Vadovaujantis LR paramos ir labdaros įstatymu, parama suprantama kaip savanoriškas ir neatlygintinas, paramos dalykų teikimas paramos gavėjams LR paramos ir labdaros įstatyme nustatytais tikslais ir būdais, įskaitant tuos atvejus, kai paramos dalykai perduodami anonimiškai ar kitu būdu, kai negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo. LR paramos ir labdaros įstatyme taip pat reglamentuojama, kas ir kam gali suteikti paramą. Paramos teikėjais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys ir įmonės, neturinčios juridinio asmens statuso.
LR pelno mokesčio įstatyme įmonėms, skiriančioms paramą, numatytos tam tikros lengvatos. Vadovaujantis LR pelno mokesčio įstatymo 28 str. 2 dalies nuostatomis, įmonėms, turinčioms teisę teikti paramą, leidžiama iš pajamų du kartus atskaityti LR labdaros ir paramos įstatyme nustatyta tvarka paramai skirtas išmokas, įskaitant perleisto turto ir suteiktų paslaugų vertę. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad lengvatai taikyti yra nustatyti tam tikri apribojimai. Atsižvelgiant į LR pelno mokesčio įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo komentaro nuostatas, iš pajamų du kartus atskaitytinos paramai skirtos išmokos, įskaitant perleisto turto, suteiktų paslaugų vertę, negali būti didesnės kaip 40 proc. mokesčio mokėtojo pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą, o nuo 2008 metų prasidėjusio mokestinio laikotarpio – ir ankstesnių metų mokestinių laikotarpių mokestinius nuostolius. Paramai skirtų lėšų, didesnių kaip 40 proc. mokesčio mokėtojo pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių atskaitymus, atskaityti negalima.
Kitas taikomas apribojimas – vienam paramos gavėjui išmokos grynaisiais pinigais negali viršyti 250 MGL. Išmokos grynaisiais pinigais, viršijančios 250 MGL dydžio sumą vienam paramos gavėjui per mokestinį laikotarpį, iš pajamų neatskaitomos.
Taip pat pažymėtina, kad paramai skirtomis sumomis negali būti didinami įmonės veiklos nuostoliai, pavyzdžiui, jei iš įmonės veiklos pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą ir ankstesnių mokestinių laikotarpių mokestinius nuostolius, apskaičiuotas nuostolis, tokiu atveju suteiktos paramos suma negali būti atskaitoma iš įmonės pajamų, t. y. negali būti priskirta mokestinių nuostolių sumai, perkeliamai į kitus mokestinius laikotarpius.
Atsižvelgiant į pateiktą situaciją, įmonė, vadovaujantis LR pelno mokesčio įstatymo 28 str. 2 dalies nuostatomis, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, iš pajamų galėtų du kartus atskaityti suteiktos paramos sumą, tačiau ne didesnę kaip 40 proc. įmonės pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą ir ankstesnių metų mokestinių laikotarpių mokestinius nuostolius, t. y. 40 000 Lt ((75 000 + 25 000) × 40 / 100). Atsižvelgiant į tai, kad 33 000 Lt parama vienam paramos gavėjui buvo suteikta bankiniu pavedimu, 250 MGL grynųjų pinigų apribojimas netaikytinas, kadangi paramos teikimas bankiniu pavedimu neaiškinamas kaip paramos teikimas grynaisiais pinigais.
Taigi, įmonė iš pajamų galės atskaityti tik 40 000 Lt paramai skirtų išlaidų sumos, neatsižvelgiant į tai, kad paramai buvo suteikta 43 000 Lt, o dviguba paramos suma būtų 86 000 Lt. Iš pajamų neatimta paramai skirtų išlaidų suma (3 000 Lt) į kitus metus nepersikelia.
Svarbu, jei mokesčių administratorius nustatytų, kad parama teikiama, gaunama arba panaudojama nesilaikant LR labdaros ir paramos įstatyme nustatytų reikalavimų, jis turi teisę panaikinti mokesčių lengvatas ir taikyti įstatymų nustatytas sankcijas.