Sutuoktinio verslas gali sutrukdyti įmonės startui

Lietuvoje kaip PVM mokėtojui gali tekti registruotis ir nuo pirmojo euro. Toks reglamentavimas padeda rinkti PVM, tačiau dėl jo nukenčia dalis smulkiojo verslo.

Lietuvoje daug smulkių atsitiktinių verslininkų privalo registruotis kaip PVM mokėtojai ir savo prekes bei paslaugas pardavinėti 21% brangiau nuo pirmojo euro, nors tokio paties dydžio konkurentams prievolės registruotis kaip PVM mokėtojams nėra.

Lietuvoje Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 71 str. 7 d. rašoma, kad tuo atveju, kai tas pats asmuo kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu visų jų pajamos už parduotas prekes ar teiktas paslaugas per pastaruosius dvylika mėnesių viršija 45.000 Eur. Taigi jeigu vienas iš sutuoktinių turi didesnį verslą, o kitas tik jį pradeda, kaip PVM mokėtojas iš karto turi registruotis ir antrasis.

Rūta Bilkštytė, mokesčių konsultacijų UAB „Fidexperta“ vadovė, pabrėžia, kad PVM prievoles reglamentuojančios taisyklės tam tikrais atvejais leidžia apeiti šią prievolę.

„Jeigu vienas sutuoktinis turi stambų verslą, o kitas registruoja individualią veiklą, tuomet pastarajam PVM mokėtoju nuo pirmojo euro registruotis nereikia. Tačiau jeigu šis smulkų verslą pradedantis sutuoktinis įsteigs juridinį asmenį – UAB ar MB, – tuomet jam iš karto reikės registruotis kaip PVM mokėtojui“, – teigia p. Bilkštytė.

Daug kriterijų

Vilma Priluckytė, savarankiškai dirbanti mokesčių konsultantė, teisininkė, pabrėžia, kad ES direktyvos 11 str. leidžia valstybei narei kelis nepriklausomus asmenis matyti kaip vieną apmokestinamąjį asmenį tik tuomet, jeigu tie asmenys susiję glaudžiais organizaciniais, finansiniais ir ekonominiais ryšiais, o Lietuvoje įmonėms užtenka būti susijusioms tik finansiniais ryšiais, t.y. turėti vieną bendrą kontroliuojantį akcininką.

Ponia Priluckytė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje galiojantis reglamentavimas neatitinka ES teisės. Anot jos, Europos Komisija (EK) viename iš savo komunikatų taip pat pareiškė nuomonę, kad visi ryšiai – ekonominiai, finansiniai, organizaciniai – turi egzistuoti vienu metu. Lietuvoje šie asmenys net neturi būti susiję organizaciniais ryšiais, jie gali veiklą vykdyti visai skirtingose srityse. Anot p. Priluckytės, šiuo metu galiojančios praktikos nepateisina jokios ES teisės nuostatos.

Kitas straipsnis

Daiva Brasiūnaitė, Finansų ministerijos viceministrė, pabrėžia, kad Lietuvos PVM įstatymo 71–7 straipsnio nuostatos turi užkirsti kelią atvejams, kai kartu su susijusiais asmenimis steigiant kelis juridinius asmenis verslas dirbtinai skaidomas, kad nebūtų pasiekta registravimosi PVM mokėtojais riba.

Anot viceministrės, ši nuostata Lietuvos įstatyme atitinka PVM direktyvos 273 straipsnį, kuris suteikia ES valstybėms narėms teisę nustatyti kitas prievoles, kurias jos laiko būtinomis, kad būtų tinkamai renkamas PVM ir užkirstas kelias sukčiauti.

„Manome, kad Lietuvos PVM įstatymo 71–7 straipsnyje nustatytas su verslo asmenų kontrole susietas, objektyviais kriterijais apibrėžtas apribojimas leidžia užtikrinti veiksmingą ir proporcingą PVM administravimą, siekiant kovoti su galimu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir piktnaudžiavimu“, – teigia p. Brasiūnaitė.

FM pabrėžia, kad Lietuvos PVM įstatymo 71–7 straipsnis neįgyvendina PVM direktyvos 11 straipsnio nuostatų. Kitaip tariant, FM kurdama Lietuvos PVM įstatymą iš Direktyvos perkėlė bendrąją antivengiminę nuostatą (273 Direktyvos str.), o ne 11 Direktyvos str., kuris leidžia valstybei narei kelis nepriklausomus asmenis matyti kaip vieną apmokestinamąjį asmenį.

