Reprezentacinės dovanos

aktualijos

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2015-01-13 Nr. 2
Mokesčių ekspertė, UAB „Fidexperta“ vadovė

Rūta BILKŠTYTĖ

Situacija

Įmonė, gaminanti buitinės chemijos produktus, savo klien­tams prieš šventes nusiuntė dovanėles. Dovanėlės viduje buvo dovanų kuponai. Dovanos buvo nusiųstos įmonių klienčių vadovams.

 

Klausimai

Ar gali įmonė išlaidas, patirtas tokioms dovanėlėms, pripažinti reprezentacinėmis sąnaudomis? Ar tokios dovanos, gautos įmonių klienčių vadovų, apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu?

 

Reprezentacinių sąnaudų sąvoka

Nemažai Lietuvos įmonių, tikėdamosi ir kitais metais bendradarbiauti su savo klientais, prieš didžiąsias šventes, primindamos apie save, teikė savo klientams įvairias smulkias dovanėles. Dažniausiai tokios dovanėlės buvo teikiamos įmonių klienčių vadovams arba tokių įmonių darbuotojams, su kuriais dirbama tiesiogiai. Kai klientų yra daug, susidaro gana nemažos išlaidos, kurias kiekvienas vienetas, žinoma, nori priskirti leidžiamiems atskaitymams ir taip sumažinti apmokestinamąjį pelną. Vienetai tokias išlaidas priskiria reprezentacinėms sąnaudoms. Taigi, naudinga aptarti, ar tokios dovanos gali būti priskiriamos prie tokių sąnaudų ir kokios mokestinės prievolės atsiranda asmenims, gaunantiems tokias dovanas.

Kalbant apie reprezentacines sąnaudas, reikia priminti, kad, pagal LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 22 str. 2 dalį, jos pripažįstamos ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais tik tada, kai tokios sąnaudos patiriamos siekiant užmegzti naujus ar pagerinti esamus verslo ryšius su kitais vienetais ar fiziniais asmenimis. Tokios sąnaudos turi būti patiriamos esamų ar potencialių vieneto produkcijos ar paslaugų pirkėjų, investuotojų ir kitų asmenų, turinčių arba galinčių turėti įtakos užmezgant naujus ir plėtojant esamus ryšius, naudai. Reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos išlaidos, kurios skirtos verslo ryšiams su darbuotojais, akcininkais, savininkais, kontroliuojančiais bei kontroliuojamaisiais vienetais ir kontroliuojančiais nuolatiniais gyventojais užmegzti arba pagerinti. Reprezentacija gali būti skirta:

– pristatyti įmonę (jos steigimą, veiklą);

– pristatyti įmonės teikiamas paslaugas ir (ar) prekes (jų kokybę, galimybes);

– užmegzti ryšius su potencia­liais klientais, investuotojais, verslo partneriais, taip pat stip­rinti ryšius su esamais klientais (verslo partneriais);

– pristatyti Lietuvą (paveikslas, knyga apie Lietuvą).

Įmonės patirtos išlaidos, atitinkančios kai kuriuos reprezentacines sąnaudas apibrėžiančius kriterijus, tačiau iš esmės neatitinkančios reprezentacijos sąvokos, nelaikomos reprezentacinėmis sąnaudomis, todėl priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams. Šie kriterijai dažniau taikomi siekiant nustatyti, ar tam tikri renginiai atitiko reprezentacijos sąlygas. Pateiktos situacijos atveju, dovanos teikiamos įmonių klienčių vadovams, siekiant sustiprinti ryšius su jau esamais klientais, priminti apie save. Taigi galima teigti, kad bent vieną iš reprezentacijos kriterijų toks dovanų teikimas atitinka.

