Suteiktos paramos priskyrimas leidžiamiems atskaitymams

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2016-05- 17 Nr. 19
Rūta BILKŠTYTĖ
Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

Situacija

2015 m. pabaigoje į Lietuvos įmonę (toliau – Įmonė) kreipėsi Labdaros ir paramos fondas, su prašymu suteikti paramą šio fondo vykdomam projektui, kurio metu nepasiturinčių šeimų vaikai galėtų lankyti neformalaus švietimo būrelius kaimuose ir mažesnėse gyvenvietėse. Įmonė su Labdaros ir paramos fondu 2015 m. pabaigoje pasirašė susitarimą dėl paramos teikimo, pagal kurį dar 2015 m. Įmonė dalį paramos suteikė grynaisiais pinigais. Likusią dalį paramos Įmonė suteikė 2016 m. jau pradėjus vykdyti projektą, lėšas Labdaros ir paramos fondui pervesdama bankiniu pavedimu.

 

Klausimai

Kokia tvarka Įmonė suteikta parama galėtų mažinti savo apmokestinamąsias pajamas? Kurio mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas Įmonė galėtų susimažinti?

 

Paramos teikimo sąlygos

Paramos ir labdaros teikimo tvarka Lietuvoje yra reglamentuota LR labdaros ir paramos įstatymu (toliau – LPĮ). Vadovaujantis LPĮ 5 str. 2 d. 1 punktu, paramą gali teikti LR ir užsienio valstybių fiziniai ar juridiniai asmenys, tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ir kiti asmenys. Paramos gavėjais gali būti viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai, religinės bendruomenės ar kitos organizacijos, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas. Vadovaujantis LPĮ 10 str. 1 dalimi, paramos gavėjai gautą paramą gali naudoti savo įstatuose ar nuostatuose numatytiems visuomenei naudingiems tikslams arba labdaros teikimui. Visuomenei naudingais tikslais, pagal LPĮ, laikoma veikla, susijusi su tarptautiniu bendradarbiavimu, mažumų integracija, kultūros puoselėjimu, švietimu, neformaliu ir pilietiniu ugdymu, socialine apsauga, sportu, nusikalstamumo prevencija ir kt. Taigi paramos gavėjai savo steigimo dokumentuose turi būti nurodę, kad savo veiklą vykdys vienoje ar keliose iš anksčiau minėtų sričių, kad galėtų gauti paramą iš kitų juridinių asmenų. Asmenys, norėdami įsitikinti, kad organizacija tikrai yra paramos gavėja, gali kreiptis į VĮ Registrų centrą, kadangi ši institucija suteikia paramos gavėjo statusą ir atsako už šį statusą turinčių organizacijų registro tvarkymą.

LPĮ 4 str. 1 dalyje nustatyta, kad paramos dalyku gali būti piniginės lėšos arba bet koks kitas turtas, įskaitant įsigytas ar pasigamintas prekes bei suteiktos paslaugos. Paramos teikėjai, vadovaujantis LPĮ 8 str. 1 d. 2 ir 3 punktais, gali pasinaudoti jiems suteikta teise paramos gavėjams nurodyti, kokia tvarka turi būti panaudota suteikta parama, ir pareikalauti ataskaitų apie suteiktos paramos panaudojimą. Tokios nuostatos dėl suteiktos paramos panaudojimo tikslų turėtų būti nustatytos sutartyje, kuria būtų įforminamas paramos suteikimas. Tačiau reikia pabrėžti, kad nurodyta paramos panaudojimo tvarka negali prieštarauti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytoms nuostatoms dėl paramos panaudojimo, t. y. ji turi būti naudojama visuomenei naudingai veiklai arba labdarai.

Vadovaujantis LPĮ 12 str. 1 dalimi, paramos teikėjai, išskyrus fizinius asmenis ir paramos gavėjus, privalo tvarkyti teikiamos paramos apskaitą ir joje nurodyti duomenis apie asmenis, kuriems yra suteikiama parama, kokia parama buvo suteikta ir jos vertę. Ši informacija taip pat turi būti pateikiama vietos mokesčių administratoriui.

Pagal pateiktą situaciją, Įmonė Labdaros ir paramos fondui suteiktas lėšas galėtų laikyti suteikta parama, jei įsitikintų, kad anksčiau minėtas fondas turi paramos gavėjo statusą. Pagal pateiktą situaciją, Labdaros ir paramos fondui suteiktos lėšos atitiktų paramos sąvoką, jei jos faktiškai būtų panaudotos visuomenei naudingiems tikslams, t. y. skatinti vaikų neformalų švietimą. Jei suteiktas lėšas Įmonė pripažintų suteikta parama, jai atsirastų prievolė atskirai apskaityti suteiktą paramą ir teikti vietos mokesčių administratoriui ataskaitas apie suteiktą paramą. Jei Įmonės Labdaros ir paramos fondui ir (ar) kitiems paramos gavėjams suteikta parama per mokestinį laikotarpį būtų mažesnė kaip 15 000 Eur, Įmonė mokesčių administratoriui turėtų pateikti Paramos teikimo metinės ataskaitos FR0477 formą. Jei paramos gavėjams būtų suteikta anksčiau minėtą dydį viršijanti parama, tuomet Įmonė turėtų pateikti ir mėnesinės ataskaitos PLN203 formą.

