Mokestinio ginčo teisminio nagrinėjimo sustabdymo pagrindai

 

Situacija

Fizinis asmuo, nuolatinis Lietuvos gyventojas, kaip pareiškėjas, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – VAAT), prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) sprendimą. Atsakovas, VMI prie FM, pateikė prašymą bylą sustabdyti, kol įsiteisės teismo sprendimas VAAT išnagrinėtoje kitoje administracinėje byloje, susijusioje su nagrinėjama byla.

 

Klausimai

Ar gali būti stabdomas administracinės bylos nagrinėjimas dėl kitos nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos? Jei taip, kokioms aplinkybėms esant ir kokiais pagrindais?

 

 

Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, tarp jų ir mokestinių ginčų, nagrinėjimo tvarką nustato LR administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ). Vadovaujantis šio įstatymo 100 str. 1 dalimi, teismas gali sustabdyti bylos nagrinėjimą tik šiais įstatyme nustatytais atvejais:

1) kai miršta proceso šalimi buvęs asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, jeigu ginčo teisinis santykis leidžia teisių perėmimą. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas sustabdomas iki paaiškės mirusio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas; arba

2) kai proceso šalis netenka veiksnumo. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas sustabdomas iki neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui bus paskirtas atstovas pagal įstatymą;

3) kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas sustabdomas iki įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis;

4) kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas sustabdomas iki Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą;

5) kai Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl įstatymo arba teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas sustabdomas iki Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą;

6) kai kreipiamasi į administracinį teismą prašant ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą arba kai pats administracinis teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, nusprendžia ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas sustabdomas iki administracinis teismas išnagrinės bylą;

7) kai teismas paskiria ekspertizę. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas sustabdomas iki bus atlikta ekspertizė;

8) kai teismas pripažįsta, kad būtina gauti bylai reikalingus įrodymus (dokumentus) iš užsienio valstybės. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas sustabdomas iki bus gauti įrodymai iš užsienio valstybės;

9) kai teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas sustabdomas iki bus gautas kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinis sprendimas;

10) kai nagrinėjant bylą, kurioje bankui ar Centrinei kredito unijai pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad bankui ar Centrinei kredito unijai yra paskelbtas veiklos apribojimas (moratoriumas). Šiuo atveju bylos nagrinėjimas sustabdomas iki banko ar Centrinės kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) taikymo pabaigos;

11) kai teismo nutartis dėl grupės skundo priėmimo apskundžiama atskiruoju skundu. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas sustabdomas iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas;

12) šio įstatymo 128 str. 4 dalyje nurodytu atveju, t. y. pradėjus modelinę bylą, kitų individualiųjų vienarūšių bylų nagrinėjimas sustabdomas. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas sustabdomas iki bus pašalintos aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas;

13) kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti yra būtina. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas sustabdomas iki bus pašalintos aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas.

 

 

Bylos nagrinėjimas atnaujinamas pašalinus aplinkybes ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo sustabdytas, proceso dalyvių pareiškimu ar teismo iniciatyva. Dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo teismas ar teisėjas rašytinio proceso tvarka priima nutartį. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama toliau pagal ABTĮ nustatytas bendrąsias taisykles.

