Paslaugų įsigijimas iš fizinių asmenų ir išlaidų pagrindimas

aktualijos

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2015-03- 17 Nr. 11
Mokesčių ekspertė, UAB „Fidexperta“ vadovė

Rūta BILKŠTYTĖ

Situacija

Įmonė, gaminanti įvairius medienos gaminius, pasamdė gyventoją, vykdantį individualią veiklą, kuris suremontavo gamybos procese naudojamų medienos apdirbimo staklių elektros variklius. Įmonė atsiskaitė su gyventoju ir patirtas išlaidas nori priskirti leidžiamiems atskaitymams.

 

Klausimai

Kokios mokestinės prievolės gali atsirasti įmonei, perkančiai paslaugas iš gyventojo, vykdančio individualią veiklą? Kokius apskaitos dokumentus turi išduoti gyventojas, vykdantis individualią veiklą, suteikęs paslaugas? Ar yra taikomi kokie nors apribojimai gyventojams, vykdantiems individualią veiklą ir teikiantiems paslaugas juridiniams asmenims?

 

Galimos mokestinės prievolės įmonei ir jos turto remonto išlaidų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams

Tais atvejais, kai juridiniai asmenys įsigyja bet kokių paslaugų iš gyventojų, turinčių verslo liudijimus ar vykdančių individualią veiklą pagal pažymą, būtina įsitikinti, kad paslaugų teikimo momentu gyventojai turi galiojančius verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymas. Juridiniai asmenys turėtų paprašyti gyventojų pateikti tokių pažymų kopijas, jas turėti ir saugoti, siekiant pagrįsti išmokėtas lėšas bei išmokėtų lėšų priskyrimą A ar B klasei (nuo to priklauso, kam – fiziniam ar juridiniam asmeniui – atsiranda prievolė į biudžetą sumokėti gyventojų pajamų mokestį). Tuo atveju, jei gyventojai suteikia tam tikras paslaugas juridiniams asmenims nepateikdami anksčiau minėtų dokumentų, tuomet juridiniams asmenims atsiranda prievolė, išmokant lėšas gyventojams, išskaičiuoti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM), nes tokios išmokos traktuotinos kaip A klasės išmokos.

Pateiktos situacijos atveju nenurodoma, ar gyventojas, suteikęs paslaugas įmonei, vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimą ar pagal pažymą. Esant šiai situacijai gyventojas, suteikęs įmonei elektros variklių remonto paslaugas, galėjo vykdyti individualią veiklą ir turėdamas verslo liudijimą, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ aktualioje redakcijoje yra nurodyta, kad elektros variklių, generatorių ir transformatorių remonto veikla galima verstis turint verslo liudijimą. Neatsižvelgiant į tai, kokia individualios veiklos forma gyventojas veikė, įmonė privalo įsitikinti, kad gyventojas veikia turėdamas galiojančius veiklą patvirtinančius dokumentus.

Juridiniai asmenys, norėdami patirtas remonto išlaidas įtraukti į sąnaudas, turi užtikrinti, kad būtų galima nustatyti faktišką paslaugų suteikimo momentą. Faktiškas paslaugų suteikimo momentas dažniausiai yra nurodomas sudaromuose darbų priėmimo ir perdavimo aktuose. Jei tokie aktai nėra sudaromi, tuomet galima rizika, kad mokesčių administratorius išmokas paslaugų teikėjams – fiziniams asmenims, galėtų priskirti prie A klasės išmokų, nuo kurių, kaip anksčiau jau buvo minėta, GPM turėtų sumokėti ne fizinis asmuo, kaip individualią veiklą vykdantis subjektas, o juridinis asmuo.

Leidžiamais atskaitymais pripažįstamos visos faktiškai juridinių asmenų patirtos įprastinės tokiai veiklai sąnaudos, būtinos jų pajamoms uždirbti ir (ar) ekonominei naudai gauti. Pagal pateiktą situaciją išlaidos buvo patirtos remontuojant stakles, kurios tiesiogiai naudojamos gaminant įmonės produkciją, taigi jų elektros variklių remontas buvo reikalingas, kad įmonė gamintų daugiau produkcijos ir gautų daugiau pajamų. Pateiktos situacijos atveju galima daryti prielaidą, kad staklės įmonėje priskirtinos ilgalaikiam turtui, todėl Įmonė elektros variklių remonto sąnaudas, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, gali atimti iš pajamų (remonto išlaidos priskiriamos prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų).

