Mokestinės nepriemokos pasibaigimo būdai ir galimybės

Rūta BILKŠTYTĖ
Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

 

Situacija

Baldus pagal užsakymą gaminanti bendrovė gavo vietos mokesčių administratoriaus raginimą sumokėti mokestinę nepriemoką per 20 dienų. Terminui einant į pabaigą, bendrovė kreipėsi į vietos mokesčių administratorių su prašymu atsižvelgti į bendrovės sunkią finansinę padėtį ir atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą.

 

Klausimai

Kada mokesčių administratoriui atsiranda teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką? Kokie galimi mokestinės nepriemokos sumokėjimo būdai?

 

Pagal LR mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, mokestinė nepriemoka yra suprantama kaip mokesčio mokėtojo laiku nesumokėta mokesčio suma ir gali apimti delspinigius, paskirtas baudas, palūkanas, mokamas pagal mokestinės paskolos sutartį, taip pat palūkanų delspinigius. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, susidariusios mokestinės nepriemokos gali būti sumokamos arba jas gali perimti kiti asmenys, taip pat jų sumokėjimas gali būti atidedamas arba išdėstomas dalimis, jos gali būti įskaitomos iš turimos mokesčio permokos, išieškomos arba visiškai nurašomos. Kaip matyti, mokestinės nepriemokos baigčių gali būti įvairių, šiame straipsnyje aptarsime keletą jų.

 

Teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš įstatyme numatytų pagrindų. Mokesčių administratorius mokestinę nepriemoką priverstinai gali išieškoti, jeigu:

  1. mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų per terminą, nurodytą mokesčių administratoriaus raginime mokestinę prievolę įvykdyti geruoju, arba
  2. mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio per teisės akte nustatytą terminą, arba
  3. mokesčių mokėtojas nesumoka naujai apskaičiuoto ir nurodyto sumokėti mokesčio, ir (arba) su juo susijusių sumų per mokesčių administratoriaus sprendime nurodytą terminą.

 

Pirmas iš aptariamų pagrindų – tai atvejis, kada mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį, kai yra gautas mokesčių administratoriaus raginimas sumokėti mokestį geruoju. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriui gali atsirasti tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas raginimas mokestinę prievolę įvykdyti geruoju. Mokesčių mokėtojas per raginime nurodytą terminą privalo sumokėti mokestį ar su juo susijusias sumas.

Antras pagrindas – deklaruoto mokesčio nesumokėjimas per įstatyme nurodytą terminą. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 105 str. 1 d. 2 punktu, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumokėjo deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio per tam skirtą terminą. Kitaip tariant, remiantis LVAT praktika, mokesčių administratorius gali priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką nustatęs, kad išieškotinos sumos susidarė mokesčių mokėtojui nesumokėjus deklaruotų mokesčių per nustatytus terminus.

Trečias pagrindas – naujai apskaičiuoto mokesčio nesumokėjimas per sprendime nurodytą terminą. Mokesčių administratorius gali priverstinai išieškoti susidariusią mokestinę nepriemoką ir tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas nesumokėjo jam naujai apskaičiuoto ir nurodyto sumokėti mokesčio ar su juo susijusių sumų per nustatytą terminą.

Esant bent vienam iš šių pagrindų mokesčių administratorius gali pradėti priverstinį išieškojimą, kurį sąlygoja netinkamas mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas.

 

Mokesčių administravimo įstatymas pateikia penkis alternatyvius būdus, kurių pagrindu ir esant tam tikroms aplinkybėms mokesčių administratorius gali priverstinai išieškoti susidariusias nepriemokas:

  1. Mokesčių administratorius gali duoti kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).
  2. Esant laidavimui arba garantijai, mokesčių administratorius gali pateikti laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką.
  3. Tuo atveju, jeigu garantas arba laiduotojas nevykdo mokesčio administratoriaus reikalavimo, mokesčių administratorius duoda kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos (sąskaitų).
  4. Mokesčių administratorius gali priimti sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto.
  5. Įstatymas numato, kad mokesčių administratorius gali priimti sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo, kuris užtikrintas priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto.

