Mažosios bendrijos privalumai ir trūkumai, lyginant su kitomis veiklos formomis

Situacija

Trys draugai nori pradėti fotografavimo verslą ir įkurti fotografijos studiją. Būtų fotografuojama ne tik studijoje, bet ir įvairiuose renginiuose. Du iš jų yra fotografai, o trečiasis užsiima klientų paieška, organizuoja fotografijos studijos reklamą ir kita. Didelio pradinio kapitalo jie neturi. Veiklos sąnaudos būtų iš patalpų nuomos ir fotografijos įrangos įsigijimo.

Klausimas

Kokią verslo formą pasirinkti – steigti uždarąją akcinę bendrovę, mažąją bendriją ar įregistruoti individualią veiklą?

Turėdamas aiškią savo veiklos viziją, asmuo, pradedantis verslą, pirmiausia turi nuspręsti, kokią veiklos formą jam pasirinkti. Taigi, iš esmės tenka pasirinkti, ar verslą vykdyti verčiantis individualia veikla, ar steigti juridinį asmenį.

Mažosios bendrijos samprata

LR mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MB įstatymas) 2 straipsnyje pateikiama mažųjų bendrijų samprata, kuria yra apibrėžiami pagrindiniai mažosios bendrijos (toliau – MB) požymiai, t. y. MB yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys. Nurodyta, kad gali būti ne daugiau kaip 10 narių ir MB buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.

MB steigimas

MB gali steigti tiek Lietuvos Respublikos fiziniai asmenys, tiek ir užsienio valstybių fiziniai asmenys. Pažymėtina, kad steigti MB gali vienas steigėjas, daugiau nei vienas steigėjas, tačiau, kaip minėta, steigėjų neturi būti daugiau kaip dešimt. MB steigimas priklauso nuo pasirinkto steigimo būdo – elektroniniu ar neelektroniniu būdu – ir jos steigėjų skaičiaus. Remiantis MB įstatymo 3 str. 2 dalimi, jeigu steigėjas yra vienas asmuo, sudaromas MB steigimo aktas ir parengiami MB nuostatai. Steigiant dviem ir daugiau asmenų, sudaroma MB steigimo sutartis ir MB nuostatai. Kai MB steigiama elektroniniu būdu, reikalaujami dokumentai turi būti pateikiami tiesiogiai Juridinių asmenų registro tvarkytojui, taip pat turi būti laikomasi kitų steigimo elektroniniu būdu sąlygų. Steigiant MB neelektroniniu būdu, prieš teikiant dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui, jie turi būti pateikti notarui patvirtinti prašyme surašytų duomenų tikrumą, nuostatų atitiktį įstatymų reikalavimams ir faktą, kad MB galima registruoti. Taigi, MB laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre. Įregistravus MB, jos steigėjai tampa MB nariais.

MB gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius ir giminystė. MB, kaip ir kiti privatieji juridiniai asmenys, gali verstis ta veiklos rūšimi, kuri nėra uždrausta teisės aktų. Įstatymų nustatytais atvejais juridiniai asmenys, taip pat ir MB, gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavę įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją ar leidimą.

MB civilinė atsakomybė

MB išskirtinumą lemia nario ribota civilinė atsakomybė, galimybė perleisti nario teises ir, raštu pranešus MB, savanoriškai pasitraukti iš MB. MB nario įnašas yra nariui nuosavybės teise priklausantis turtas, perduotas MB. Įnašai į MB gali būti tiek piniginiai, tiek nepiniginiai, tačiau negali būti darbai ir paslaugos. Taip pat nėra reikalavimo dėl minimalaus kapitalo dydžio, jį nusistato patys MB nariai. Pelnas skirstomas proporcingai įnešto įnašo dydžiui, tačiau MB nuostatuose gali būti nustatyta kitaip. MB neprivalo turėti vadovo, verslo egzistavimas paremtas asmeninėmis savybėmis grįsto bendradarbiavimo principu. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimą dėl MB nario ar kito asmens, kuris tvarkys MB apskaitą, priima MB narių susirinkimas, t. y. MB apskaitą gali tvarkyti pats MB narys.

