Sandra Pavlova – Čečko UAB “Fidexperta”
vyr. Mokesčių konsultantė
Mantas Grigaitis
vyr. mokesčių konsultantės asistentas
Aktualu pelno mokesčio mokėtojams dėl šio mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo tvarkos nuo 2017 m. sausio 1 d.
Padaryti pakeitimai Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 ir 53 str. apibendrintuose paaiškinimuose (komentaruose) dėl pelno mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo tvarkos
Pakeisti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 51 ir 53 straipsnių, reglamentuojančių apskaičiuoto pelno mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo tvarką, apibendrinti paaiškinimai (komentarai).
Pakeitimai padaryti atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalios PMĮ pataisos pagal kurias pelno mokestis turės būti deklaruojamas ir sumokamas iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, birželio 15 d. Taip pat pakeitimais pabrėžiama, kad nuo 2016 m. spalio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pataisoms, pelno mokesčio mokėtojai turės teikti pelno mokesčio deklaracijas tik elektroniniu būdu. Reikia pažymėti, kad šie pakeitimai yra aktualūs tik deklaruojant ir sumokant pelno mokestį už 2016 metų mokestinį laikotarpį.
Šiais metais deklaruoti ir sumokėti pelno mokestį už 2015 metų mokestinį laikotarpį vis dar reikės iki birželio 1 d.
Taip pat padaryti kiti korektūriniai pataisymai.
Aktualu avansinio pelno mokesčio mokėtojams dėl šio mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo tvarkos
Padaryti pakeitimai Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 47 ir 51 str. apibendrintuose paaiškinimuose (komentaruose) dėl avansinio pelno mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo tvarkos
Pakeisti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 47 str. 2, 4, 5, 6 dalių ir 51 str. 3 dalies apibendrinti paaiškinimai (komentarai), kuriuose detalizuojama avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarka.
Pakeitimais nurodoma, kad vienetai kurių mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais, Avansinio pelno mokesčio deklaracijos FR0430 formos 2 versiją turės pildyti nuo 2017 m. prasidėsiančio mokestinio laikotarpio. Už mokestinį laikotarpį, kuris prasidės 2016 m. ir baigsis 2017 m., avansinis pelno mokestis turės būti deklaruojamas Avansinio pelno mokesčio deklaracijos FR0430 formos 1 versijoje. Už minėtą laikotarpį avansinis pelno mokestis turės būti apskaičiuojamas taip: už pirmus tris ketvirčius pagal faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, o už paskutinį ketvirtį pagal faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą už praėjusį mokestinį laikotarpį. Taip pat tokie vienetai kurių mokestinis laikotarpis prasidės 2016 m. ir baigsis 2017 m. avansinį pelno mokestį turės sumokėti iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiosiančia tvarka, t.y. už pirmus tris ketvirčius jį reikės sumokėti iki kiekvieno ketvirčio paskutinio mėnesio paskutinės dienos, o už paskutinį ketvirtį ne vėliau, kaip iki to paties ketvirčio paskutinio mėnesio 25 dienos.
Taip pat padaryti kiti pakeitimai susiję su tuo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeis avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarka.
Pakeitimais pažymima, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. apskaičiuojant avansinį pelno mokestį mokestinių metų buvusių prieš praėjusius mokestinius metus, faktiškai apskaičiuota pelno mokesčio suma negalės būti sumažinama atskaitomu užsienio valstybėse sumokėtu mokesčiu ir nuo gautų dividendų išskaityto pelno mokesčio sumomis. Taip pat primenama, kad jei vienetas praėjusiais mokestiniais metais neskaičiavo (nedeklaravo) pelno mokesčio sumos, t.y. deklaravo mokestinį nuostolį, pelną lygų nuliui arba pelną apmokestino 0 proc. pelno mokesčio tarifu, tuomet jis už III-IV einamojo mokestinio laikotarpio ketvirčius avansinio pelno mokesčio nemokės.
Pakeitimais, taip pat nurodoma, kad vienetai nuo 2017 m. sausio 1 d. vis tiek galės vieną kartą per mokestinį laikotarpį pakeisti avansinio pelno apskaičiavimo būdą. Tai bus galima padaryti iki einamųjų mokestinių metų devinto mėnesio pirmos dienos, pateikiant iš naujo užpildytą Avansinio pelno mokesčio deklaraciją FR0430. 2016 m. tai dar bus galima padaryti iki einamųjų metų dešimto mėnesio 1 dienos.
