Situacija
2014 m. kovo mėn. nuolatinis Lietuvos gyventojas planuoja parduoti žymaus menininko paveikslą už 35 000 Lt, kurį įsigijo 2003 m. už 5 000 Lt. Taip pat gyventojas ketina parduoti žemę, įsigytą prieš metus už 10 000 Lt. Ant įsigytos žemės pirkėjas, kuris yra gyventojo anūkas, statys mažaaukščius gyvenamuosius namus. Gyventojas atliko turto vertinimą ir žemę parduos už 50 000 Lt.
Klausimas
Ar gyventojui atsiranda mokestinių prievolių dėl minėto turto pardavimo – ar apmokestinami paveikslo ir žemės pardavimo sandoriai? Jei taip, tai kokiais mokesčiais ir nuo kokios apmokestinamosios vertės skaičiuojami mokesčiai?
Gyventojui, vykdančiam turto pardavimo sandorius ir siekiančiam tinkamai vykdyti savo mokestines prievoles, reikia atsižvelgti į parduodamo turto rūšį ir įvertinti gaunamų pajamų pobūdį ne tik gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), bet ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) aspektu.
Dėl paveikslo pardavimo sandorio apmokestinimo GPM
Remiantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPM įstatymas) 3 straipsniu, gyventojų pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Paveikslai yra priskirtini prie neregistruojamo turto. Vadovaujantis GPM įstatymo nuostatomis, turto pardavimo apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautų pardavimo pajamų ir to turto įsigijimo kainos, įskaitant sumokėtus su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus. Atsižvelgiant į GPM įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintą lengvatą, iš turto įsigijimo kainos ir kitų GPM įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu susijusių išlaidų, skirtumas, neviršijantis 8 000 litų, yra neapmokestinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus LR buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Teisės aktuose nustatytų privalomų mokėjimų sumokėjimas turi būti pagrįstas šių sumų sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Jeigu Lietuvos gyventojas neturi įsigijimo kainą patvirtinančių dokumentų, pajamų mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visų gautų turto pardavimo pajamų. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos už turto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn apmokestinamos taikant 15 proc. tarifą.
Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamą situaciją, gyventojui, pardavusiam paveikslą, atsiranda prievolė sumokėti GPM nuo turto pardavimo ir įsigijimo kainos skirtumo, atėmus neapmokestinamąjį dydį 8 000 litų, taikant 15 proc. tarifą.
Dėl žemės pardavimo sandorio apmokestinimo GPM
Žemė yra priskiriama prie nekilnojamojo turto, kuris turi būti privalomai įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Pagal GPM įstatymo 17 str. 1 d. 28 punktą, kai gyventojas, prieš metus įsigijęs žemę, ją parduoda, jam atsiranda prievolė sumokėti GPM nuo turto pardavimo ir įsigijimo kainos skirtumo, taikant 15 proc. tarifą, kadangi gyventojas neišlaiko šio turto savo nuosavybėje 5 metus.
Dėl žemės pardavimo sandorio apmokestinimo PVM
Pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 71 str. 2 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju ir už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas PVM įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) neviršijo 155 000 litų. Taigi, nekilnojamasis turtas tampa PVM objektu, kai yra parduodamas ar kitaip nuosavybės teise perleidžiamas Lietuvoje esantis turtas ir jį parduoda arba kitaip perleidžia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas ekonominę veiklą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ekonomine veikla yra laikytini tik tokie sandoriai, kurie pasižymi veiklos tęstinumu ir ekonominės naudos siekimu. Vienkartiniai turto pardavimo sandoriai nelaikomi ekonomine veikla.
Remiantis PVM įstatymo 32 str. 2 dalimi, PVM neapmokestinamas žemės pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, gaudamas tą žemę, įgyja teisę ja disponuoti kaip savininkas, tačiau numatyta išimtis, kuriai esant žemės pardavimas yra apmokestinamas. PVM apmokestinamas žemės pardavimas, jeigu žemė yra perduodama kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis, taip pat žemė statyboms. Žeme statyboms laikomas žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie nors tvarkymo darbai, ar ne.
[content_protector password=”fidexperta”]Panagrinėjus Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) praktiką, matyti aiškus ir jau nusistovėjęs požiūris į žemės pardavimo sandorių apmokestinimą. ETT nurodė, kad žemės statybai tiekimas turi būti laikomas apmokestinamu PVM, neatsižvelgiant į tai, ar sandoris yra nuolatinio pobūdžio ir ar asmuo, atlikęs tiekimą, vykdo gamintojo, prekybininko ar paslaugas teikiančio asmens veiklą, jeigu šis sandoris nėra tik savininko nuosavybės teisės įgyvendinimas. Savininko nuosavybės teisės įgyvendinimas pats savaime negali būti laikomas ekonomine veikla. Atitinkamai, įvykdytų pardavimo sandorių skaičius ir apimtis patys savaime nėra esminiai, t. y. tai negali būti laikoma kriterijais, pagal kuriuos atskiriama ūkio subjekto, veikiančio kaip privatus asmuo, veikla nuo ūkio subjekto veiklos, kurią vykdant sudaryti sandoriai laikomi ekonomine veikla. ETT pažymėjo, kad reikšmingus pardavimo sandorius gali sudaryti ir ūkio subjektai, veikdami kaip privatūs asmenys. Situacija keistųsi, jeigu suinteresuotasis asmuo pradėtų aktyvius prekybos žeme veiksmus ir imtųsi priemonių, panašių į gamintojo, prekybininko ar paslaugas teikiančio asmens naudojamas priemones. Prie tokių veiksmų visų pirma gali būti priskiriami žemės sklypų parengimo darbų atlikimas ir rinkodaros priemonių įgyvendinimas. Tokie veiksmai paprastai nepatenka į asmeninio turto valdymą, ir tokiu atveju statybai skirtos žemės tiekimas negali būti laikomas tik savininko nuosavybės teisių įgyvendinimu.
Tik turto įsigijimas ar tik pardavimas negali būti laikomas turto naudojimu, siekiant gauti nuolatinių pajamų, nes vienintelis atlygis už šiuos sandorius yra galimas pelnas iš šio turto pardavimo. Iš esmės šie sandoriai savaime negali būti laikomi ekonomine veikla.
Nagrinėjant pateiktą situaciją, trūksta informacijos dėl žemės pardavimo pobūdžio, todėl vertinant, ar gyventojas nesiekia verstis ekonomine veikla ir ar jam neatsiranda mokestinių prievolių dėl PVM mokėjimo, reikia vertinti visas aplinkybes pagal individualią situaciją.
Atsižvelgiant į tai, kas aprašyta, siekiant nustatyti fizinio asmens mokestines prievoles dėl turto pardavimo sandorių, būtina įvertinti visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos sandorio apmokestinimui GPM ir PVM – turto rūšį, sandorio vertę, taikomas lengvatas ir kita. [/content_protector]