Mokesčių ekspertai: Numavičiaus emigracija galėjo būti ir išskaičiuota

Turtingiausiam Lietuvos verslininkui visiškai nutraukus savo mokestinius ryšius su Lietuva, mokesčių ekspertai sako, kad iš to p. Numavičius gali turėti labai apčiuopiamos finansinės naudos.

šią savaitę paskelbė, kad pagrindinis „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkas pajamų deklaracijas už 2016 m. jau teiks tik Jungtinei Karalystei.

Dar pernai p. Numavičiui mokesčius teko mokėti tiek Lietuvai, tiek Jungtinei Karalystei, nes jis 2015 m. buvo pusiau Lietuvos, pusiau Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtoju.

Taip buvo susiklostę, nes p. Numavičius išvykimą į Jungtinę Karalystę deklaravo tik nuo 2015 m. liepos.

Pono Numavičiaus atstovai VŽ aiškino, kad Jungtinės Karalystės mokesčių rezidento statuso įgijimas yra „tik nuolatinio gyvenimo tam tikroje šalyje pasekmė“.

„Daugelyje valstybių, įskaitant ir Lietuvą, galioja pagrindinė taisyklė – asmuo moka mokesčius toje šalyje, kurioje jis gyvena, kur įsikūrusi jo šeima ir kur yra jo socialinių interesų centras. Nerijus Numavičius iš Lietuvos gyventi į Jungtinę Karalystę išvyko 2015 metų birželio pabaigoje, pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms“, – aiškina p. Numavičiaus atstovas Vaidotas Cucėnas.

Kaip žinia, p. Numavičius gyventi į Jungtinę Karalystę išsikėlė po vestuvių su ekonomiste Kaetana Leontjeva, kuri studijuoja doktorantūrą Londone.

Non-domiciled“ statusas

Visgi Mokesčių ekspertai sako, kad Jungtinė Karalystė, kaip ir Malta ar kai kurie Šveicarijos kantonai, siekia pritraukti ypatingai turtingus pasaulio asmenis, kurie taptų Jungtinės Karalystės mokesčių rezidentais, bet nesiektų vadinamojo „domiciled“ statuso, reiškiančio, kad Jungtinė Karalystė yra asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Kitaip tariant, asmuo turėtų bent teorinį siekį po kažkiek metų grįžti į savo gimtą šalį.

Istoriškai „Non-domiciled“ teisinis režimas buvo sukurtas prieš daugiau kaip 100 metų Britų imperijos pavaldiniams, kurie nebuvo gimę Britanijoje, bet turėdavo ten praleisti daug laiko, siekiant išvengti jų dvigubo apmokestinimo (gimtojoje šalyje ir Britanijoje).

Modestas Kaseliauskas, UAB „TaxLink Baltic“ partneris. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Keletą pastarųjų dešimtmečių Jungtinės Karalystės fizinių asmenų apmokestinimas buvo palankus viso pasaulio ypatingai turtingiems asmenims. Tokie asmenys, būdami faktiniais Jungtinių Karalystės rezidentais, galėdavo įgyti „Non domiciled“ statusą ir nemokėti mokesčių Jungtinei Karalystei nuo ne Jungtinėje Karalystėje gautų pajamų, įskaitant ir akcijų pardavimą. Šis statusas padėjo į Londoną pritraukti didelį skaičių turtuolių iš viso pasaulio“, – pasakoja Modestas Kaseliauskas, mokesčių konsultavimo UAB „Taxlink“ partneris ir buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas.

Pasak jo, vos per kelis dešimtmečius Jungtinėje Karalystėje buvo sukurta didžiulis mokesčių, finansų, teisės ir kitų sričių konsultantų sektorius tiems asmenims aptarnauti.

„Kartu jis labai papildė ir praplėtė Londono, kaip pasaulio finansų centro, galimybes. Neretai „Non domiciled“ statusą turintys asmenys pajamas gaudavo Jungtinei Karalystei priklausančiose lengvatinio apmokestinimo zonose ir iš viso pasiekdavo taip vadinamą dvigubą neapmokestinimo efektą (angl. double non taxation)“, – aiškina jis.

