VMI skaičiuos ir jachtas, ir sniego roges

„Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pažymi, kad kylant šalies ekonomikai auga ir verslo įmonių savininkų bei vadovų apetitas įmonių lėšomis tenkinti savo asmeninius poreikius. Nesąžiningi verslininkai vis dažniau bando asmeninėms reikmėms skirtų pirkinių PVM nepagrįstai įtraukti į įmonių PVM atskaitą, o jų įsigijimo išlaidas nepagrįstai priskirti leidžiamiems atskaitymams, taip mažinant apmokestinamąjį įmonių pelną“, – problemą įvardija Indrė Ščeponienė, VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento direktoriaus pavaduotoja ir VMI pradedamo projekto „Prekių ir paslaugų suvartojimas privatiems poreikiams“ vadovė.

Anot jos, artimiausius keturis mėnesius aktyvių kontrolės veiksmų sulauks ne mažiau kaip 100 rizikingiausių įmonių, jos buvo nustatytos išanalizavus VMI turimą informaciją, trečiųjų šalių pateiktus duomenis. Įgyvendinant šį projektą VMI dėmesio sulauks visų segmentų mokesčių mokėtojai – tiek mažieji, tiek vidutiniai, tiek didieji.

VMI pažymi, kad įmonės įsigyjamas turtas tiesiogiai ar netiesiogiai turi dalyvauti uždirbant subjekto pajamas. Jeigu išlaikyti tokį turtą, palyginti su jo teikiama nauda, yra nuostolinga, pvz., nusidėvėjimo suma, kuro, remonto, sandėliavimo sąnaudos ir kitos patirtos sąnaudos nėra adekvačios uždirbtoms pajamoms, mokesčių administratorius tai galėtų vertinti kaip vieną iš aplinkybių, pagrindžiančių turto panaudojimą privatiems poreikiams tenkinti. Tačiau p. Ščeponienė pažymi, kad tai bus daugiau prevencinė priemonė, siekiant, kad įmonės geranoriškai patikslintų mokestines deklaracijas ir panašių veiksmų nesiimtų ateityje. „Neplanuojame pradėti jokių mokestinių patikrinimų, jei neiškils kitokių šiurkščių pažeidimų. Vyks mokestiniai tyrimai ir operatyvūs patikrinimai. Tai bus pagalba ir mokesčių mokėtojams, kai kurie galėjo taip padaryti ir dėl nežinojimo. Jei geranoriškai patikslins deklaracijas, baudos jiems nebus skiriamos“, – žada p. Ščeponienė.

„Kaip VMI elgsis per šią akciją, bus lakmuso popierėlis, kuris parodys mokesčių administratoriaus požiūrį į verslą ir supratimą, kaip daromas verslas“, – sako Rūta Bilkštytė, mokesčių konsultacijų UAB „Fidexperta“ partnerė. Jos nuomone, VMI dar nepakankamai gerai supranta, kad pajamas verslo įmonės uždirba ne tik gamindamos ar teikdamos paslaugas, bet ir ieškodamos rinkų gaminamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, o tai dažnai susiję su netradicinėmis sąnaudomis. Todėl tikėtina, kad kai kurios įmonės tikrintojams nepelnytai pasirodys įtartinos. „Mokesčių administratorius gana paprastai įsivaizduoja, kad sąnaudos, kurios leidžia uždirbti pajamų, gali būti tik tiesioginės – darbuotojų darbo užmokestis, konkrečios materialiosios, techninės sąnaudos. O jei įmonės vadovas pakviečia potencialų klientą, tarkime, į „Formulės-1“ varžybas ar Dakaro ralį, ir ten aptaria ne vieną sandorį, randa užsienio partnerių, mokesčių administratorius greičiausiai įžvelgs asmeninį poreikį. Nors tokiose vietose neretai klojami didžiausių verslo sandorių pagrindai, VMI nenori to matyti ir net apie tai diskutuoti“, – sako ekspertė. Ji pripažįsta, kad pasitaiko ir sąmoningo piktnaudžiavimo, tačiau gana dažnai sąnaudos, padedančios uždirbti pajamų, verslui atrodo visiškai pagrįstos, o mokesčių administratoriui jos atrodo įtartinos, dėl to kyla mokestinių ginčų. „Mokesčių mokėtojai, norėdami gauti pajamų, bet kokiu atveju turės panašių sąnaudų. Tiesiog įmonės kitaip jas atspindės, ne taip skaidriai ir akivaizdžiai,“ – įsitikinusi ekspertė.

Ponia Bilkštytė primena – įstatymas sąnaudoms neleidžia priskirti tik medžioklės, žvejybos, plaukiojimo jachtomis, golfo, azartinių lošimų, stovyklavimo išlaidų. „Tačiau mokesčių administratorius neretai tokioms linkęs prisiskirti ir kitokias panašias išlaidas, bando išbraukti jas iš įmonių sąnaudų“, – pažymi p. Bilkštytė. Jos nuomone, turėtų būti griežtai reglamentuota, kokios išlaidos yra asmeninio poreikio tenkinimas, taip būtų aiškiau ir verslui, ir pačiai VMI. O ši kiekvienu konkrečiu atveju turėtų argumentuotai įrodyti, kad patirtos išlaidos tikrai nesukrovė įmonei pajamų. „Kad VMI neperlenktų lazdos, būtų gerai, kad ji itin aiškiai apibrėžtų kriterijus. Dabar jie kiek išplaukę, vienu atveju aiškinama vienaip, kitu – kitaip. Tarkime, jei įmonė skelbia informaciją per žiniasklaidą, tai reklama, o jei suorganizuoja renginį tikslinei žmonių auditorijai ir pristato produktą ar paslaugas, tai jau ne reklama, o reprezentacija, kai tik 75% išlaidų galima pripažinti kaip sąnaudas“, – sako Egidijus Kundelis, UAB „PricewaterhouseCoopers“ Mokesčių skyriaus projektų vadovas. Jo nuomone, įmonių vadovai ir savininkai įsigyti prabangių prekių ar leistis į egzotines keliones už įmonės lėšas buvo linkę iki krizės, dabar ši problema mažiau aktuali. „Įmonės, siekdamos išgyventi per krizę, turėjo optimizuoti veiklą, susitvarkyti sąnaudas, atsisakyti to, kas tampa balastu“, – tendenciją mato p. Kundelis. Anot eksperto, didesnė tikimybė rasti tokių pažeidimų yra mažesnėse Lietuvos įmonėse, kur vadovas ir akcininkas yra tas pats žmogus.