Aktualu pelno mokesčio mokėtojams dėl sąnaudų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams
Pakeistas ir papildytas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. apibendrintas paaiškinimas (komentaras) dėl kai kurių išlaidų pripažinimo leidžiamais atskaitymais
Pakeistas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. apibendrintas paaiškinimas (komentaras) dėl leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarkos.
Komentare atlikti pakeitimai dėl kai kurių išlaidų pripažinimo leidžiamais atskaitymais.
Pakeitimais nurodoma, kad vienetai degalų sunaudojimo normas turimoms transporto priemonėms turėtų nustatyti atsižvelgdami į transporto priemonės gamintojo nurodytus techninius duomenis, tačiau vienetams taip pat paliekama galimybė, atsižvelgiant į veiklos pobūdį ir darbo sąlygas, nusistatyti kitą metodiką, kuri leistų patikimai įvertinti ir nustatyti faktiškai sunaudotą degalų kiekį. Tačiau bet kuriuo atveju, kuro sunaudojimo normos turi būti pagrįstos techniškai. Taip pat primenama, kad leidžiamiems atskaitymams galima priskirti tik faktiškai sunaudotą kurą, kuris buvo sunaudotas vieneto pajamoms uždirbti ir neviršijantį nustatyto norminio degalų suvartojimo kiekio.
Kalbant apie patalpų nuomos išlaidų priskyrimą vienetų leidžiamiems atskaitymams, reikia pažymėti, kad komentaras papildytas nuostata, kad jei vienetas nuomojasi turtą iš gyventojo, vieneto gyventojui sumokėtos kaupiamosios lėšos, skirtos namui atnaujinti pagal privalomuosius pastatų naudojimo ir priežiūros reikalavimus, yra laikomos gyventojo pajamomis. Atsižvelgiant į tai, jei vienetas tokias gyventojo išlaidas kompensuos, tuomet jos galės būti priskiriamos prie leidžiamų atskaitymų tik tuo atveju, jei nuomos sutartyje bus nurodyta, kad tokios kaupiamosios lėšos sudaro patalpų nuomos dalį.
Pakeitimais aiškiai nurodyta, kad vienetai taip pat prie leidžiamų atskaitymų galės priskirti išlaidas patirtas pirmosios pagalbos vaistinėlėms ir skiepams įsigyt, net jei tuo metu nėra paskelbta ligos, nuo kurios skiepijama, epidemija. Iki šiol išlaidas skiepams prie leidžiamų atskaitymų buvo galima priskirti tik skiepijant epidemijų metu.
Taip pat pakeitimais konkretizuota, kad jei vienetai įsigyja geriamą vandenį įskaitant ir mineralinį vandenį skirtą naudoti darbuotojams darbo metu, tuomet tokio vandens įsigijimo kaina priskiriama prie leidžiamų atskaitymų neatsižvelgiant į tai, į kokio dydžio talpas toks vanduo yra išpilstytas.
Pakeitimais pažymima, kad vieneto leidžiamais atskaitymais bus pripažįstamos ir išlaidos šventinių dekoracijų įsigijimui, jei tokios įsigytos dekoracijos teiks vienetui ekonominę naudą.
Pažymėtina, kad pakeitimais taip pat nurodoma, jog valstybinio socialinio draudimo įmokos ir įmokos į Garantinį fondą, kaip sąnaudos leidžiamiems atskaitymams turėtų būti priskiriamos tuomet kai jos yra faktiškai apskaičiuojamos.
Pakeitimais pabrėžiama, kad vienetų leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos išlaidos patirtos mokant už įmonės vadovų, stebėtojų narių civilinės atsakomybės draudimui prieš trečiuosius asmenis dėl klaidingų vadovavimo sprendimų ar netinkamo vadovavimo pareigų vykdymo.
Taip pat padaryti pakeitimai susiję su išmokamų palūkanų priskyrimu vieneto leidžiamiems atskaitymams. Pakeitimais nurodoma, kad prie leidžiamų atskaitymų negali būti priskiriamos palūkanos, kurias turi mokėti piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidęs skolininkas ir kurios apskaičiuojamos nuo sumos, kuri nebuvo sumokėta praleidus terminą, nes tokios palūkanos savo esme atlieka kompensacinę funkciją ir nėra susijusios su pajamų uždirbimu ar ekonominės naudos gavimu. Tačiau pakeitimais nurodoma, kad leidžiamiems atskaitymams galima priskirti palūkanas mokamas mokesčių administratoriui už mokestinės paskolos sutartį. Tačiau padidintos palūkanos skaičiuojamos dėl pavėluoto mokesčio mokėjimo pagal mokestinės paskolos sutartį turi būti priskiriamos prie neleidžiamų atskaitymų, nes savo esme taip pat atlieka kompensacinę funkciją
Taip pat pakeitimai apima ir holdingų bendrovių patirtų valdymo sąnaudų priskyrimą prie jo leidžiamų atskaitymų. Pakeitimais nurodoma, kad tuo atveju, jei holdingo valdomos bendrovės uždirba apmokestinamąsias ir neapmokestinamąsias pajamas, tuomet apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti tik apmokestinamosioms pajamoms (įskaitant holdingo bendrovių gaunamus dividendus) uždirbti patirtas įmonių valdymo sąnaudas.
