Prieš įvertinant riziką, svarbu nustatyti tam tikras papildomas aplinkybes, kurios gali būti lemiamos siekiant atsakyti, ar išmokos pagal autorines sutartis gali būti pripažintos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. Pateiktoje situacijoje yra per mažai informacijos, kad vienareikšmiškai galima būtų atsakyti į klausimą. Svarbios aplinkybės, kurios mažina arba didina riziką, yra tokios: gyventojo gaunamos kitos pajamos, jų dalis, ar pajamos pagal autorines sutartis yra gyventojo vienintelės pajamos, kaip organizuojamas darbo procesas, savarankiškumo laipsnis ir kt.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, matyti, kad rizika, jog išmokos pagal autorines sutartis būtų pripažintos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, yra nemaža. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad sudaromuose sandoriuose įmonė siekė mokestinės naudos (šiuo atveju, tai būtų aktualu kalbant apie mažesnes socialinio draudimo įmokas), mokesčių administratorius, pritaikęs turinio viršenybės prieš formą principą, galėtų pripažinti įmonės ir nuolatinių Lietuvos gyventojų santykius kaip darbo.
Turinio viršenybės prieš formą principas yra įtvirtintas LR mokesčių administravimo įstatymo 10 ir 69 straipsniuose. LR mokesčių administravimo 69 str. 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinės naudos, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju, mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 20 d. administracinės bylos nutartyje Nr. A 556-250/2008 konstatavo, kad aiškinant šią teisės normą, kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad, taikant šią teisės normą, reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytą normą, būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamos mokestinės naudos.
Panašaus pobūdžio klausimas buvo keliamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo visai neseniai išnagrinėtoje 2012 m. kovo 8 d. administracinėje byloje Nr. A-442-179/12. Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonė, pasirašydama 10 autorinių sutarčių, siekė mokestinės naudos, t. y. sumokėti mažiau mokesčių į valstybės biudžetą. Mokesčių administratorius, pritaikęs LR mokesčių administravimo 69 str. 1 dalį ir atkūręs slepiamas aplinkybes, nustatė, kad įmonė, pasirašydama autorines sutartis su gyventojais, bandė nuslėpti darbo santykius. Teismas, išnagrinėjęs faktines aplinkybes, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai teigė, kad sudarytos autorinės užsakymo sutartys neatitiko tarp šalių susiklosčiusių santykių turinio ir buvo įformintos tik formaliai. Byloje buvo nustatyta, kad įmonę ir asmenis siejo darbo santykiai, asmenų darbai, nors ir buvo atlikti pagal autorines darbo sutartis, tačiau tiesiogiai susiję su įmonės ūkine veikla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs visus gautus įrodymus ir faktus, nustatė, kad mokesčių administratorius pagrįstai taikė LR mokesčio administravimo įstatymo 69 str. 1 dalį ir pripažino įmonės ir asmenų santykius kaip darbo.
Taigi, teismai patvirtina mokesčių administravimo praktiką, pagal kurią neretai išmokos pagal autorines sutartis yra pripažįstamos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. Svarbu pažymėti, kad įmonė gali būti pasirašiusi identiškas autorines sutartis su keliais gyventojais, tačiau kai kurios sutartys gali būti pripažintos užslėptomis darbo sutartimis, o kitos – ne. Tai priklausytų nuo reikšmingų aplinkybių, vertinant konkrečią situaciją, ir pateiktų argumentuotų paaiškinimų mokesčių administratoriui.
Tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius pritaikytų turinio viršenybės prieš formą principą ir priskaičiuotų mokėtinus mokesčius, įmonei pagal LR mokesčio administravimo įstatymo 67 str. 2 dalį tektų prievolė pagrįsti, kad autorinės sutartys nebuvo įformintos tik formaliai, o gyventojai, veikdami pagal autorines sutartis, savarankiškai organizavo savo veiklą, nebuvo pavaldūs įmonei, atlikdami užduotį nesinaudojo jos atsargomis, o atlygis susietas ne su funkcijos vykdymu, o su rezultatu, ir pan.