 

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 107 str. 1 dalies nuostatas, mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Priverstinio mokesčio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos.

 

Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas dalimis

Mokesčių administravimo įstatymas mokesčių mokėtojui palieka galimybę kreiptis į mokesčių administratorių su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Mokesčių administratorius, įvertinęs mokesčių mokėtojo finansinę padėtį ir kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo dalimis. Prieš priimdamas šį sprendimą, mokesčių administratorius įvertina, ar, nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką, mokesčių mokėtojo finansinė padėtis taptų kritine ir ar po sumokėjimo mokesčių mokėtojas pajėgtų vykdyti kitus savo finansinius įsipareigojimus.

Priimto mokesčių administratoriaus sprendimo pagrindu tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus yra sudaroma mokestinės paskolos sutartis. Mokestinės paskolos sutartis – mokesčių administratoriaus sprendimo atidėti (išdėstyti) mokestinės nepriemokos mokėjimą pagrindu sudaryta sutartis, kai ja nustatomas mokestinės nepriemokos mokėjimo grafikas bei kitos mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo sąlygos. Šioje sutartyje, be kita ko, yra nurodomos mokėtinos palūkanos, kurių dydį nustato Lietuvos Respublikos finansų ministras. 2016 m. palūkanų dydis buvo 0,01 proc.

 

Mokestinės nepriemokos pripažinimas beviltiška mokesčio mokėtojo prašymu

Susidarius situacijai, kai mokestinės nepriemokos neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti yra netikslinga socialiniu ar ekonominiu požiūriu, mokestinė nepriemoka gali būti pripažįstama beviltiška mokesčio mokėtojo arba mokesčių administratoriaus iniciatyva. Mokesčių administravimo įstatyme pateikti trys atvejai, kada mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška.

Pirmiausia, mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška, neradus mokesčių mokėtojo turto arba radus turtą, kuris yra nelikvidus (mažai likvidus). Tokia situacija galima, kai mokesčių mokėtojas apskritai neturi turto mokestinei nepriemokai padengti. Kad mokesčių mokėtojo turto nerasta arba rastas turtas yra nelikvidus, patvirtina tokie dokumentai, kaip turto neradimo aktai, antstolių pateikti aktai, protokolai ir kiti dokumentai.

Antras atvejis, kai mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška – jos priverstinis išieškojimas yra didesnis už mokestinės nepriemokos sumą. Jeigu vietos mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidos yra didesnės už pačią mokestinę nepriemoką, tokios mokestinės nepriemokos gali būti neišieškomos arba laikinai neišieškomos. Išieškojimo pirmenybė yra teikiama didesnėms mokestinių nepriemokų sumoms.

Trečia, įstatymų leidėjas numato, kad, jeigu asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra labai sunki, t. y., jeigu fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos, asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas ir pan., tokiu atveju jo mokestinės skolos gali būti pripažįstamos beviltiškomis.

Visais atvejais mokesčių administratorius, spręsdamas, ar pripažinti konkrečią mokestinę nepriemoką beviltiška, remiasi ekonominiais, finansiniais kriterijais, kurie padeda nustatyti, ar mokestinė nepriemoka gali būti laikoma beviltiška ir ar ji apskritai gali būti išieškoma.

 

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, mokesčių mokėtojas turi galimybę kreiptis į mokesčių administratorių su prašymu dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo dalimis ar jos sumokėjimo atidėjimo ir, gavęs raginimą, įvykdyti prievolę geruoju. Spręsdamas, ar tenkinti prašymą atidėti ar išdėstyti dalimis mokestinės nepriemokos sumokėjimą, mokesčių administratorius atsižvelgia ir įvertina konkretaus tiek fizinio, tiek juridinio asmens finansinę situaciją ir jos galimybes toliau vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus. Labai svarbu mokesčių administratoriui teikti argumentuotą prašymą pagal nustatytus reikalavimus, kadangi praktikoje ne visada šie prašymai tenkinami.