Situacija
Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2016 m. įsigijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamosios paskirties pastatą Ispanijoje. Taip pat gyventojas turi gyvenamąjį būstą, kuriame gyvena su šeima, Lietuvoje.
Klausimai
Ar nuolatiniam Lietuvos gyventojui yra prievolė deklaruoti įsigytą ir užsienio valstybėje turimą nekilnojamąjį turtą? Kokios mokestinės prievolės Lietuvoje gali kilti gyventojui dėl jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto?
Prievolė deklaruoti turimą nekilnojamąjį turtą
Vadovaujantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 st. 1 dalies nuostatomis, nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį. LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos apibrėžia nuolatinių Lietuvos gyventojų prievolę dėl pajamų deklaravimo šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Prievolė deklaruoti turtą, įskaitant ir nekilnojamąjį turtą, nėra nustatyta LR gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.
Visuotinės prievolės deklaruoti turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos mokesčių teisės aktais nenustatytos, tačiau asmenys, patenkantys į sąrašą, nustatytą LR turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnyje, privalo deklaruoti nuosavybės teise turimą turtą ir pinigines lėšas. Turto deklaravimo prievolė nustatyta valstybės politikams ir kandidatams į valstybės politikus, jų šeimos nariams, valstybės tarnautojams, antstoliams, notarams ir jų šeimos nariams, Lietuvos Respublikos teismų pirmininkams, teismų pirmininkų pavaduotojams, teismų skyrių pirmininkams, teisėjams, prokurorams ir jų šeimos nariams, Lietuvos banko valdybos nariams ir jų šeimos nariams, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovams ir jų šeimos nariams, politinės partijos nariams ir jų šeimos nariams, išskyrus asmenis, kurių politinės partijos nario mokestis per kalendorinius metus neviršija 360 eurų, gyventojams, pageidaujantiems gauti piniginę socialinę paramą, ir kitiems gyventojams, patenkantiems į LR turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio apimtį. Šeimos nariais pagal minėtą įstatymą laikytini sutuoktiniai ir kartu gyvenantys vaikai (įvaikiai) iki 18 m. Nepilnamečių šeimos narių turtą deklaruoja vienas iš tėvų (įtėvių).
Atkreiptinas dėmesys, kad turtą pagal šį įstatymą privalo deklaruoti ir sulaukę 18 metų nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat sulaukę 18 metų ir vyresni asmenys, LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, sulaukę 18 m., vieną kartą turi deklaruoti turtą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 m. arba įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje.
Asmenys, patenkantys į LR turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnyje nustatytą sąrašą, privalo deklaruoti šį turtą:
1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;
2) kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija;
3) pinigines lėšas (toliau – lėšos), turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose bei ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;
4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;
5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;
6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų;
7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 eurų.
Pagal šį įstatymą, turi būti deklaruotas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse esantis aukščiau minėtas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina smarkiai skiriasi nuo šiuo metu esančios tikrosios rinkos kainos, tuomet turtas nurodomas tikrąja rinkos kaina.
Atkreiptinas dėmesys, kad mokesčių administratorius gyventojui turi teisę duoti nurodymą pagrįsti deklaruoto turto (išskyrus turtą, kurio įsigijimo šaltinius nuolatinis Lietuvos gyventojas jau buvo pagrindęs, deklaruodamas jį pagal kitus teisės aktus) įsigijimo šaltinius. Deklaruoto turto įsigijimo šaltiniai gali būti pagrįsti įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandorius patvirtinančiais dokumentais, kitais juridinę galią turinčiais dokumentais arba trečiųjų asmenų rašytiniais patvirtinimais. Pagal LR turto deklaravimo įstatymo reikalavimus, sandorius patvirtinančiuose dokumentuose, kituose juridinę galią turinčiuose dokumentuose arba trečiųjų asmenų rašytiniuose patvirtinimuose turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys nustatyti lėšas išmokėjusio asmens tapatybę. Prie užsienio kalba surašytų dokumentų turi būti pridėtas vertėjo patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą, o užsienio valstybėse išduoti dokumentai, kurių legalizavimas yra numatytas tarptautiniuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, privalo būti legalizuoti.
Nurodyti gyventojai privalo deklaruoti kalendorinių metų, už kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija, būtent gruodžio 31 d. turimą turtą, mokesčio administratoriui pateikdami deklaracijos FR0001 formą. Ši deklaracija turi būti teikiama kasmet iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d., kol asmuo patenka į sąrašą, nustatytą LR turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys, kad ši deklaracija gali būti tikslinama už penkerius praėjusius kalendorinius metus. Jeigu gyventojui yra prievolė deklaruoti turtą, tačiau gyventojas nustatyta tvarka turto nedeklaravo, tokiu turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Mokesčių administratoriui pradėjus mokestinį patikrinimą, gyventojai netenka galimybės savanoriškai pateikti arba patikslinti atitinkamo laikotarpio turto deklaracijas. Atsižvelgiant į LR turto deklaravimo įstatymo nuostatas, jeigu deklaracija ir būtų pateikta, kompetentinga valstybinė institucija į ją neatsižvelgtų ir jos nevertintų.
Taigi, nagrinėjant pateiktą situaciją, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas nepatenka į sąrašą, nustatytą LR turto deklaravimo įstatymu, jam nėra prievolės deklaruoti įsigytą ir turimą nekilnojamąjį turtą, esantį užsienio valstybėje, taip pat Lietuvoje esantį gyvenamąjį būstą.
Dėl nekilnojamojo turto mokesčio
Pateiktoje situacijoje nurodyta, kad gyventojas Lietuvoje turi nuosavybės teise jam priklausantį gyvenamąjį būstą. Vadovaujantis LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 straipsniu, mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus
1) faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta LR statybos įstatymo nustatyta tvarka;
2) valdžios ir privataus subjektų partneryste, kaip tai apibrėžta LR investicijų įstatyme, sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.
Pateiktoje situacijoje nurodyta, kad gyventojo Lietuvoje esantis nekilnojamasis turtas yra jo gyvenamasis būstas. Nagrinėjant nekilnojamojo turto mokesčio prievoles gyventojui, svarbu nustatyti, kokios vertės šis nekilnojamasis turtas yra. Vadovaujantis LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 str. 1 d. 6 punktu, nekilnojamojo turto mokesčio lengvata taikoma, t. y. neapmokestinama fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 220 000 eurų. Šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 m., ir šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 m., taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertė didinama 30 proc. Ši neapmokestinamoji vertė taikoma kiekvienam sutuoktiniui atskirai, jų pasirinktu santykiu. Nurodyto turto mokestinės vertės daliai, kuri viršija minėtą neapmokestinamąjį dydį, taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas. Gyventojai, kuriems atsiranda prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį, iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d. turi pateikti deklaraciją KIT715.
Taip pat gyventojas turėtų pasidomėti dėl galimų nekilnojamojo turto mokesčio prievolių, vadovaujantis Ispanijos vidaus mokesčių teisės aktais dėl nekilnojamojo turto, esančio šioje užsienio valstybėje. Lietuvoje mokėti nekilnojamojo turto mokesčio už pastatą, esantį Ispanijoje, nereikia.
