Pridėtinės vertės mokestis: pagrindinės liepos mėnesio mokesčių naujienos

          Komentaras papildytas nuostatomis iš Europos Teisingumo Teismo sprendimų:

  • byla C – 98/98 Midland Bank ir byla C – 29/08 AB SKF, kuriose teismas yra pasisakęs, kad teisė į atskaitą taip pat gali būti suteikiama ir tuo atveju, kai nėra tiesioginio ir nedelsiant atsirandančio ryšio tarp konkretaus pirkimo sandorio ir vieno ar kelių pardavimo sandorių, suteikiančių teisę į atskaitą, jei išlaidos už įsigytas prekes bei paslaugas sudaro dalį apmokestinamojo asmens bendrųjų išlaidų ir yra sudedamoji šio asmens tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų kainos dalis.
  • Byla C – 184/04 Uudenkaupungin kaupunki, kurioje teismas pasisakė, kai apmokestinamojo asmens įsigytos prekės ar paslaugos yra naudojamos atleistiems nuo PVM arba į PVM taikymo sritį nepatenkantiems sandoriams (neekonominei veiklai vykdyti), tai dėl to jam negali atsirasti nei prievolė mokėti pardavimo PVM, nei teisė į pirkimo (importo) PVM atskaitą.

            Komentaras taip pat papildytas nuostata, dėl asociacijų, viešųjų įstaigų ar kitų juridinių asmenų, kurie vykdo PVM apmokestinamą ekonominę veiklą ir neekonominę veiklą (pvz., valstybės funkcijas, kurios nėra PVM objektas). Tokiais atvejais asociacijos, viešos įstaigos ir kiti juridiniai asmenys neturi teisės įtraukti į PVM atskaitą pirkimo (importo) PVM tų įsigytų prekių bei paslaugų, kurios yra skirtos šio asmens neekonominei veiklai vykdyti. Tačiau, atsižvelgiant į PVM neutralumo principus bei į ETT praktiką, kai apmokestinamasis asmuo tuo pačiu metu vykdo ir ekonominę PVM apmokestinamą ir į neekonominę veiklą, tai su bendromis išlaidomis susijusių įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM turi būti leidžiama atskaityti tiek, kiek šias išlaidas galima priskirti apmokestinamojo asmens ekonominei veiklai. Jeigu asociacija, viešoji įstaiga ar kitas juridinis asmuo vykdo PVM apmokestinamą ekonominę veiklą ir neekonominę veiklą (pvz., valstybės funkcijas, kurios nėra PVM objektas), tai ji turi teisę įtraukti į PVM atskaitą įsigytų prekių ir paslaugų, skirtų bendroms savo reikmėms (pvz., ofiso išlaikymo ir remonto, kanceliarinių prekių, įsigytų prekių bei paslaugų, tokių kaip komunalinės, paslaugos, elektros energija, ryšių paslaugos ir kitos) pirkimo (importo)  PVM (ar jo dalį) tik tuo atveju, jeigu šių prekių (paslaugų) įsigijimo išlaidos yra tiesiogiai susijusios su šio apmokestinamojo asmens ekonomine PVM apmokestinama veikla, t. y. sudaro dalį jo bendrųjų išlaidų ir yra sudedamoji jo tiekiamų PVM apmokestinamų prekių ar teikiamų PVM apmokestinamų paslaugų kainos dalis.

 

Šaltinis: http://www.vmi.lt/lt/?itemId=10828962

 

  

Aktualu – Įmonėms, kurios vykdo mišrią veiklą ir naudojasi PVM atskaita.

             Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos siekdama užtikrinti sklandų mokesčių įstatymų įgyvendinimą, parengė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505) 60 straipsnio apibendrinto paaiškinimo (komentaro) pakeitimą ir papildymą (2012-07-16 raštas Nr. (4.17-2)-6K-1206169). LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 60 straipsnio 1 dalies komentaro 6.1 punktas papildytas 6.1.1, 6.1.2, 6.1.3, 6.1.4 ir 6.1.5 papunkčiais.

            Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 60 straipsnio komentaras papildytas nuostatomis:

  • apskaičiuojant PVM atskaitos procentą į PVM mokėtojo gautas pajamas iš antrinių įmonių akcijų pardavimo turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kai šie akcijų pardavimo sandoriai gali būti laikomi ekonomine veikla ir PVM tikslais nebūtų laikomi atsitiktiniais sandoriais;
  • ekonomine veikla vertybinių popierių įsigijimas, turėjimas ar perleidimas laikomi tik tuo atveju, kai minėtais sandoriais siekiama dalyvauti įsigyjamos bendrovės kapitale tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant šios įmonės valdyme;
  • ekonomine veikla vertybinių popierių įsigijimas, turėjimas ar perleidimas nelaikomi tuo atveju, kai šiais sandoriais siekiama investuoti laisvas lėšas, gauti dividendų ar tikintis vėliau parduoti didesne kaina;
  • skaičiuojant PVM atskaitos procentą finansiniai sandoriai turi būti laikomi atsitiktiniais tik tuo atveju, kai šie sandoriai apima tik labai ribotą PVM apmokestinamų prekių bei paslaugų naudojimą ir tas faktas, jog iš finansinių sandorių  gaunamos pajamos yra didesnės už pagrindinės veiklos pajamas nėra pakankamas, kad neleistų jų klasifikuoti kaip atsitiktinių sandorių; 
  • tuo atveju, kai PVM mokėtojo dukterinių įmonių akcijų pardavimas laikomas ekonomine veikla, tačiau naudojami tik labai riboti PVM mokėtojo ištekliai, tai į tokius sandorius neturi būti atsižvelgiama apskaičiuojant PVM atskaitos procentą.

 

Šaltinis: http://www.vmi.lt/lt/?itemId=10828962