavimo.

Taigi pateiktos situacijos atveju pirkėjas turėjo su pardavėju, t. y. ūkininku, atsiskaityti per 30 dienų. LR atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 11 straipsnyje nurodoma, kad jei pirkėjas neatsiskaito per nustatytą terminą, tuomet jam be atskiro įspėjimo yra pradedamos skaičiuoti palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti tais atvejais, jei pardavėjas įvykdė visas jam sutartyje numatytas prievoles, o pirkėjas yra atsakingas už mokėjimo vėlavimą. Šios palūkanos skaičiuojamos iki galutinės atsiskaitymo dienos.

Kadangi pateiktos situacijos atveju nėra detalizuojama, ar pirkėjo vėlavimas mokėti atsirado dėl pirkėjo kaltės ar dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, negalima tiksliai atsakyti, ar ūkininkas įgytų teisę į palūkanas už pavėluotą atsiskaitymą. Tuo atveju, jeigu pirkėjas vėlavo mokėti ne dėl savo kaltės, ūkininkui teisė į palūkanas neatsirastų. Priešingu atveju, ūkininkas, įgyvendinęs visas sutartyje jam nustatytas prievoles, įgytų teisę į palūkanas už 115 dienų, kurias pirkėjas vėlavo atsiskaityti.

[content_protector password=”fidexperta”]

Kadangi ūkininkų gaunamos palūkanos už pirkėjų nesumokėtą atlygį yra priskiriamos prie GPM neapmokestinamųjų pajamų, Valstybinė mokesčių inspekcija prižiūri, ar pirkėjai laikosi LR atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo reikalavimų. Šio įstatymo 14 str. 2 dalyje nurodoma, kad žemės ūkio produkcijos pirkėjai privalo teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms pateikti informaciją apie atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją būklę, t. y. reikalavimas keliamas pirkėjams, o ne ūkininkams, parduodantiems žemės ūkio produkciją. Tačiau tokia prievolė atsiranda tik prekybos įmonėms, kurių pajamos per ataskaitinius metus viršijo 10 mln. Lt, ir subjektams, kurie superka žemės ūkio produktus apdoroti, apdirbti, perdirbti, naudoti savo reikmėms ir (ar) parduoti ir kurių pajamos per paskutinį ataskaitinį laikotarpį viršijo 3 mln. Lt.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ypač smulkiems ūkininkams Lietuvos mokesčių teisės aktuose nustatyta gana nemažai mokestinių lengvatų, tarp jų – speciali PVM taikymo schema (6 proc. kompensacinis PVM), kuri kompensuoja ūkininkų teisės į PVM atskaitą neturėjimą. Smulkių ūkininkų, kurie nėra PVM mokėtojai, pajamos neapmokestinamos GPM, o palūkanos, gaunamos iš žemės ūko produkcijos pirkėjų už pavėluotus mokėjimus, neapmokestinamos, nesant jokių ribojimų.

[/content_protector]