Kada gyvybės draudimo išmoka neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu?

Situacija

Gyventojas 2004 m. kovo 16 d. sudarė 15 metų laikotarpio gyvybės draudimo sutartį. Sutartyje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus sutarties galiojimo terminui. Po 10 metų, 2014 m. kovo 31 d., gyventojas nusprendė nutraukti gyvybės draudimo sutartį.

Klausimas

Ar draudimo bendrovė privalo išmokėti gyventojui draudimo išmoką? Jei draudimo bendrovė išmokės išmoką, ar ši išmoka apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM)?

Gyvybės draudimas – tai turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens gyvybe ir (ar) kapitalo kaupimu, draudimas, kai dėl draudžiamųjų įvykių – apdraustojo mirties, draudimo sutartyje nustatyto termino pabaigos ar kitokio draudžiamojo įvykio – mokamos vienkartinės arba periodinės draudimo išmokos.

Dėl draudimo bendrovės išmokos gyventojui

Remiantis LR draudimo įstatymo 121 str. 1 dalimi, draudėjas – fizinis asmuo turi teisę vienašališkai nutraukti gyvybės draudimo sutartį, kurios terminas yra ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai, apie tai raštu pranešęs draudikui per 30 dienų nuo momento, kai jam buvo pranešta apie sudarytą draudimo sutartį (lengvatinė sutarties nutraukimo sąlyga). Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 2 dalyje yra nurodoma, kad aptartu atveju nutraukus gyvybės draudimo sutartį, draudikas privalo grąžinti draudėjui visą sumokėtą draudimo įmoką, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį. Numatyta išimtis yra taikoma nutraukus gyvybės draudimo sutartį, susijusią su investiciniais fondais, t. y. kai investavimo rizika tenka draudėjui. Tuomet draudikas turi teisę grąžinti draudėjui jo sumokėtų draudimo įmokų sumą, perskaičiuotą pagal investavimo rezultatą, patirtą per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.

Atsižvelgiant į nagrinėjamą situaciją, gyventojui nutraukus gyvybės draudimo sutartį po 10 metų, lengvatinė sutarties nutraukimo sąlyga nebebūtų taikoma, gyvybės draudimo išmoka gyventojui būtų išmokama, atsižvelgiant į gyvybės draudimo sutartyje numatytas sąlygas.

Dėl gyvybės draudimo išmokos apmokestinimo GPM

Tuo atveju, jeigu draudimo bendrovė pagal draudimo sutarties sąlygas gyventojui išmoka gyvybės draudimo išmoką, dėl išmokos apmokestinimo turėtų būti atsižvelgiama į LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 straipsnio nuostatas.

Remiantis GPMĮ 17 str. 1 d. 10 punktu, pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų, taip pat nutraukus tokią sutartį mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos ir išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų. Išmokos gavėjo amžius yra nustatomas išmokos gavimo momentu. Taigi, pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 10 punktą, nutraukus gyvybės draudimo sutartį, mokamos sumos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, tik jeigu yra tenkinamos šios sąlygos:

1. gyvybės draudimo sutartis sudaryta nuo 2003 m. sausio 1 d., ir

1. sutartyje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, ir

1. sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų, ir

1. sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos, ir

1. išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų.

Jeigu išmokos gavėjas yra vyresnis negu 26 metų, gali būti taikoma kita GPMĮ 17 straipsnyje nustatyta lengvata.

GPMĮ 17 str. 1 d. 9 punkto lengvata nutraukus gyvybės draudimo sutartį galėtų būti taikoma, jeigu:

• gyvybės draudimo sutartis sudaryta nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir

• sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metų, ir

• sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos, ir

• išmokos gavimo momentu gyventojas yra sulaukęs 55 metų, arba

• išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 proc. ar 30–40 proc. darbingumo lygis, arba

• išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

GPMĮ 17 str. 1 d. 11 punkto lengvata gali būti taikoma išmokos daliai, viršijančiai įmokas. Tačiau vien šios aplinkybės buvimas dar nereiškia, kad galima taikyti minėto straipsnio lengvatą, kadangi yra numatytos sąlygos, analogiškos GPMĮ 17 str. 1 d. 10 punktui, išskyrus tai, kad šiame punkte nėra numatyta išmokos gavėjo amžiaus riba.

GPMĮ 17 str. 1 d. 12 punktas taikomas gyvybės draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2003 m. sausio 1 d. ir sutartims, sudarytoms pagal LR papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar LR profesinių pensijų kaupimo įstatymą, ar kitų užsienio valstybių įstatymus, reglamentuojančius analogiškas pensijų kaupimo nuostatas. Lengvata taikoma išmokos daliai, atitinkančiai sumokėtų įmokų sumą. Nutraukus gyvybės draudimo sutartį, neapmokestinamosioms gyventojo pajamoms priskiriamos grąžinamos įmokos, kurias mokėjo gyventojas ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ 21 straipsnio nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad svarbu nustatyti, kas pagal sutartį mokėjo įmokas (fizinis ar juridinis asmuo) ir ar mokamos įmokos buvo atimamos iš pajamų GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

Apibendrinant, gyventojui gavus gyvybės draudimo išmoką nutraukus gyvybės draudimo sutartį, netenkinant nors vienos sąlygos, išmoka nebus pripažįstama gyventojo neapmokestinamosiomis pajamomis. Tokiu atveju būtų taikomos GPMĮ nuostatos, reglamentuojančios apmokestinamųjų pajamų mokesčio apskaičiavimą, ir taikomas standartinis 15 proc. mokesčio tarifas.

Nagrinėjant pateiktą situaciją, gyventojui gyvybės draudimo išmoka nebūtų apmokestinama GPM, jeigu tenkintų vienos iš minėtų GPM lengvatų sąlygas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, siekiant nustatyti, ar gyventojui atsiranda prievolė mokėti GPM už gautą gyvybės draudimo įmoką, būtina įvertinti visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos apmokestinimui – draudimo sutarties sąlygas, jos sudarymo ir nutraukimo momentą, išmokos gavėjo amžių ir kita.