UAB „Fidexperta“ vadovė
Situacija
Lietuvos Holdingo, valdančio kelias įmones, pajamas sudaro gaunamas valdymo mokestis ir iš valdomų įmonių gaunami dividendai. Holdingas, vykdydamas savo veiklą, patiria administracinių išlaidų. 2013 m. Holdingas patyrė mokestinių nuostolių.
2014 m. Holdingas pelningai pardavė 100 proc. vienos iš savo dukterinių įmonių akcijų, kurių nuosavybėje nebuvo išlaikęs 2 metus. Sėkmingam akcijų pardavimui buvo sudaręs sutartį su tarpininku. Tarpininko atlygis – 10 proc. akcijų pardavimo sandorio vertės.
Pajamomis, gautomis už parduotas neišlaikytas akcijas, Holdingas tikisi padengti savo 2013 metų mokestinio laikotarpio nuostolius.
Klausimai
Ar Holdingo patirtos išlaidos, susijusios su akcijų pardavimu, priskiriamos prie leidžiamų atskaitymų? Ar Holdingas pajamomis, gautomis už neišlaikytų akcijų pardavimą, gali sumažinti savo ankstesnių mokestinių laikotarpių įprastinės veiklos nuostolius?
Akcijų pardavimo pajamos
Remiantis LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 12 str. 15 dalimi, laikoma, kad pelno mokesčiu (toliau – PM) yra neapmokestinamos Lietuvos vieneto turto vertės padidėjimo pajamos, gautos perleidus vienetui priklausančias kito vieneto akcijas, jei akcijas perleidžiantis vienetas ne trumpiau kaip 2 metus tiesiogiai valdė ne mažiau, kaip 25 proc. kito vieneto akcijų, t. y. 25 proc. plius 1 akciją. Taip pat keliamas reikalavimas, kad vienetas, kurio akcijos yra perleidžiamos, turi būti Lietuvos PM mokėtojas arba PM ar jam tapataus mokesčio mokėtojas kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria Lietuva yra pasirašiusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį. Keliamas reikalavimas vienetams būti PM ar jam tapataus mokesčio mokėtojais, tačiau faktiškai tokie vienetai gali dėl nustatytų lengvatų nemokėti tokio mokesčio arba patirti mokestinių nuostolių.
Vienetas, norėdamas taikyti šią lengvatą, turi turėti dokumentus, kurie pagrįstų, kad pajamos, gautos perleidus akcijas, gali būti priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų. Jei yra perleidžiamos Lietuvos PM mokėtojo akcijos, tuomet jas perleidžiantis vienetas turi turėti dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti, kokiu laikotarpiu ir kiek procentų balso teisę suteikiančių akcijų iki jų perleidimo vienetas turėjo tame vienete, kurio akcijos yra perleidžiamos. Tuo atveju, jei perleidžiamos užsienio vieneto akcijos, tuomet vienetas, perleidžiantis akcijas, turi turėti dokumentus, įrodančius, kad vienetas, kurio akcijos parduodamos, yra pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtojas, ir dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti, kokiu laikotarpiu ir kiek procentų balso teisę turinčių akcijų iki jų perleidimo vienetas turėjo kitame vienete. Tokiais dokumentais pripažįstami išrašai iš kitų valstybių įmonių, komercinių ar atitinkamų registrų. Taip pat pripažįstami dokumentai, išrašyti vieneto, kurio akcijos yra perleidžiamos, arba jo akcijų registro tvarkytojo ir pasirašyti vieneto, kurio akcijos yra perleidžiamos, vadovo ar kito įgalioto asmens. Dokumentus apie tai, kad vienetas, kurio akcijos yra perleidžiamos, yra pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas, išduoda užsienio valstybės mokesčių administratorius.
Pateiktos situacijos atveju matyti, kad Lietuvos Holdingas neišlaikė parduodamos dukterinės įmonės akcijų ilgiau kaip 2 metus, todėl jis tokių pajamų negalės priskirti prie neapmokestinamųjų pajamų. Gautos akcijų pardavimo pajamos traukiamos į apmokestinamąsias Holdingo pajamas.
Išlaidų, susijusių su akcijų pardavimu, priskyrimas leidžiamiems atskaitymams
Remiantis PMĮ 7 str. 1 dalimi, vienetai gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas apskaito remdamiesi, kaupimo apskaitos principu, t. y. pajamos ir sąnaudos yra pripažįstamos tada, kai jos gaunamos ar patiriamos, neatsižvelgiant į pajamų gavimą ar išmokėjimą. Ataskaitinio laikotarpio uždirbtos pajamos turi būti siejamos su to ataskaitinio laikotarpio patirtomis sąnaudomis. Tuo atveju, jei pajamos yra uždirbamos per kelis ataskaitinius laikotarpius, tačiau sąnaudos patiriamos vienu ataskaitiniu laikotarpiu, sąnaudos turi būti paskirstomos per kelis mokestinius laikotarpius, kuriais bus uždirbamos pajamos.
Remiantis PMĮ 17 str. 1 dalimi, leidžiamais atskaitymais pripažįstamos visos vieneto faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Leidžiamais atskaitymais laikomos ir sąnaudos, patirtos įsigyjant konsultacines, informacines, juridines ir kitas paslaugas, jei jos buvo skirtos uždirbti vieneto pajamas ar gauti ekonominę naudą.
Holdingų patiriamos kitų vienetų valdymo sąnaudos yra įprastinės šių bendrovių vykdomos veiklos sąnaudos, todėl jos yra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, neatsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, holdingo bendrovė atitinkamu laikotarpiu gauna tik dividendus, kurie neįtraukiami į šios bendrovės pajamas.
