Gavus nurodymą atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2016-07- 26  Nr. 28
Rūta BILKŠTYTĖ
Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

Situacija

Mokesčių administratorius, atlikęs įmonės, parduodančios naudotą sodų ir aplinkos tvarkymo techniką, mokestinį tyrimą ir buhalterinių dokumentų analizę, nustatė, kad įmonės turto inventorizacijos likutyje nurodytų prekių jų buvimo vietoje nebuvo, t. y. buvo nustatytas apskaitytų prekių trūkumas. Mokesčių administratorius dėl šio pažeidimo įmonei davė nurodymą atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais.

 

Klausimai

Kokiais pagrindais remdamasis mokesčių administratorius gali nurodyti mokesčių mokėtojui atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais? Kokie apribojimai taikomi mokesčių mokėtojui, gavusiam tokį nurodymą?

 

Nurodymas mokesčių mokėtojui atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais

Vadovaujantis LR mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 104-2 str. 1 dalimi, mokesčių administratoriui yra suteikta teisė duoti nurodymą mokesčių mokėtojui iki vienerių metų laikotarpiui su Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniais asmenimis bei ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais. Nurodymas atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais, pagal MAĮ, yra laikomas vienu iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų, kuris padeda užtikrinti atsiskaitant grynaisiais pinigais galimai paslėptos mokestinės prievolės įvykdymą.

Nurodymas atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais gali būti duodamas tik juridiniams asmenims arba fiziniams asmenims, vykdantiems ūkinę komercinę veiklą. Toks nurodymas taip pat gali būti duodamas ir vienam iš juridinio asmens filialų, jei toks filialas yra įsiregistravęs mokesčių mokėtoju. Mokesčių administratorius, duodamas nurodymą atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais, turi nurodyti, dėl kokių aplinkybių ar kokiais pagrindais remiantis toks nurodymas buvo duotas. Nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali būti atšauktas, jei mokesčių mokėtojas pats pašalina aplinkybes, dėl kurių toks nurodymas buvo duotas.

Įmonė, gavusi tokį mokesčių administratoriaus nurodymą, nuo nustatytos datos turi vykdyti atsiskaitymą tik negrynaisiais pinigais. Tačiau šis nurodymas vykdomas tik tuo atveju, jei atsiskaitymai vyksta su kitais juridiniais asmenimis ar fiziniais asmenimis, vykdančiais ūkinę komercinę veiklą (asmenimis, vykdančiais individualią veiklą pagal pažymą ar įsigijusiais verslo liudijimą). Šis nurodymas negalioja tais atvejais, kai įmonė atsiskaitys su gyventojais, perkančiais situacijoje minimą naudotą sodų ir aplinkos tvarkymo techniką asmeninėms reikmėms.

Nurodymo atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais pagrindai

Mokesčių administratoriaus nurodymo atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais pagrindu gali būti kelios priežastys. Pirmiausia toks nurodymas gali būti duotas, jei mokesčių mokėtojas (fizinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą, ar juridinis asmuo) ar juridinio asmens vadovas, ar jo įgaliotas asmuo, veikdamas to juridinio asmens naudai ir interesams, buvo pripažintas kaltu arba jam buvo paskirta administracinė nuobauda:

– dėl apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo;

– dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir (ar) realizavimo;

– dėl nelegalaus darbo;

– dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimo;

– dėl buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo;

– dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą teikimo.

Duodant mokesčių mokėtojui nurodymą atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais, teistumas už minėtus pažeidimus turi būti neišnykęs (nepanaikintas) arba nuo tos dienos, kurią pasibaigė administracinės nuobaudos vykdymas, nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Taip pat nurodymas atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais mokesčių mokėtojui gali būti duodamas ir tuo atveju, jei:

– mokestinio patikrinimo ar mokestinio tyrimo metu dėl teisingai apskaičiuotų ir sumokėtų mokesčių bei pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų;

– yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius.

Mokesčių administratorius, norėdamas nurodyti mokesčių mokėtojui atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais, turi įsitikinti, kad abi minėtos sąlygos egzistuoja.

Riziką, kad mokesčių mokėtojas gali slėpti savo pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius, mokesčių administratorius nustato atsižvelgdamas į įvairias faktines aplinkybes, į tai, ar mokesčių mokėtojas darbuotojams išmoka buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį, laiko prekybos ar sandėliavimo vietoje arba gabena prekes (krovinius), neįtrauktas į buhalterinę apskaitą ir (ar) be jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų arba turėdamas suklastotus šiuos dokumentus; buhalterinėje apskaitoje neapskaito gautų pajamų. Taip pat atsižvelgiama į tai, ar mokesčių mokėtojas skolina grynųjų pinigų sumas, kai laiku nesumoka ar visai nemoka mokesčių ir su jais susijusių sumų, pažeidžia LR civiliniame kodekse nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarką arba atsiskaitinėja grynaisiais pinigais, jei mokesčių administratorius yra priėmęs sprendimą mokesčių nepriemoką padengti lėšomis, esančiomis mokesčių mokėtojo kredito įstaigų sąskaitose.