MB mokesčiai

MB narys moka gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM), kuriam taikomas 15 proc. tarifas, valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokas – 26,3 proc. ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) 9 proc. įmokas nuo gautų lėšų, priskiriamų prie su darbo santykiais susijusių pajamų. MB narys – vadovas moka tik 15 proc. GPM nuo gauto atlygio už vadovo paslaugas. MB, kaip juridiniam asmeniui, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas standartiniu 15 proc. pelno mokesčio tarifu. Tačiau, pagal Pelno mokesčio įstatymą (toliau – PM įstatymas), MB turi teisę taikyti ir lengvatinį 5 proc. tarifą, jeigu atitinka visas lengvatai taikyti sąlygas. Taip pat MB moka 0,2 proc. įmokas į Garantinį fondą nuo apskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio. Įmokos į Garantinį fondą nėra mokamos nuo MB vadovo ar narių gautų pajamų. Atsižvelgiant į MB išmokamų pajamų klasę, t. y. A ar B klasė, atsiranda prievolė arba MB, arba pajamas gaunančiam asmeniui sumokėti GPM.

MB nario mokami mokesčiai

Mokestis	Taikomas tarifas	Pajamos =   apmokestinamosios pajamos
		10 000 Lt	50 000 Lt	100 000 Lt	500 000 Lt
GPM	15 %	1 500 Lt	7 500 Lt	15 000 Lt	75 000 Lt
VSD	26,3 %	2 630 Lt	13 150 Lt	26 300 Lt	131 500 Lt
PSD	9 %	900 Lt	4 500 Lt	9 000 Lt	45 000 Lt
Iš viso mokesčių		5 030 Lt	25 150 Lt	50 300 Lt	251 500 Lt
Mokestinė našta		50,3 %	50,3 %	50,3 %	50,3 %

MB vadovo mokami mokesčiai

Mokestis	Taikomas tarifas	Pajamos =   apmokestinamosios pajamos
		10 000 Lt	50 000 Lt	100 000 Lt	500 000 Lt
GPM	15 %	1 500 Lt	7 500 Lt	15 000 Lt	75 000 Lt
Iš viso mokesčių		1 500 Lt	7 500 Lt	15 000 Lt	75 000 Lt
Mokestinė našta		15 %	15 %	15 %	15 %

Vadinasi, MB skirta žmonėms, siekiantiems kurti smulkųjį, nereikalaujantį didelių investicijų, šeimos verslą. Taip pat tiems, kurie vienas kitą gerai pažįsta ir nori dalyvauti MB valdyme ir veikloje.

Uždarosios akcinės bendrovės samprata

LR akcinių bendrovių įstatymo (toliau – AB įstatymas) 2 straipsnyje yra pateikiami uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) samprata ir veiklos požymiai. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. UAB yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Nustatytas maksimalus steigėjų skaičius – 249 akcininkai.

UAB steigimas

UAB steigėjais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Kiekvienas bendrovės steigėjas turi įsigyti bendrovės akcijų ir tapti jos akcininku. Akcininkui skiriamų dividendų dydis yra proporcingas jam priklausančių akcijų nominaliai vertei. Remiantis AB įstatymo 7 str. 1 dalimi, steigiant bendrovę dviem ar daugiau steigėjų, yra sudaroma steigimo sutartis, o kai bendrovę steigia vienas steigėjas, sudaromas bendrovės steigimo aktas. Steigti galima tiek elektroniniu, tiek neelektroniniu būdu. Bendrovė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre. Vadovaujantis AB įstatymo 11 str. 2 dalimi, bendrovė yra įregistruojama po to, kai yra įvertinti nepiniginiai įnašai, kuriais iš dalies apmokamos akcijos, sudaryta steigimo sutartis ar steigimo aktas, pasirašyti steigiamos bendrovės įstatai, įmokėti visi pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas, įvyko steigiamasis susirinkimas, kuriame išrinktas pagal bendrovės įstatus visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas bendrovės organas, patvirtinta steigimo ataskaita, išrinktas bendrovės vadovas ir įvykdytos kitos steigti reikalingos prievolės.

UAB valdymas

UAB turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba. Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Taigi, santykiuose su kitais asmenimis UAB vardu veiks vadovas. Atkreiptinas dėmesys, kad, norint įsteigti UAB, yra nustatytas 10 000 litų minimalus kapitalo dydis.

UAB mokesčiai

UAB moka 15 proc. dydžio pelno mokesčio tarifą, tačiau, tenkinant lengvatinio tarifo sąlygas, galimas ir 5 proc. tarifo mokestis. Nuo įmonės darbuotojo atlyginimo mokamos VSD ir PSD įmokos. Darbdavys savo lėšomis nuo darbuotojo darbo užmokesčio privalo sumokėti 30,98 proc. įmokas „Sodrai“. Taip pat iš darbuotojo darbo užmokesčio yra išskaičiuojamos 9 proc. įmokos „Sodrai“ (PSD, VSD) ir 15 proc. GPM. Darbdavys taip pat privalo mokėti 0,2 proc. įmokas į Garantinį fondą.