Pateiktos situacijos atveju matyti, kad vienetas 2014 m. mokestiniu laikotarpiu patyrė sąnaudų dėl kito vieneto akcijų pardavimo, nes sumokėjo tarpininkui ir patyrė administracinių sąnaudų. Abi šios sąnaudų rūšys gali būti priskiriamos prie Holdingo leidžiamų atskaitymų, nes priskiriamos prie sąnaudų, patiriamų valdant kitus vienetus, ir tokiomis išlaidomis buvo siekiama gauti ekonominės naudos, t. y. kaip įmanoma brangiau parduoti dukterinės įmonės akcijas.
[content_protector password=”fidexperta”]Ankstesnių mokestinių laikotarpių įprastinės veiklos nuostolių padengimas
Kalbant apie galimybę Holdingui gautomis pajamomis už dukterinės įmonės akcijų pardavimą padengti ankstesnių mokestinių laikotarpių mokestinius nuostolius, pirmiausia reikia pažymėti, kad, remiantis PMĮ 30 str. 2 dalimi, nuostoliai dėl vertybinių popierių ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti dengiami tik pelnu, gautu iš tokios pačios veiklos. Tačiau nėra draudžiama pelnu, gautu iš vertybinių popierių ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo, dengti įprastinės veiklos nuostolių. Vertybinių popierių ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelnas yra apskaičiuojamas iš tokių vertybinių popierių ar išvestinių finansinių priemonių pardavimo pajamų atėmus įsigijimo išlaidas.
Tuo atveju, jei vienetas, parduodamas kito vieneto akcijas, kuriame jis ne trumpiau kaip 2 metus išlaikė ne mažiau kaip 25 proc. akcijų, gauna jų pardavimo nuostolį, tai jis yra dengiamas tik tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu gautomis pajamomis iš vertybinių popierių ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Jei tokių pajamų neužtenka padengti nuostolių dėl vertybinių popierių pardavimo ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo, tuomet mokestiniu laikotarpiu susidaręs mokestinis nuostolis (perleidus akcijas, kurioms taikoma lengvata) neperkeliamas į kitus mokestinius laikotarpius.
Pateiktos situacijos atveju nurodoma, kad Holdingas neišlaikė parduodamo vieneto akcijų ilgiau kaip 2 metus, todėl gavo pajamų, kurios yra priskiriamos prie apmokestinamųjų. Pateiktoje situacijoje nurodoma, kad vienetas, pardavęs kito vieneto turėtas akcijas, gavo pelno iš šio sandorio. Tačiau nenurodoma, kad Holdingas anksčiau būtų patyręs nuostolių dėl vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo, kurie galėtų būti perkeliami į kitus mokestinius laikotarpius, todėl 2014 m. gautu vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelnu Holdingas gali dengti ankstesniais mokestiniais laikotarpiais susidariusius įprastinės veiklos mokestinius nuostolius.
Pateiktoje situacijoje taip pat nenurodoma, ar Holdingas 2014 m. gavo įprastinės veiklos pelno, ar ne. Nuo to, ar Holdingas gavo įprastinės veiklos pelno, ar ne, priklauso, kokia tvarka Holdingas galės susimažinti savo 2014 m. apmokestinamąjį pelną. Tuo atveju, jei Holdingas 2014 m. gavo pelną ne tik iš vertybinių popierių ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo, tačiau ir iš įprastinės veiklos, tuomet ankstesnių mokestinių laikotarpių įprastinės veiklos nuostoliai yra atskaitomi iš 2014 m. įprastinės veiklos pelno. Tačiau atskaitomų ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. įprastinės veiklos apmokestinamojo pelno. Apmokestinamasis pelnas, šiuo atveju, apskaičiuojamas iš apmokestinamųjų pajamų neatimant ankstesnių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių ir gauto pelno iš vertybinių popierių ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo, kuris savo ruožtu apskaičiuojamas iš 2014 m. gauto vertybinių popierių ar išvestinių finansinių priemonių pelno atėmus ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolį iš vertybinių popierių ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo.
Tuo atveju, jei Holdingas 2014 m. ir vėl patirtų įprastinės veiklos nuostolių, tačiau gautų pelną iš vertybinių popierių ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo, tuomet padengus ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius iš vertybinių popierių ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo ir padengus 2014 m. patirtą įprastinės veiklos nuostolį, likusiu pelnu iš vertybinių popierių ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo galima dengti ankstesnių mokestinių laikotarpių įprastinės veiklos nuostolius. Tačiau taip perkeliamų ankstesnių mokestinių laikotarpių įprastinės veiklos nuostolių suma negali viršyti 70 proc. likusios pelno iš vertybinių popierių ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelno sumos.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vienetui pardavus kito vieneto akcijas, kurių jis nuosavybės teise neišlaikė 2 metus ar valdė mažiau kaip 25 proc. to vieneto akcijų, gautos pajamos yra priskiriamos prie apmokestinamųjų pajamų. Išlaidos, susijusios su vertybinių popierių pardavimu, gali būti priskiriamos prie leidžiamų atskaitymų, tačiau tik tuo atveju, jei jos buvo patirtos gaunant apmokestinamąsias pajamas. Mokestiniu laikotarpiu gautu pelnu iš vertybinių popierių ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo galima dengti vieneto ir kitais mokestiniais laikotarpiais patirtus įprastinės veiklos nuostolius.