Pateiktos situacijos atveju reikia pažymėti, kad įmonei nurodymas atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais duotas ne dėl to, kad ji ar jos atsakingas asmuo buvo nubaustas, o dėl galimai pažeistų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ ir LR buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) nuostatų, nes nustatytas apskaitytų, tačiau neparduotų prekių trūkumas. Nors BAĮ nereglamentuoja mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos, jis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) teisėjų kolegijos nuomone, priskiriamas prie mokesčių įstatymų. LVAT teisėjų kolegija 2016 m. sausio 21 d. nutartimi byloje Nr. A-139-438/2016 pasisakė, kad BAĮ nustato, kaip turi būti sudaromi buhalteriniai dokumentai, kurie yra pirminis šaltinis apskaičiuojant mokestines prievoles, ir kad tokie dokumentai, reikalui esant, turi būti perduodami mokesčių administratoriui. LVAT teisėjų kolegijos nuomone, dėl šių priežasčių BAĮ turi būti prilyginamas mokesčių įstatymui, o jo nuostatų pažeidimas, kartu nustačius riziką dėl galimo pajamų slėpimo ir mokesčių nesumokėjimo, gali tapti pagrindu mokesčių administratoriui duoti nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais.

Apribojimai, kurių turi laikytis mokesčių mokėtojas, gavęs nurodymą atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais

Nurodyme atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais mokesčių administratorius gali nurodyti ne tik terminą, kurį toks nurodymas galios (ne ilgiau kaip vienerius metus), bet ir tai, kad negrynaisiais pinigais turi būti atsiskaitoma tik tuo atveju, jei viršijama tam tikra suma. Taip pat mokesčių mokėtojui galima nurodyti vėlesnę datą, nei ta, kurią yra surašomas nurodymas, nuo kurios mokesčių mokėtojas turi pradėti atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais.

Nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais galioja tiek gaunant pajamas iš juridinių asmenų ir fizinių asmenų, vykdančių ūkinę komercinę veiklą, tiek išmokant išmokas šiems asmenims. Šis nurodymas galioja ir tais atvejais, kai su klientais už juridinį asmenį atsiskaito paskirti atskaitingi asmenys. Tačiau nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais nėra taikomas tais atvejais, kai, pavyzdžiui, grynaisiais išmokamas atlyginimas darbuotojams.

Tam tikrais atvejais mokesčių mokėtojas, kuriam buvo duotas nurodymas atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais, negali to padaryti dėl objektyvių priežasčių. Tokiu atveju jis ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi raštu informuoti mokesčių administratorių apie tokius atsiskaitymo grynaisiais pinigais atvejus ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Tokiomis objektyviomis priežastimis gali būti pripažįstami sutrikimai kredito įstaigų darbe, dėl nenugalimos jėgos sutrikęs elektros tiekimas, interneto ar telekomunikacijų ryšys ir kt. Tačiau objektyviomis aplinkybėmis nelaikomos tokios aplinkybės, kai, pavyzdžiui, viena iš sandorio šalių nėra atsidariusi atsiskaitomosios sąskaitos nė vienoje iš kredito įstaigų ar nurodymas atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais yra apskundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.

[content_protector password=“fidexperta“]Pateiktos situacijos atveju nenurodoma, kiek laiko įmonė turės laikytis gauto nurodymo. Tačiau jeigu, tarkime, būtų rastos mokestinio tyrimo metu neaptiktos inventorizuotos prekės, įmonė galėtų kreiptis į mokesčių administratorių, kad šis panaikintų duotą nurodymą atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais. Toks nurodymas neapriboja įmonės galimybių išmokėti darbo užmokestį savo darbuotojams grynaisiais pinigais ar priimti grynuosius pinigus iš pirkėjų fizinių asmenų, įsigyjančių įmonės prekių tik asmeninėms reikmėms.

Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kad, esant nustatytiems pagrindams, nurodymą atsiskaityti negrynaisiais pinigais mokesčių administratorius gali duoti tik juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, vykdantiems ūkinę komercinę veiklą. Įmonės gali kreiptis į mokesčių administratorių su motyvuotu prašymu panaikinti nurodymą atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais.[/content_protector]