Taip pakeitimais nurodoma, kad medžiagų likučiai, kurie pagal nusistatytą technologiją yra perduodami į kitus gamybinius padalinius kitų rūšių gaminiams gaminti taip pat turės būti įkainojami pagal įmonės nusistatytą metodiką, kaip ir grąžinamosios medžiagos.
Taip pat padaryti pakeitimai susiję su tuo, kad nuo paskutinio komentaro pakeitimo buvo leista steigti mažąsias bendrijas. Komentaras papildytas išaiškinimais kokia tvarka prie mažosios bendrijos leidžiamų atskaitymų yra priskiriamos valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos už mažųjų bendrijų narius.
Aktualu vienetams vykdantiems viešosios ir privačiosios partnerystės projektus
Pateiktas paaiškinimas dėl turto sukurto (pagaminto) vykdant viešosios ir privačiosios partnerystės projektus nusidevėjimo ir išlaidų patirtų jo remontui priskyrimo leidžiamiems atskaitymams
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (32.42-31-1E) RM-14696 pateikė paaiškinimą dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) nuostatų taikymo kai privatūs subjektai, pelno mokesčio mokėtojai, vykdo viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektus.
Pažymėtina, kad kiekvienas viešosios ir privačiosios partnerystės projektas yra unikalus, todėl kiekvieną tokį projektą reikia vertinti individualiai, atsižvelgiant į projekto metu sudarytas sutartis ir susiklosčiusias faktines aplinkybes.
Nepaisant to viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo metu susiklosto panašios aplinkybės dėl projektų metu sukurto (pasigaminto) turto ir jo naudojimo. Priklausomai nuo susidariusių aplinkybių yra taikomos skirtingos PMĮ nuostatos.
Jei pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų metu pasirašytas sutartis naujai sukurtas (pagamintas) turtas išlieka privataus subjekto nuosavybėje ir jis yra naudojamas jo ekonominėje veikloje tai visa tokio turto įsigijimo (pasigaminimo) kaina yra traukiama į privataus subjekto sąnaudas dalimis per tokiam turtui PMĮ 1 priedėlyje nustatytą nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpį. Kai vykdomo projekto pabaigoje toks turtas yra perduodamas viešojo sektoriaus subjektui, turtas turėtų būti įvertintas balansine verte, o pats perdavimas įformintas priėmimo – perdavimo aktu. Pažymėtina ir tai, kad visos privataus subjekto gautos pajamos per viešojo ir privataus sektoriaus projekto vykdymo laikotarpį gautos už turto sūkurimą, priežiūrą ir kitas paslaugas yra traukiamos į privataus subjekto apmokestinamąsias pajamas, o su tokių pajamų uždirbimu susijusios sąnaudos, įskaitant turto nusidevėjimą, yra priskiriamos privataus subjekto leidžiamiems atskaitymams.
Tais atvejais jei pagal viešosios ir privačiosios partnerystės projektą sukurtas turtas iškart pereitų viešojo sektoriaus subjekto nuosavybėn, tuomet toks turto objekto perdavimas yra laikomas turto pardavimu už jo tikrąją rinkos kainą. Šiuo atveju neatsižvelgiama į tai ar už perduodamą turtą bus sumokėta iš karto ar per tęstinį laikotarpį. Turto įsigijimo (pasigaminimo) kaina yra priskiriama privataus subjekto leidžiamiems atskaitymams, o turto nusidevėjimas nėra skaičiuojamas. Jei turto įsigijimo (pasigaminimo) kaina yra didesnė už atlygį gaunamą pagal viešosios ir privačios partnerystės projekto sutartį, ir dėl to mokestinį laikotarpį susidaro nuostolis, tuomet toks nuostolis gali būti perkeliamas į privataus subjekto vėlesnių mokestinių laikotarpių ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.