„Iš tikrųjų FM minimas direktyvos 273 straipsnis leidžia valstybėms narėms įgyvendinti atitinkamas priemones, kurios padėtų tinkamai surinkti PVM ir užkirstų kelią mokesčių vengimui, tačiau išanalizavus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus pasidaro aišku, kad Lietuvos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas neatitinka ir PVM direktyvos 273 str. įgyvendinimo sąlygų“, – teigia p. Priluckytė.

Anot savarankiškai dirbančios mokesčių ekspertės, ESTT yra ne kartą aiškiai pareiškęs, kad valstybių priimtos 273 straipsnyje numatytos priemonės negali viršyti to, kas būtina atitinkamiems tikslams pasiekti.

Be to, valstybės narės, vykdydamos joms ES direktyvose suteiktus įgaliojimus, privalo laikytis bendrųjų teisės principų, kurie yra ES teisinės sistemos dalis, įskaitant teisinio tikrumo ir proporcingumo principus. Proporcingumo principas reiškia, kad valstybių narių taikomos priemonės turi kuo mažiau pažeisti ES teisės aktuose įtvirtintus tikslus ir principus.

„Kadangi Lietuva siekia užkirsti kelią dirbtiniam verslo išskaidymui, į jos priimtų priemonių reguliavimo sritį turi patekti tik tie verslai, kurie pasižymi akivaizdžiais dirbtinio išskaidymo požymiais. Tačiau dabar apribojimai taikomi daugybei verslų, kurie neturi nieko bendro su dirbtiniu išskaidymu, – teigia p. Priluckytė. – Jeigu vienas asmuo kontroliuoja dvi įmones – vienos veikla yra šventinių tortų kepimas, o kitos – automobilių remontas, akivaizdu, kad dvi įmonės įsteigtos ne dirbtinai, o dėl verslo specifikos.“

Anot jos, Lietuvoje taikomas reglamentavimas iš tikrųjų užtikrina, kad į biudžetą būtų surinkta kuo daugiau PVM, tačiau pažeidžia ES teisę.

Irmantas Misiūnas, konsultacijų bendrovės EY vykdomasis direktorius, mokesčių ekspertas, palaiko FM poziciją.

„Lietuvos PVM įstatymo 71 straipsnis įgyvendina Direktyvos 273 straipsnį. Svarbu, kad būtų užkirstas kelias sukčiauti. Teismų praktika aktyviai formuojasi, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos realijas, tokia antivengiminė priemonė, kuri neleidžia dirbtinai skaidyti verslų, yra sunkiai nuginčijama“, – teigia p. Misiūnas.

EY mokesčių ekspertas taip pat primena, kad registracija PVM gali būti pranašumas ir smulkiesiems verslininkams, nes sumokėtas pirkimo PVM tampa verslo išlaidomis.

„PVM registracijos riba – 45.000 Eur – Lietuvoje atrodo solidžiai, jeigu lygintume kitų ES šalių duomenis. Daugelyje šalių ši riba yra gerokai žemiau – Danijoje, Švedijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Suomijoje, Estijoje, Kipre, Vokietijoje ji svyruoja nuo 3.000 iki 17.000 Eur. Ispanijoje riba visai netaikoma. Iš šių šalių tik Graikijoje PVM surinkimas šlubuoja taip pat rimtai, kaip Lietuvoje“, – teigia p. Misiūnas.

Trukdo plėstis

Ponia Bilkštytė tvirtina, kad dėl Lietuvos pasirinkto reglamentavimo nukenčia smulkieji verslininkai, kurių verslo partneriai yra finansiniai investuotojai ir turi akcijų visiškai su tuo verslu nesusijusiose įmonėse. Tokie smulkieji verslininkai, teikiantys paslaugas ar prekes fiziniams asmenims, privalo didinti kainas ir mokėti PVM, nors tokia pati įmonė, kurios apyvarta yra tokia pati, neprivalo registruotis ir mokėti PVM, jeigu jos savininkas neturi kitų verslų.

„Jei investuotojas įsteigtų penkis UAB, kurios keptų bandeles, tai jau būtų veiklos skaidymas, tačiau jeigu investuotojas turi akcijų skirtinguose versluose, tokie verslai, apskaičiuojant PVM, galėtų būti vertinami kaip skirtingi“, – aiškina p. Bilkštytė. Anot „Fidexpertos“ vadovės, dėl šių PVM įstatymo nuostatų dabar smulkiesiems verslininkams ne visuomet naudinga pritraukti finansinį investuotoją, kuris jau susijęs su kitomis įmonėmis.

„Dabar geriau smulkųjį verslą finansuoti per paskolą, tačiau bėda ta, kad pinigais rizikuojantis investuotojas dažnai nori verslo kontrolės“, – atkreipia dėmesį p. Bilkštytė.

 

verslo_zinios