Tačiau, vertinant, ar dovanoms patirtos išlaidos galės būti priskiriamos prie reprezentacinių sąnaudų, reikia atsižvelgti ir į tai, kokie daiktai yra dovanojami. Konkretiems asmenims atminimui įteikiamų daiktų įsigijimo išlaidos gali būti laikomos reprezentacinėmis sąnaudomis ir priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, jeigu minėti daiktai yra reprezentatyvūs (pvz., ant teikiamų dovanų gali būti vieneto simbolis, pavadinimas, prekinis ženklas arba tai gali būti knyga apie Lietuvą). Prie reprezentacinių išlaidų priskiriamos ir smulkios verslo dovanos: rašikliai, kanceliarinės prekės, gėlių puokštės, dovanų kuponai. Tačiau tai negali būti didelės vertės daiktai, tokie kaip nekilnojamasis turtas ar automobilis, kurių įteikimas iš esmės neatitinka reprezentacijos sąvokos. Konkrečiu asmeniu laikomas fizinis asmuo, kuris atstovauja juridiniams asmenims, arba asmuo, kuris verčiasi ūkine komercine veikla neįregistravęs vieneto (pvz., asmuo, įsigijęs verslo liudijimą). Iš esmės galima daug interpretuoti vertinant, ar teikiamas daiktas laikomas reprezentacine dovana, ar ne. Galima netgi sakyti, kad šiuo metu reprezentacinėmis sąnaudomis iš esmės pripažįstamos tik išlaidos, patirtos daiktams, kurių funkcija – „dulkių rinkimas“, įsigyti.

Vertinant pateiktą situaciją, reprezentacine dovana galėtų būti laikomi ir dovanų kuponai, kurie buvo teikti įmonių klienčių atstovams. Tiesa, aptariamoje situacijoje nenurodyta, kokie dovanų kuponai buvo teikti. Jeigu vienetas išsiuntė dovanų kuponus, pavyzdžiui, įsigyti vieneto gaminamai produkcijai, tuomet tokia dovana būtų laikoma reprezentacine dovana, kadangi klientai galėtų susipažinti ir išbandyti vieneto gaminamą produkciją, be to, taip būtų stiprinami ryšiai su jau esamais klientais. Jei dovanų kuponas skirtas įsigyti ne vieneto produkcijai, tuomet reikėtų atsižvelgti į tokio dovanos kupono vertę. Reprezentacine dovana toks dovanų kuponas būtų laikomas, jei jis, pavyzdžiui, būtų įpakuotas į kokią nors pakuotę su vieneto simbolika, taip nurodant, koks asmuo teikia tokią dovaną. Kalbant apie reprezentacines dovanas, kyla klausimas dėl jų kainos dydžio. Nors nurodyta, kad tokių daiktų kaina neturi būti didelė, tačiau tai – labai subjektyvus dalykas. Tarkime, to paties rašiklio, kaip vienos iš reprezentacinių dovanų, kaina gali svyruoti nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių litų, tas pats galioja ir dovanų kuponams, kurių dydis kai kuriais atvejais neribojamas.

Norint priskirti patirtas išlaidas prie reprezentacinių sąnaudų, jos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais. Tai gali būti laisvos formos dokumentai, turintys Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytus privalomuosius rekvizitus, jeigu vienetas reprezentacijai naudoja savo produkciją ar teikiamas paslaugas. Taip juridinę galią turinčiais dokumentais laikomi dokumentai, patvirtinantys prekių arba paslaugų įsigijimą, jeigu prekės arba paslaugos, naudojamos reprezentacijai, buvo įgytos iš kitų subjektų. Ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams reprezentacinės sąnaudos priskiriamos surašant laisvos formos aktus, patvirtintus vieneto vadovo (jo įgalioto asmens) ir vyriausiojo finansininko (jo įgalioto asmens), kuriuose nurodoma, kiek ir kokių reprezentacinių sąnaudų patirta. Svarbiausias tokio dokumento rekvizitas yra aprašytas operacijos turinys, kuris nusako atliktos operacijos esmę. Kai ūkinės operacijos esmė yra aiški iš vienetui už reprezentacinio pobūdžio paslaugas (prekes) išrašytų sąskaitų, tai laisvos formos aktai gali būti nesurašomi. Tokiu atveju ant reprezentacinių paslaugų (prekių) pirkimo dokumentų turi būti įrašas, patvirtintas įmonės vadovo (kito įgalioto asmens), kad šios išlaidos – reprezentacinės.

Gautų dovanų apmokestinimas

Dovanų teikimas verslo partneriams aktualus ne tik įmonės lygiu, bet ir fiziniams asmenims, dovanų gavėjams, kadangi gali atsirasti prievolių, susijusių su gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM).