Suteiktos paramos priskyrimas leidžiamiems atskaitymams

Vadovaujantis LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 28 str. 2 dalimi, mokesčių mokėtojai, kurie turi teisę teikti tik paramą, gali iš savo pajamų du kartus atskaityti visą paramai skirtų piniginių lėšų, taip pat perleisto turto ar suteiktų paslaugų, kurios skirtos paramai, vertę. Tai reiškia, kad patirtos išlaidos paramai gali būti didinamos du kartus, tuomet atskaitomos iš vieneto pajamų. Vadovaujantis PMĮ 28 str. 3 dalimi, tais atvejais, kai parama yra teikiama ilgalaikiu materialiuoju turtu, suteiktos paramos verte yra laikoma to ilgalaikio turto likutinė vertė. Jei parama teikiama perduodant kitokį turtą, tokiu atveju suteiktos paramos vertė yra lygi perduoto turto įsigijimo vertei ar kainai. Kai parama yra teikiama pinigais, jų vertė nustatoma pagal mokėjimo pavedime ar faktišką pinigų išmokėjimą patvirtinančiame banko išraše arba kasos išlaidų orderyje nurodytą sumą.

Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad, taikant šio PMĮ lengvatą, yra taikomi tam tikri apribojimai. Pirmiausia, jei parama yra teikiama grynaisiais pinigais, vienetas iš savo apmokestinamųjų pajamų gali atskaityti sumą, ne didesnę kaip 250 bazinių so­cia­linių išmokų dydžių, t. y. ne daugiau kaip 9 500 Eur (2015 metų mokestiniu ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais). Jei grynaisiais pinigais suteikta parama viršija anksčiau minėtą dydį, jį viršijanti dalis yra priskiriama vieneto neleidžiamiems atskaitymams.

Taip pat iš pajamų atskaitomos išlaidos paramai negali būti didesnės kaip 40 proc. paramos teikėjo pajamų, kurios apskaičiuojamos iš per mokestinį laikotarpį gautų pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus suteiktą paramą ir ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius. Taigi, atskaitant paramai patirtas išlaidas, reikia atsižvelgti į du esminius dalykus: paramos grynaisiais pinigais suteikimą kiekvienam paramos gavėjui ir bendrą visos suteiktos paramos vertę.

[content_protector password=”fidexperta”]Paramos dalis, viršijanti anksčiau minėtus apribojimus, yra priskiriama vieneto neleidžiamiems atskaitymams ir negali būti perkeliama į kitus mokestinius laikotarpius. Būtina atkreipti dėmesį, kad paramai skirtomis lėšomis negali būti didinami mokestiniai nuostoliai, todėl iš esmės šia lengvata gali pasinaudoti tik vienetai, mokestiniu laikotarpiu gavę apmokestinamąjį pelną. Vadovaujantis PMĮ 31 str. 1 d. 9 punktu, tuo atveju, jei parama yra suteikiama, tačiau ne PMĮ 28 straipsnyje nustatyta tvarka arba teikiant dovanas kitiems asmenims (išskyrus darbuotojus), tokios lėšos, turtas ar suteiktos paslaugos taip pat yra priskiriamos vieneto neleidžiamiems atskaitymams.

Pateiktoje situacijoje nurodoma, kad susitarimas dėl paramos teikimo Labdaros ir paramos fondui buvo sudarytas 2015 metų pabaigoje, tačiau tik dalis sutartos paramos buvo suteikta tais metais (grynaisiais pinigais). Likusi paramos dalis buvo suteikta jau 2016 metais Įmonei ją pervedus bankiniu pavedimu. PMĮ prasme laikoma, kad parama buvo suteikta tuo mokestiniu laikotarpiu, kai parama faktiškai buvo suteikta, t. y. grynųjų pinigų perdavimo paramos gavėjui ar piniginių lėšų pervedimo metu. Kadangi dalis paramos Labdaros ir paramos fondui buvo suteikta 2016 m. pervedant pinigines lėšas bankiniu pavedimu, PMĮ prasme laikoma, kad dalis paramos buvo suteikta 2016 metų mokestiniu laikotarpiu, o ne 2015 m., kai buvo pasirašytas susitarimas dėl paramos teikimo. Tai reiškia, kad, pateiktos situacijos atveju, Įmonė grynaisiais pinigais suteikta parama galės susimažinti savo 2015 m. gautas pajamas, o 2016 m. bankiniu pavedimu pervestomis paramos lėšomis – 2016 m. gautas pajamas. Kadangi Įmonė dalį paramos suteikė grynaisiais pinigais, ji turėtų atsižvelgti į PMĮ nustatytus apribojimus teikiant paramą grynaisiais pinigais.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, vienetai patirtas išlaidas gali pripažinti parama tik tuo atveju, jei lėšos, daiktai ar paslaugos suteikiami organizacijai, turinčiai paramos gavėjo statusą, ir yra panaudojami labdarai arba visuomenei naudingiems tikslams. PMĮ prasme suteikta parama galima susimažinti vieneto pajamas, atskaitant suteiktą paramą du kartus. Pelningai dirbantys vienetai suteikta parama gali susimažinti savo pajamas už tą mokestinį laikotarpį, kurį faktiškai parama buvo suteikta.[/content_protector]