Ar sudaryti mokestinės paskolos sutartį?

Mokesčių įstatymuose yra numatytos priemonės, kurios padeda mokesčių mokėtojui stabilizuoti savo finansinę būklę. Viena iš alternatyvų – mokestinės nepriemokos atidėjimas arba išdėstymas su mokesčių administratoriumi sudarant mokestinės paskolos sutartį.

Vadovaujantis LR mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsniu, mokesčių mokėtojui pateikus motyvuotą prašymą, mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą gali atidėti arba mokestinę nepriemoką išdėstyti dalimis. Tokio vietos mokesčių administratoriaus sprendimo pagrindu tarp konkretaus mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus sudaroma mokestinės paskolos sutartis.

Remiantis Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (toliau – Taisyklės), mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas – mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką sudarančios sumos sumokėjimo termino atidėjimas, kai mokesčių mokėtojas visą mokestinės nepriemokos sumą privalo sumokėti mokestinės paskolos sutarties grafike nustatytą dieną. Mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymas – mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką sudarančios sumos sumokėjimo išdėstymas, kai mokestinė nepriemoka sumokama dalimis pagal mokestinės paskolos sutartyje nurodytą grafiką. Taigi įmonė, įvertinusi savo galimybes, prieš pateikdama prašymą mokesčių administratoriui, turi nuspręsti – sumokėti visą mokestinės nepriemokos sumą, bet vėliau, ar mokestinę nepriemoką mokėti dalimis pagal nustatytą grafiką.

 

Turinčiam laikinų finansinių sunkumų mokesčių mokėtojui ši mokestinė lengvata gali būti taikoma:

  • tik nustačius, kad, nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti ją vėliau – per vietos mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį;
  • jeigu mokesčių mokėtojas kartu su prašymu pateikia dokumentus, įrodančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo laikotarpį.

Dokumentais, patvirtinančiais mokesčio mokėtojo galimybes atsiskaityti su biudžetu, atsižvelgiant į konkretaus mokesčių mokėtojo veiklos apimtis ir pobūdį, gali būti rašytiniai laisvos formos paaiškinimai, sutartys, ketinimo protokolai, verslo planai ir kiti dokumentai. Pažymėtina, kad dokumentai, kuriais pagrindžiama dėl neįvykdytų finansinių įsipareigojimų atsiradusi ir iš biudžeto lėšų dengtina asignavimų valdytojų skola prašymą teikiančiam mokesčių mokėtojui, visais atvejais laikytini įrodančiais realias galimybes atitinkama apimtimi atsiskaityti su biudžetu. Šiuo atveju mokesčių administratorius paprastai kitų dokumentų nereikalauja, taip pat nesinaudoja papildomomis teisėmis, tokiomis kaip reikalauti mokestinės nepriemokos sumokėjimą užtikrinti įkeitimu, hipoteka, laidavimu arba garantija.

 

Vietos mokesčių administratoriui teikiamame prašyme mokesčių mokėtojas privalo nurodyti:

  1. įsiskolinimo priežastis;
  2. informaciją apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kitam mokesčių administratoriui, kredito įstaigoms ar kt.);
  3. laikotarpį, kuriam prašoma atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą, arba pageidaujamą atsiskaitymo pagal mokestinės paskolos sutartį grafiką;
  4. mokestinės nepriemokos, kurios sumokėjimą prašoma atidėti arba išdėstyti, dydį, t. y. nurodytos prašomų atidėti arba išdėstyti mokesčių sumos (atskirai pagal kiekvieną mokestį), baudų ir kiekvieno mokesčio delspinigių sumos.

Mokesčių mokėtojui pateikus prašymą ir visus prašymui nagrinėti reikalingus dokumentus, mokesčių administratorius išnagrinėja šį prašymą ir priima sprendimą per 30 dienų.

Svarbu paminėti, kad mokestinės nepriemokos, dėl kurios sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo pateiktas prašymas, išieškojimas paprastai nepradedamas arba sustabdomas nuo tos dienos, kai vietos mokesčių administratorius gavo mokesčių mokėtojo prašymą iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo dienos arba dienos, kurią buvo priimtas sprendimas neatidėti arba neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino, tačiau tai nėra kliūtis taikyti bet kokią mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę, numatytą Mokesčių administravimo įstatyme.

Mokesčių administratoriui priėmus sprendimą mokestinę nepriemoką atidėti arba išdėstyti, mokestinės nepriemokos sumokėjimo sąlygos nustatomos mokestinės paskolos sutartyje. Mokesčių mokėtojas mokestinę nepriemoką, kurios sumokėjimas atidėtas arba išdėstytas, sumoka pagal mokesčio vietos administratoriaus patvirtintą grafiką, kuris yra neatsiejama mokestinės paskolos sutarties dalis.

Už suteiktą mokestinę paskolą mokamos palūkanos. Palūkanos skaičiuojamos už visą naudojimosi mokestine paskola laikotarpį ir mokamos kiekvieną mėnesį pagal vietos mokesčių administratoriaus patvirtintą grafiką, pradedant tuo mėnesiu, kurį mokestinės paskolos sutartis sudaryta. Atsiskaitant pagal mokestinės paskolos sutartį, už pavėluotai (ne pagal sutarties grafiką) sumokamas mokestinės nepriemokos, kurios sumokėjimas atidėtas, įmokas skaičiuojamos padidintos palūkanos, o nesumokėjus palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį – palūkanų delspinigiai.

Po kurio laiko, pasikeitus aplinkybėms, mokesčių mokėtojas gali pateikti motyvuotą prašymą pakeisti mokestinės paskolos sutartį, pavyzdžiui, pakeisti sumokėjimo grafiką arba pratęsti atidėtos arba išdėstytos mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir kt.

Tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, vietos mokesčių administratorius gali priimti sprendimą nutraukti su mokesčių mokėtoju sudarytą mokestinės paskolos sutartį. Mokestinės paskolos sutartis taip pat nutraukiama, jei mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto (restruktūrizavimo) byla.

Taigi, atsižvelgiant į aprašytą situaciją ir išdėstytas aplinkybes, įmonė, neturinti lėšų sumokėti mokesčių dėl ne laiku vykdomų klientų atsiskaitymų, turėtų įvertinti savo galimybes ir kreiptis į mokesčių administratorių dėl mokestinės paskolos sudarymo ir mokestinės nepriemokos atidėjimo ar išdėstymo dalimis. Paminėtina tai, kad įmonė, sudariusi mokestinės paskolos sutartį, nėra laikoma nevykdančia įsipareigojimų biudžetui, o tai svarbu dalyvaujant viešuosiuose konkursuose. Mokestinės paskolos sutartis įmonei suteiktų galimybę subalansuoti mokesčių naštą ir stabilizuoti savo finansinius pajėgumus.