Ar darbuotojas sukuria nuolatinę buveinę Lietuvoje?

Nuolatinumo kriterijus ir sąlygas reglamentuoja LR pelno mokesčio įstatymo 2 str. 22 dalies nuostatos. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad bendrovės vykdoma komercinė ūkinė veikla apima dvi valstybes, t. y. Lietuvą ir Latviją, todėl, analizuojant bendrovės nuolatinės buveinės atsiradimo klausimą, taip pat reikėtų vadovautis Lietuvos ir Latvijos sudaryta ir taikoma tarptautine sutartimi dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (toliau – DAIS). Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios negu atitinkamų mokesčių įstatymuose apmokestinimo taisyklės ir šios sutartys yra ratifikuotos, įsigaliojusios ir taikomos Lietuvos Respublikoje, tai viršenybę turi minėtose sutartyse nustatytos taisyklės.

LR pelno mokesčio įstatymo tikslais bendrovė būtų laikoma veikianti per nuolatinę buveinę Lietuvoje, jei bendrovė atitiktų LR pelno mokesčio įstatymo 2 str. 22 dalyje išvardintas sąlygas. Vadovaujantis LR pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, bendrovė būtų laikoma veikianti per nuolatinę buveinę Lietuvoje, jeigu ji Lietuvoje:

Pažymėtina, kad bendrovės filialo ar atstovybės įregistravimo Lietuvoje faktas savaime nesukuria prievolės bendrovei registruoti nuolatinę buveinę Lietuvoje.

Tam, kad bendrovės veiklos ryšys su Lietuvos Respublikos teritorija būtų laikomas pakankamu ir bendrovei, kaip vykdančiai veiklą per nuolatinę buveinę, atsirastų prievolė Lietuvos Respublikoje mokėti pelno mokestį, būtina, kad bendrovės veikla atitiktų bent vieną iš čia pateiktų keturių sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktą informaciją bendrovė Lietuvoje nenaudoja statybos teritorijos, statybos, surinkimo ar įrangos objektų ir nenaudoja įrangos ar konstrukcijų gamtos išteklių tyrimui ar gavybai, analizuotini tik anksčiau minėti pirmieji du nuolatinumo požymiai.

Veiklos nuolatinumas

Veiklos nuolatinumas reiškia, kad vykdoma veikla Lietuvoje nėra laikina veikla ir yra užbaigtas komercinis operacijų ciklas. Veikla laikoma laikina, jei ji trunka trumpiau kaip šešis mėnesius.

Vadovaujantis LR pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, užbaigtą komercinį operacijų ciklą sudaro trys veiklos operacijų etapai:

Atsižvelgiant į nagrinėjamą situaciją, bendrovės veikla nėra laikoma laikina (darbuotojas bendrovės interesams Lietuvoje atstovauja nuo 2011 m.), tačiau bendrovės veikla nesudaro užbaigto komercinio operacijų ciklo. Bendrovė Lietuvoje dar nevykdo sandėliavimo, užsakymų priėmimo, mokslinių tyrimų, bandomųjų ar konstravimo, technologinių darbų, taip pat nevykdo gamybos ir pardavimo, tiekimo ar pristatymo, atsiskaitymų. Bendrovės veikla Lietuvoje, vadovaujantis pirmąja nuolatinumo sąlyga, neturėtų būti laikoma vykdoma per nuolatinę buveinę.

Veiklos vykdymas per priklausomą atstovą

Pagal pateiktą situaciją, bendrovės interesams Lietuvoje atstovauja pagal darbo sutartį įdarbintas darbuotojas, Lietuvos rezidentas (nuo 2011 m.). Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas yra juridiškai ir ekonomiškai priklausomas nuo bendrovės, vadovaujantis LR pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, būtų laikoma, kad bendrovė veiklą Lietuvoje vykdo per nuolatinę buveinę. Tačiau, pagal Lietuvos ir Latvijos DAIS nuostatas, jei priklausomas atstovas Lietuvoje vykdo tik tokią veiklą, kuri yra skirta tik pačiai bendrovei, pvz., tik prekių sandėliavimas, informacijos rinkimas ar pagalbinio pobūdžio veikla, tai bendrovė nebūtų laikoma turinčia nuolatinę buveinę Lietuvoje.

Atsižvelgiant į nagrinėjamą situaciją ir pateiktą informaciją, tuo atveju, jei bendrovės samdomas darbuotojas, Lietuvos rezidentas, Lietuvoje bendrovės naudai renka informaciją ir vykdo kitą pagalbinę ar paruošiamąją veiklą, skirtą tik bendrovei, bendrovės vardu nesudarinėja sutarčių ir neišrašo sąskaitų, neturėtų būti laikoma, kad bendrovė Lietuvoje veikia per nuolatinę buveinę.

Pagalbinio ar paruošiamojo pobūdžio veikla laikoma tokia veikla, nuo kurios priklauso bendrovės gaunamas pelnas, tačiau pati veikla yra taip nutolusi nuo faktiškai gaunamo pelno, kad priskirti pelno dalį Lietuvoje esančiai komercinei ūkinei veiklos vietai labai sunku. Pagalbinio ir paruošiamojo pobūdžio veiklos pavyzdžiais gali būti komercinės ūkinės veiklos vieta, naudojama bendrovės reklamai, bendrovės reikalingiems moksliniams tyrimams atlikti ar pan.

Nustatant, ar bendrovės, per įdarbintą darbuotoją, Lietuvos rezidentą, vykdoma veikla yra pagalbinio ar paruošiamojo pobūdžio, ar ne, reikia atsižvelgti į tai, kokią dalį tokia veikla sudaro visoje bendrovės komercinėje ūkinėje veikloje. Veiklos negalima laikyti pagalbinio ar paruošiamojo pobūdžio, jeigu ji sudaro pagrindinę ar reikšmingą dalį visos bendrovės vykdomos komercinės ūkinės veiklos.

Taigi, siekiant įvertinti, ar bendrovė Lietuvoje vykdo veiklą per nuolatinę buveinę, būtina detaliai ir nuosekliai išanalizuoti nuolatinumo kriterijus, remiantis ne tik Lietuvos teisės aktais, bet ir sudarytomis ir taikomomis tarptautinėmis sutartimis.

Šaltinis: http://www.aktualijos.lt/straipsniai/ar-darbuotojas-sukuria-nuolatine-buveine-lietuvoje