Tais atvejais, jei privačiosios ir viešosios partnerystės projekto metu sukurtas (pagamintas) turtas yra priėmimo-perdavimo aktu perduodamas viešojo sektoriaus subjektui, tačiau jo nuosavybė išlieka privačiam subjektui, tuomet gautos pajamos naudojantis šiuo turtu yra priskiriamos privataus subjekto pajamoms, o išlaidos patirtos uždirbant tokias pajamas (įskaitant turtui apskaičiuotą nusidevėjimą) gali būti priskiriamos privataus subjekto leidžiamiems atskaitymams.
Pabrėžtina, kad pagal viešosios ir privačios partnerystės sutartis dažnai privačiam subjektui yra suteikiamos teisės atlikti jo naudojamo ar valdomo turto rekonstravimą ar kapitalinį remontą, t.y. esminį pagerinimą.
Tuo atveju, jei yra atliekamas esminis pagerinimas turtui, kuris bus perduotas viešojo sektoriaus subjektui pasibaigus viešosios ir privačios partnerystės sutarties galiojimui, tuomet esminiam pagerinimui patirtomis išlaidomis gali būti didinama turto įsigijimo (pasigaminimo) kaina. Tai reiškia, kad esminio pagerinimo darbų vertė yra priskiriama prie leidžiamų atskaitymų turtui skaičiuojant nusidevėjimą per tokiam turtui taikomą nusidevėjimo laikotarpį. Pažymėtina, kad tokiu atveju esminis pagerinimas turi pailginti turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerinti jo naudingąsias savybes.
Jei privatus subjektas atlieka esminį pagerinimą turtui, kuris yra valdomas pagal panaudos sutartį, ir toks pagerinimas pailgina turto naudingo tarnavimo laikotarpį arba pagerina jo naudingąsias savybes, tuomet pagerinimui patirtos išlaidos yra atimamos iš privataus subjekto gaunamų pajamų lygiomis dalimis per panaudos laikotarpį pradedant nuo kito mėnesio, po darbų užbaigimo, o jei sudaryta neterminuota panaudos sutartis – per tokiam turtui nustatytą nusidevėjimo laikotarpį ne trumpesnį kaip 3 metai. Jei esminis turto pagerinimas atliekamas likus mažiau nei 2 metams iki panaudos sutarties pabaigos, tuomet prie leidžiamų atskaitymų galima priskirti tik esminiam pagerinimui patirtų išlaidų dalį, proporcingai tenkančią laikotarpiui, kurį po atlikto pagerinimo tas turtas bus naudojamas pajamoms uždirbti, t.y. 2 metus.
Tais atvejais kai pagal viešosios ir privačios partnerystės projekto sutartį privatus subjektas gauna turtą patikėjimo teise ir atlieka to turto esminį pagerinimą, po kurio pagerėja turto naudingosios savybės arba pailgėja jo naudingo tarnavimo laikotarpis, tuomet esminiam pagerinimui patirtos išlaidos yra priskiriamos privataus subjekto leidžiamiems atskaitymams per tokiam turtui taikomą nusidėvėjimo laikotarpį, ne trumpesnį, nei nustatytą PMĮ 1 priedėlyje. Tačiau jei esminis pagerinimas yra atliekamas likus mažiau nei 2 metams iki viešosios ir privačios partnerystės sutarties pabaigos, tuomet turto pagerinimo darbų vertės nusidevėjimas gali būti apskaičiuojamas per likusius 2 metus, kuriuos turtas bus naudojamas privataus subjekto pajamoms uždirbti.
Kai privatūs subjektai pagal viešosios ir privačios partnerystės sutartį gauna avansus, kuriuos kaupia būsimam esminiam turto pagerinimui, tuomet tokie gaunami avansai nėra laikomi privataus subjekto pajamomis, kol nėra panaudojami turto esminiam pagerinimui. Jei sukauptų rezervų suma yra didesnė, nei esminio pagerinimo darbų vertė, tuomet privataus subjekto pajamomis yra pripažįstama visa sukauptų tokiam tikslui rezervų suma, išskyrus tuos atvejus, kai darbų vertę viršijanti rezervų suma yra grąžinama viešojo sektoriaus subjektui. Tuo atveju, jei tokių rezervų suma yra mažesnė už atliktų esminio pagerinimo darbų vertę, tuomet prie privataus subjekto leidžiamų atskaitymų leidžiama priskirti tik atliktų esminio pagerinimo darbų vertę.