Pateiktoje situacijoje nėra tiksliai nurodoma, ar po elektros variklių remonto pailgėjo staklių tarnavimo laikas, ar pagerėjo jų naudingosios savybės. Remiantis LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 20 str. 1 dalimi, atliekant juridinių asmenų ilgalaikio turto remontą, kuris pailgina tokio turto tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes, išlaidomis, patirtomis remontui, didinama ilgalaikio turto įsigijimo kaina, o išlaidos yra traukiamos į sąnaudas apskaičiuojant turto nusidėvėjimą per tam tikrą laikotarpį. Jei remonto metu ilgalaikio turto tarnavimo laikas nepailgėja ir nepagerinamos jo naudingosios savybės, tuomet visos remontui patirtos išlaidos priskiriamos prie leidžiamų atskaitymų tą mokestinį laikotarpį, kai remonto darbai yra baigiami, t. y. taikoma PMĮ 20 str. 2 dalies nuostata. Bet kuriuo atveju reikia pabrėžti, kad įmonei svarbu turėti įrodymus, kad remonto darbai buvo atlikti ir kada jie buvo atlikti. Turint tokius įrodymus, įmonei atsiranda galimybė patirtas išlaidas traukti į leidžiamus atskaitymus tą mokestinį laikotarpį, kai jos buvo patirtos (tuo atveju, jei dėl remonto nepagerėja ilgalaikio turto tarnavimo laikotarpis ar jo naudingosios savybės).

Gyventojų, vykdančių individualią veiklą, išduodami apskaitos dokumentai

Remiantis PMĮ 11 str. 4 ir 6 dalimis, juridinių asmenų sąnaudos gali būti pagrindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Kaip jau minėta, pateiktos situacijos atveju nėra nurodyta, ar gyventojas užsiėmė individualia veikla pagal verslo liudijimą ar pagal pažymą. Vykdant individualią veiklą šiomis dviem skirtingomis formomis, skiriasi individualios veiklos vykdytojo išduodami apskaitos dokumentai. Įmonė, norėdama išmokas gyventojui, vykdančiam individualią veiklą pagal pažymą, už suteiktas paslaugas priskirti leidžiamiems atskaitymams, privalo turėti:

– PVM sąskaitą faktūrą, kai individualią veiklą vykdantis asmuo yra PVM mokėtojas, arba

– sąskaitą faktūrą, kai individualią veiklą vykdantis asmuo nėra PVM mokėtojas, arba

– kasos aparato kvitą, jei gyventojas savo veikloje naudoja kasos aparatą, arba

– pinigų priėmimo kvitą.

Įmonė, norėdama išmokas gyventojui, vykdančiam individualią veiklą pagal verslo liudijimą, už suteiktas paslaugas priskirti leidžiamiems atskaitymams, privalo turėti:

– FR0508 formos prekių (paslaugų) pirkimo ir pardavimo kvitą.

Prekių (paslaugų) pirkimo ir pardavimo kvitai yra išrašomi pinigų gavimo momentu, neatsižvelgiant į tai, kada suteikiamos paslaugos. Tais atvejais, kai už suteiktas paslaugas klientas atsiskaito vėliau, paslaugų suteikimo momentu gyventojas, užsiimantis individualia veikla pagal verslo liudijimą, turi išrašyti sąskaitą faktūrą ir joje nurodyti, kad atsiskaityta bus po kurio laiko. Klientui atsiskaičius pinigais už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes, išrašomas prekių (paslaugų) pirkimo ir pardavimo kvitas.