Dovana paprastai suprantama kaip fizinio ar juridinio asmens neatlygintinai apdovanoto asmens nuosavybėn perduotas turtas. Tai gali būti nekilnojamasis ir kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, pinigai. Fizinis asmuo dovanų gali gauti tiek iš darbdavio (juridinio asmens), tiek iš kito gyventojo ar juridinio asmens, kuris nėra jo darbdavys. Pateiktos situacijos atveju būtent įmonių klienčių darbuotojai ar vadovai gauna dovanas iš kito juridinio asmens, su kuriuo jie nesusiję darbo santykiais. Tokiu atveju iš juridinio asmens (ne darbdavio) gautos nepiniginės dovanos nelaikomos pajamomis, gautomis natūra, ir nėra GPM objektas, jei jų vertė neviršija 100 eurų. Jei gautų dovanų vertė viršija 100 eurų, visa dovanos vertė apmokestinama 15 proc. GPM tarifu, o tokia dovana laikoma pajamomis, gautomis natūra. Galima suteikti kelias dovanas tais pačiais mokestiniais metais, tačiau kiekvienos jų dydis negali viršyti 100 eurų. Pateiktos situacijos atveju nėra nurodoma, kokios vertės dovanų kuponai buvo teikiami, todėl negalima tiksliai atsakyti, ar tokios dovanos būtų apmokestintos GPM. Situacijoje nurodyta, kad dovanos buvo suteiktos nepinigine forma. Kai teikiamos piniginės dovanos, jos, neatsižvelgiant į gautą sumą, apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu.

Norint įvertinti, ar dovana viršija nustatytą 100 eurų neapmokestinamąjį dydį, reikia nustatyti teikiamos dovanos vertę. Natūra gautų dovanų vertė nustatoma pagal dovanos teikėjo patirtas išlaidas. Tam tikrais atvejais dovanos turi būti įvertinamos pagal tikrąją rinkos kainą, jos gavimo metu. Ši tvarka taikoma tuomet, kai teikiama dovana yra ilgalaikis turtas, nurodytas PMĮ 1 priedėlyje, arba kai ji įteikta turtu, kurį gamina ir (ar) parduoda dovanos davėjas ar kai dovanos davėjo patirtos išlaidos neatspindi jo tikrosios rinkos kainos. Natūra teikiamos dovanos apskaičiuota tikroji rinkos kaina turi būti lygi tokio paties tuo pat metu perkamo ir parduodamo daikto kainai, dėl kurios susitartų nepriklausomi asmenys (pirkėjas ir pardavėjas).

[content_protector password=”fidexperta”]Kadangi pateiktos situacijos atveju dovaną teikia juridinis asmuo, jam tektų pareiga apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį. Tai reiškia, kad gyventojo natūra gautos pajamos būtų priskiriamos prie A klasės pajamų. Nuo suteiktų A klasės pajamoms priskirtų dovanų mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 d., jei dovana buvo suteikta iki to mėnesio 15 d., arba iki to paties mėnesio paskutinės dienos, jei dovana įteikta po einamojo mėnesio 15 d. Šios si­tua­cijos atveju, dovaną, suteiktą nuolatiniam Lietuvos gyventojui, juridinis asmuo turėtų deklaruoti mėnesinėje FR0572 formoje ir FR0572U formos priede. Tačiau ir patiems gyventojams, gavusiems dovaną iš juridinio asmens, kuris nėra darbdavys, reikia deklaruoti gautas dovanas metinės gyventojų pajamų deklaracijos GPM308P priede. Tiesa, pateiktos situacijos atveju nėra nurodyta, kad visi dovanų gavėjai yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai, todėl reikia neatmesti ir galimybės, kad kai kurie iš tokių asmenų yra nenuolatiniai Lietuvos gyventojai. Tokiu atveju GPM (jei atsiranda tokia prievolė) apskaičiuoja, išskaičiuoja ir sumoka Lietuvos vienetas bei deklaruoja metinės deklaracijos FR0573 formoje ir jos priede FR0573U.

Atsižvelgiant į tai, reikia pabrėžti, kad vienetai, teikdami reprezentacines dovanas, turėtų įvertinti, ar tokia dovana atitinka reprezentacijos sąvoką. Svarbu atsižvelgti į tai, kam tokia dovana yra teikiama, kokia jos vertė, ar tokia dovana yra reprezantatyvi ir kokiam asmeniui ji yra teikiama. Yra svarbi reprezentacinės dovanos vertė, kadangi tokiai dovanai esant brangesnei nei 100 eurų, vienetui, suteikiančiam tokią dovaną, atsiranda prievolė apskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti GPM. [/content_protector]