Tačiau, pasak ekspertų, pastaraisiais metais Jungtinės Karalystės „Non-domiciled“ asmens statuso patrauklumas sąmoningai buvo mažinamas dėl neigiamos rinkėjų reakcijos ir politikų bandymų į tai atsižvelgti.

„Tuo, ypač po „Brexit“ proceso, siekė pasinaudoti kitos šalys. Ne per seniausiai patrauklius režimus, panašius į Jungtinės Karalystės „Non-domiciled“, pasiūlė Italija, pristačiusi vadinamąjį „Dolce vita“ paketą, o taip pat Kipras, Ispanija“, – dėsto p. Kaseliauskas.

Privalumai akivaizdūs

Visgi „Non-domiciled“ statusas Jungtinėje Karalystėje vis dar egzistuoja ir galima naudotis daugeliu jo teikiamų privalumų.

„Pavyzdžiui, taikant tokį mokestinį režimą, asmuo sutaria su Jungtinės Karalystės mokesčių institucija mokėti tam tikrą fiksuotą mokesčio sumą į Jungtinės Karalystės biudžetą. Tai gali būti suma nuo kelių šimtų tūkstančių svarų. Tiesa, yra papildomi reikalavimai investicijoms, įskaitant ir į nekilnojamąjį turtą, bet tuomet to asmens pasyvios pajamos, tarkime, akcijų pardavimo, palūkanų ir panašiai, tampa neapmokestinamos“, – aiškina Rūta Bilkštytė, mokesčių konsultavimo UAB „Fidexperta“ vadovė.

Pasak jos, pagrindinė taisyklė yra ta, kad Jungtinėje Karalystėje neapmokestinamos „Non-domiciled“ gyventojo vadinamosios „pasaulinės pajamos“, o apmokestinamos tik tos, kurios buvo „persivestos“ į Jungtinę Karalystę.

Kitaip tariant, jei p. Numavičius parduotų akcijas kitose nei Jungtinė Karalystė šalyse, mokesčių mokėti, tikėtina, nereikėtų. Palyginimui, būnant Lietuvos mokesčių rezidentu, akcijų pardavimo atveju atsirastų 15% gyventojų mokestis nuo skirtumo tarp akcijų įsigijimo ir pardavimo kainos.

VŽ šių metų pradžioje rašė, kad 2016–2017 m. „Vilniaus prekyba“ mažmeninės prekybos įmonių ir tiesiogiai su jomis susijusių verslų akcijas bei kapitalą labai akivaizdžiai po truputį koncentravo į vieną vietą ir dėjo į paketą – vieną šalį ir vieną kišenę, taip pat mažino tarpines prekybos bendrovių valdymo grandis ir įmonėse formavo valdybas. Versle paprastai tai gali reikšti pasiruošimą parduoti akcijas, arba eiti į biržą, arba pirkti stambiu mastu. Tiesa, pavyzdžiui, dividendų apmokestinimo išvengti nepavyktų, nes dividendai apmokestinami ir vadinamojoje šaltinio šalyje, kurioje tie dividendai priskaičiuoti.

Bet VMI įrankių turi

Ponas Kaseliauskas taip pat pabrėžia, kad asmuo, tapęs Jungtinės Karalystės mokesčių rezidentu, mokėti mokesčių Lietuvoje nuo akcijų pardavimo nebeprivalo.

„Tačiau Lietuvos Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gali aiškintis, ar asmuo pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas neturi mokėti mokesčių Lietuvoje. VMI tai gali konstatuoti ne tik pagal tai, ar asmuo praleidžia Lietuvoje daugiau nei 183 dienas per metus, bet ir pagal tai, ar asmens socialinių, ekonominių ir asmeninių interesų centras iš tiesų yra Lietuvoje“, – kalba p. Kaseliauskas.

Ponas Numavičius yra pagrindinis „Vilniaus prekybos“ grupės, kuriai priklauso tokie verslai, kaip prekybos tinklai „Maxima“, „Ermitažas“ ar vaistinių tinklas „Eurovaistinė“, akcininkas, kontroliuojantis daugiau nei 70% grupės akcijų.

verslo_zinios