Aptariant administracinių bylų nagrinėjimo sustabdymo atvejus, svarbi teismų praktika. 2017 m. rugsėjo mėn. pabaigoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį, aktualią dėl bylos sustabdymo aplinkybių. Pagal šios bylos faktines aplinkybes, VMI prie FM, kaip atsakovas, pateikė prašymą bylą sustabdyti, kol įsiteisės teismo sprendimas VAAT išnagrinėtoje kitoje administracinėje byloje. VAAT, kaip pirmosios instancijos teismo institucija, bylą sustabdė. Teismas konstatavo, kad šiai administracinei bylai išnagrinėti lemiamos įtakos turės kitoje administracinėje byloje priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas, todėl darė išvadą, kad yra pagrindas šią bylą sustabdyti, kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas kitoje administracinėje byloje. Pareiškėjai, fiziniai asmenys, atskiruoju skundu prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Pareiškėjų manymu, nors abiejose bylose nagrinėjamas tas pats klausimas – ar gautai žalos kompensacijai gali būti taikomas LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 straipsnis „Neapmokestinamosios pajamos“, patys ginčai yra kilę dėl skirtingų individualių administracinių aktų. Ginčų pagrindas – mokestiniai patikrinimai, kurie buvo vykdomi atskirai, o jų rezultatai buvo pateikti atskiruose individualiuose mokesčių administratoriaus aktuose. Vienintelis ryšys yra tas, kad abiejose bylose pareiškėjai buvo akcininkai bendrovėje, kuri buvo netinkamai valdoma užsienio investuotojo. Netinkamas bendrovės valdymas lėmė bendrovės akcijų nuvertėjimą bei ginčus tarp akcininkų ir užsienio investuotojo. Ginčai buvo užbaigti užsienio investuotojui sutikus atlyginti akcininkams žalą dėl nuvertėjusių akcijų bei išpirkti akcijas. Pareiškėjai gautas kompensacijas laikė žalos atlyginimu ir priskyrė neapmokestinamosioms pajamoms. Mokesčių administratorius su tuo nesutiko ir gautas kompensacijas priskyrė kitoms pajamoms bei apskaičiavo papildomas mokestines prievoles, įtvirtindamas tai savo atskirais sprendimais. Pareiškėjų teigimu, vien aplinkybė, kad pareiškėjai pasirašė tą pačią kompensavimo sutartį, nereiškia, kad sutapo bylų faktinės aplinkybės. Pareiškėjų manymu, teismas nepaaiškino, kokią lemiamą įtaką bylos išsprendimui turės nurodytos administracinės bylos baigtis. Pareiškėjai daro išvadą, kad teismas neatliko detalios analizės ir nepagrindė bylos sustabdymo būtinumo. Vien aplinkybė, kad skirtingose bylose esančių šalių situacijos yra panašios, pareiškėjų manymu, nelemia prejudicinio ryšio buvimo ir neįrodo, kad teismas negali pats nustatyti reikšmingų faktų. Pareiškėjų nuomone, bylos sustabdymas ir ginčo išsprendimo vilkinimas pažeidžia pareiškėjų teisę į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką ir nepagrįstai augina jų mokestines prievoles. Atsakovas, VMI prie FM, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, pagal kurią, sustabdant administracinės bylos nagrinėjimą, yra siekiama ne tik išvengti pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, bet ir išvengti prieštaringų sprendimų susijusiose bylose. Atsakovo vertinimu, abiejose bylose sprendžiamas piniginių lėšų, kurias išmokėjo užsienio bendrovė, pripažinimo neapmokestinamosiomis pajamomis klausimas, kuris grindžiamas tiek tomis pačiomis teisės normomis, tiek tapačia faktine situacija, todėl bylos yra susietos prejudiciniu ryšiu.

Nagrinėjamoje byloje LVAT pažymėjo, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą.

ABTĮ 100 str. 1 dalyje įtvirtinti bylos sustabdymo pagrindai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai atskiruoju skundu apskundė nutartį, kuria bylos nagrinėjimas sustabdytas iki sprendimo įsiteisėjimo kitoje VAAT nagrinėjamoje byloje, t. y. teismas bylą sustabdė remdamasis ABTĮ 100 str. 1 d. 3 punktu, kuriame numatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šiuo pagrindu teismas sustabdo administracinę bylą, t. y. laikinai sustabdo procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimą, kai kitoje administracinėje, civilinėje ar baudžiamojoje byloje priimtas teismo sprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime nustatytini faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami. Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, kad administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas.

Pirmosios instancijos teismas sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą, motyvuodamas tuo, kad administracinėje byloje, kaip ir nagrinėjamoje byloje, ginčas keliamas dėl to, ar pagrįstai mokesčių administratorius pareiškėjo gautų iš užsienio įmonės pajamų nepriskiria neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 dalies nuostatas („Apmokestinamosios pajamos“). Ginčas grindžiamas ta pačia faktine situacija, t. y. civiliniu ieškiniu Vilniaus apygardos teisme ir sutartimis. Įvertinusi visa tai, LVAT teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą stabdyti pareiškėjų bylos nagrinėjimą, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas dėl bylos sustabdymo ir pagrįstai nutarė, kad, neišnagrinėjus kitos administracinės bylos, negalima priimti sprendimo šioje byloje, todėl pagrįstai sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą iki įsiteisės procesinis sprendimas kitoje administracinėje byloje.

 

Taigi teismas gali sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės teismo sprendimas kitoje byloje, tačiau tik esant įstatymu nustatytiems pagrindams. Remiantis LVAT formuojama ABTĮ 100 str. 1 d. 3 punkto aiškinimo ir taikymo praktika, nurodytas privalomojo administracinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas, tik atitikus šias sąlygas: 1) tarp nagrinėjamos bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje turi būti prejudicinis ryšys, ir 2) negalėjimas išnagrinėti administracinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla.