Sandra Pavlova, UAB “Fidexperta”
vyr. mokesčių konsultantė
Mantas Grigaitis, UAB “Fidexperta”
vyr. mokesčių konsultantės asistentas
Aktualu avansinio pelno mokesčio mokėtojams
Pakeistas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 47 str. apibendrintas paaiškinimas (komentaras) dėl avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo.
Pakeistas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 47 str. apibendrintas paaiškinimas (komentaras), kuriame detalizuojama avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka. Pakeitimais primenama, kad tuo atveju jei vienetas pasirenka apskaičiuoti avansinį pelno mokestį pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą, tuomet vienetas turi atsižvelgti į tai, kad apskaičiuojant avansinio pelno mokesčio sumą neatsižvelgiama į galimą pelno sumažinimą dėl vykdomo investicinio projekto, tačiau gali būti atsižvelgiama į apmokestinamųjų pajamų mažinimą dėl filmui ar jo daliai gaminti neatlygintinai suteiktomis lėšomis pagal PMĮ 172 str. nuostatas.
Taip pat pakeitimais nurodoma, kad vienetas neturi mokėti avansinio pelno mokesčio jei jo apmokestinamosios pajamos, apskaičiuojamos iš visų pajamų atimant PMĮ 12 str. nurodytas neapmokestinamąsias pajamas, neviršija 300 000 Eur.
Aktualu ne pelno siekiantiems vienetams, teikiantiems metinę pelno mokesčio deklaraciją
Pakeitus Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 str., panaikinta prievolė ne pelno siekiantiems vienetams su metine pelno mokesčio deklaracija pateikti ir finansinę atskaitomybę.
Lietuvos Respublikos Seimui 2015 m. balandžio 23 d. priėmus Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX – 675 51 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII – 1654, atsisakyta prievolės juridiniams asmenims kartu su metine pelno mokesčio deklaracija mokesčių administratoriui teikti ir finansinių ataskaitų rinkinius. Šis pakeitimas padarytas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų pakeitimus, kuriais ne pelno siekiantiems juridiniams asmenims buvo nustatyta prievolė teikti finansinių ataskaitų rinkinius VĮ „Registrų centras“. Ne pelno siekiantys juridiniai vienetai turės teikti finansinių ataskaitų rinkinius VĮ „Registrų centras“ už mokestinį laikotarpį, prasidėsiantį nuo 2015 m. sausio 1 d. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais. Taigi ne pelno siekiantys juridiniai vienetai nebeprivalės teikti finansinių ataskaitų rinkinių mokesčių administratoriui deklaruojant 2015 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelną.
Įstatymas įsigaliojo nuo 2015 m. birželio 1 d.
Aktualu pelno mokesčio mokėtojams, turintiems nudėvimo (amortizuojamo) turto
Nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 18 str. apibendrintas paaiškinimas (komentaras) dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų.
Nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 18 str. apibendrintas paaiškinimas (komentaras), kuriame detalizuojama ilgalaikio turto įsigijimo kainos priskyrimo vieneto sąnaudoms tvarka. Pakeitimais nurodoma, kad tuo atveju, jei tyrinėjimo ir plėtojimo darbai neatitinka mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sąvokų, tai pelno mokesčio tikslais vieneto patirtos tyrinėjimo darbų išlaidos atskaitomos iš pajamų kaip leidžiami atskaitymai tą mokestinį laikotarpį, kai jos faktiškai patiriamos, tačiau tik tuo atveju, jei tokios išlaidos buvo būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti.
Taip pat pažymima, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) pradedami skaičiuoti nuo kito mėnesio pradžios, kai pradedamas naudoti turtas, kuris iki tol buvo užkonservuotas.
Pabrėžiama, kad vienetai, kurie trumpina ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus pagal PMĮ 18 str. 12 d. nuostatas, atitinkamai ilgalaikio turto grupei turi nustatyti tokį nusidėvėjimo laikotarpį, per kurį vienete turtas dar bus naudojamas pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.
Patikslinti normatyvai negali būti trumpesni nei praėjęs to turto naudojimo laikotarpis įskaitant ir visą mokestinį laikotarpį, kurį normatyvai trumpinami. Tuo atveju, jei vis dėl to nusidėvėjimo normatyvai yra sutrumpinami neatsižvelgiant į jau praėjusį to turto naudojimo laikotarpį, tuomet pelno mokesčio prasme laikoma, kad toks ilgalaikis turtas nenaudojamas pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti ir yra nurašomas, todėl tokio turto nenudevėta (neamortizuota) įsigijimo kainos dalis ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams nepriskiriama. Pažymėtina ir tai, kad nuo to mokestinio laikotarpio, kurį nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai buvo patikslinti pradžios, ilgalaikio turto įsigijimo kainos nenudevėtąją dalį į sąnaudas vienetas gali perkelti dalimis, tačiau ne per trumpesnį, kaip PMĮ 1 priedėlyje atitinkamai ilgalaikio turto grupei nustatytą laikotarpį.
Pabrėžiama, kad gavus mokesčių administratoriaus leidimą tikslinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, nusidėvėjimas (amortizacija) yra skaičiuojami nuo to mokestinio laikotarpio, kurį mokesčių mokėtojas kreipėsi į mokesčių administratorių pradžios, o nauji normatyvai turi būti taikomi tiek jau turimam turtui, tiek naujai įsigytam turtui, t.y. visai ilgalaikio turto grupei (pogrupiui).