Pasitaiko atvejų, kai atsiskaitymas už suteiktas paslaugas ar prekes gyventojui, vykdančiam individualią veiklą pagal verslo liudijimą, yra atliekamas po to, kai nustoja galioti verslo liudijimas, t. y. paslaugos suteikiamos ar prekės parduodamos dar galiojant verslo liudijimui, o atsiskaitoma verslo liudijimo galiojimo laikui pasibaigus. Tokiais atvejais gyventojui, turinčiam verslo liudijimą, pinigų gavimo momentu leidžiama išrašyti prekių (paslaugų) pirkimo ir pardavimo kvitą, o tokios pajamos yra laikomos gautomis vykdant individualią veiklą pagal verslo liudijimą.

Neatsižvelgdama į tai, kokią individualios veiklos formą buvo pasirinkęs gyventojas, įmonė turi pasilikti dokumentus, patvirtinančius, kad buvo suteiktos paslaugos ir buvo atsiskaityta su jas suteikusiu gyventoju.

Gyventojų, turinčių verslo liudijimus, paslaugų teikimas juridiniams asmenims

Gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, kuriais suteikiama teisė teikti paslaugas ir gaminti produkciją, gali teikti paslaugas ir parduoti savo gamybos produkciją juridiniams asmenims, jei iš juridinių asmenų gautos pajamos yra ne didesnės kaip 4 500 Eur, visų mokestinio laikotarpio (kalendorinių metų) pajamų. Į 4 500 Eur ribą įskaičiuojamos visos pajamos, gautos iš juridinių asmenų, vykdant veiklą pagal kelis verslo liudijimus. Viršijus nustatytą ribą, visos iš juridinių asmenų gautos sumos yra apmokestinamos kaip gautos vykdant individualią veiklą pagal pažymą, apmokestinant jas 5 proc. arba 15 proc. (laisvosios profesijos) GPM tarifu ir atitinkamai VSD bei PSD įmokomis, apskaičiuojamomis nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų.

Turint tam tikros veiklos verslo liudijimus, numatytas dar vienas apribojimas – juridinis asmuo faktiškai negali verstis ta pačia veikla, kurią vykdo gyventojas, turintis verslo liudijimą. Toks apribojimas nustatytas siekiant išvengti juridinių asmenų galimo piktnaudžiavimo, kai vietoj to, kad su savo darbuotojais sudarytų darbo sutartis, juridiniai asmenys pirktų paslaugas ar produkciją iš gyventojų, kaip vykdančių individualią veiklą pagal verslo liudijimą (siekiant išvengti valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų mokėjimo). Tokių mokestinių ginčų, kai juridinių asmenų ir gyventojų, vykdančių individualią veiklą pagal verslo liudijimą, santykius mokesčių administratorius prilygina darbo santykiams, yra nemažai. Mokesčių administratorius tokiuose mokestiniuose ginčuose įrodinėja, kad susiklostę santykiai turi darbo santykiams būdingų požymių, tokių kaip susitarimai dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo laiko ir pan.

[content_protector password=”fidexperta”]Gyventojas, įsigijęs verslo liudijimą ir veiklos pajamoms apskaityti nenaudojantis kasos aparato, turi pildyti „Gyventojo įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą“, kurio forma patvirtinta finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 415 „Dėl gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“. Jei tas pats gyventojas turi kelis verslo liudijimus, pagal kuriuos vykdoma skirtinga veikla, tuomet skirtingoms veiklos rūšims yra pildomi atskiri žurnalai. Juridinę galią turinčius dokumentus gyventojas, vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimą, turi saugoti net ir nustojęs vykdyti savo veiklą.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, reikia pabrėžti, kad juridiniai asmenys, įsigyjantys prekių ar paslaugų iš individualią veiklą vykdančių asmenų, turi turėti ir saugoti juridinę galią turinčius apskaitos dokumentus. Tokių dokumentų turinys turėtų patvirtinti, kad darbai buvo atlikti ir už juos buvo atsiskaityta. Juridiniams asmenims, neturintiems tokių dokumentų gali atsirasti GPM prievolių, taip pat iškilti išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams problema. Tuo tarpu gyventojai, veiklą vykdantys pagal verslo liudijimus, turi atsižvelgti į taikomus apribojimus. [/content_protector]