Taigi, UAB patartina steigti siekiant plėtoti veiklą, pritraukti papildomų investicijų, planuojant didinti kapitalą.

Individualios veiklos samprata

Individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:

• savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą;
• savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė, įskaitant laisvąsias profesijas, ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla;
• savarankiška sporto veikla;
• savarankiška atlikėjo veikla.

Individualios veiklos sąvoka apima ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo per nuolatinę bazę Lietuvoje vykdomą savarankišką veiklą.

Gyventojas laikomas vykdančiu individualią veiklą, jei jo sandoriams būdingas tam tikras tęstinumas, taip pat siekimas gauti ekonominės naudos. Atsitiktiniai sandoriai, kuriuose nėra „versliškumo“ elementų, negali būti laikomi individualia veikla.

Veiklos savarankiškumas pasireiškia per individualią veiklą vykdančio gyventojo santykį su kita sandorio šalimi, kuri turi iš esmės skirtis nuo darbdavio ir darbuotojo santykių, t. y. jo santykiuose su kita sandorio šalimi neturi būti darbo santykiams būdingų požymių – susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo laiko, atostogų ir kita. Gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, dengia išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu.

Individualios veiklos registravimas ir formos

Individualią veiklą galima vykdyti įsigijus verslo liudijimą arba įregistravus individualią veiklą pagal pažymą. Verslo liudijimai yra išduodami tik tam tikroms veiklos rūšims, taip pat galioja nustatyti apribojimai. Įregistravus individualią veiklą pagal pažymą, iš esmės galima vykdyti bet kurią ūkinę komercinę veiklą.

Individuali veikla pasižymi tuo, kad teisės aktuose nėra nustatyta jokių pradinio kapitalo reikalavimų. Galima veikti tiek vienam, tiek turėti samdomų darbuotojų. Taikoma supaprastinta buhalterinės apskaitos tvarkymo tvarka, tačiau, kaip minėta, yra apribotas vykdomos veiklos pasirinkimas.

[content_protector password=”fidexperta”]Mokesčiai pajamoms iš individualios veiklos

Įregistravus individualią veiklą pagal pažymą, mokamas 5 proc., išskyrus laisvąsias profesijas, GPM tarifas, taip pat 28,5 proc. VSD įmoka ir 9 proc. PSD įmoka nuo pusės apmokestinamųjų pajamų.

Individualios veiklos mokami mokesčiai

Mokestis	Taikomas tarifas	Pajamos
		10 000 Lt	50 000 Lt	100 000 Lt	500 000 Lt
		Apmokestinamosios   pajamos
		7 000 Lt	35 000 Lt	70 000 Lt	350 000 Lt
GPM	5 %	350 Lt	1750 Lt	3500 Lt	17 500 Lt
VSD	28,5 %	997,5 Lt	4987,5 Lt	9975 Lt	20 355,84 Lt
PSD	9 %	315 Lt	1575 Lt	3150 Lt	6428,16 Lt
Iš viso mokesčių		1662,5 Lt	8312,5 Lt	16 625 Lt	44 284 Lt
Mokestinė našta		16,63 %	16,63 %	16,63 %	8,86 %

Vadinasi, individualią veiklą rekomenduojama registruoti, jeigu verslą planuoja vykdyti vienas asmuo ar su keletu samdomų darbuotojų ir šią ūkinę komercinę veiklą numatoma užsiimti ribotą laiko tarpą (lengvas veiklos nutraukimas ir išregistravimas).

Nagrinėjant pateiktą situaciją, labiausiai tinkama verslo forma galėtų būti MB steigimas – minimalų kapitalą nusistatytų patys MB nariai, steigėjai būtų trys draugai, kurie vienas kitą gerai pažįsta ir nori dalyvauti MB valdyme ir veikloje. Tačiau, atsižvelgiant į siekiamus konkrečius tikslus, gali būti pasirenkama ir kita verslo forma.

Atsižvelgiant į tai, kas aprašyta, siekiant pasirinkti verslo formą, labai svarbu atsižvelgti į daugelį aplinkybių: veiklos pobūdį, turimo kapitalo dydį, atsakomybės laipsnį, mokėtinus mokesčius, steigėjų skaičių, veiklos vykdymo sudėtingumo laipsnį ir kita.

[/content_protector]