UAB „Fidexperta“ vadovė
Situacija
Įmonė, apžvelgusi pirminius šių metų veiklos rezultatus, nustatė, kad bus viršyti finansiniai rodikliai, numatyti metų pradžioje, todėl, siekdama atsidėkoti ir motyvuoti savo darbuotojus, nusprendė darbuotojų vaikams surengti kalėdinę šventę. Šios šventės metu būtų parodytas kalėdinis spektaklis, kurį galėtų stebėti įmonės darbuotojai, jų šeimos nariai, o darbuotojų vaikams išdalintos kalėdinės dovanėlės. Taip pat įmonė planuoja surengti naujametį vakarėlį, į kurį būtų pakviesti visi darbuotojai ir jų antrosios pusės, būtų vaišinama maistu, gėrimais, darbuotojai dalyvautų žaidimuose, kurių nugalėtojams būtų įteikti simboliniai prizai.
Klausimai
Ar įmonė galėtų dėl tokio pobūdžio šventinių renginių organizavimo patirtas išlaidas priskirti leidžiamiems atskaitymams? Ar įmonės darbuotojų ir jų šeimos narių gauta nauda būtų apmokestinta gyventojų pajamų mokesčiu? Jei taip, kokia tvarka?
Darbuotojams ir jų šeimų nariams patirtų išlaidų priskyrimas vieneto leidžiamiems atskaitymams
Vadovaujantis LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 17 str. 2 d. 8 punktu, vieneto ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriamos darbuotojų ar jų šeimos narių naudai patirtos išlaidos, kurios nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM).
PMĮ 26 str. 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai vienetai negali įvertinti kiekvieno darbuotojo ar jo šeimos nario gautos individualios naudos, naudos davėjo patirtos išlaidos gali būti atskaitomos iš jo mokestinio laikotarpio pajamų tik tuo atveju, jei tokios naudos teikimas yra numatytas kolektyvinėje darbo sutartyje ir šia nauda gali pasinaudoti bet kuris vieneto darbuotojas ar jo šeimos narys. Šios PMĮ nuostatos taikymo atveju darbuotojo šeimos nariais pripažįstami tik sutuoktiniai, vaikai ar įvaikiai.
Taigi, vienetas, norėdamas tokias išlaidas, patirtas savo darbuotojų ar jų šeimos narių naudai, atskaityti iš savo mokestinio laikotarpio pajamų, turi įsitikinti, kad yra tenkinamos visos šios sąlygos:
– negalima įvertinti konkrečios kiekvieno darbuotojo ar jo šeimos nario gautos naudos;
– naudą gauna būtent vieneto darbuotojai ar jų šeimos nariai;
– naudos teikimas numatytas kolektyvinėje darbo sutartyje;
– kolektyvinėje darbo sutartyje numatyta nauda gali pasinaudoti bet kuris vieneto darbuotojas, t. y. nenumatyti apribojimai tam tikroms vieneto darbuotojų grupėms.
Kalbant apie reikalavimą turėti kolektyvinę darbo sutartį, reikia pažymėti, kad bendrovėje tokia sutartis turi egzistuoti faktiškai. Individualios darbo sutartys, jose numatytos sąlygos, vidaus darbo tvarkos taisyklės ar kokie nors kiti dokumentai negali pakeisti kolektyvinės sutarties ir nėra jai prilyginami.
Tuo atveju, jei vienetas įsitikina, kad tenkinamos anksčiau išvardintos sąlygos, jis gali iš savo pajamų atskaityti darbuotojui ar jo šeimos nariams suteiktai naudai patirtų išlaidų sumą, kuri yra ne didesnė kaip 5 proc. darbuotojų atlyginimo fondo, t. y. darbuotojų atlyginimų sumos, nuo kurios skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Tais atvejais, jei anksčiau minėtos vieneto patirtos išlaidos viršytų šį dydį, jį viršijanti išlaidų dalis turėtų būti priskirta vieneto neleidžiamiems atskaitymams.
Vienetas, norėdamas priskirti išlaidas, patirtas darbuotojų ar jų šeimos narių naudai, ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, privalo surašyti laisvos formos aktus, kuriuos turi patvirtinti vieneto vadovas ar jo įgaliotas asmuo ir vyriausiasis finansininkas ar jo įgaliotas asmuo. Šiame laisvos formos dokumente turi būti įrodoma, kad vieneto patirtos išlaidos atitinka visas anksčiau minėtas sąlygas. Tuo atveju, jei iš kitų asmenų gautose sąskaitose už jų suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes, kurios buvo panaudotos suteikiant naudą darbuotojams ar jų šeimos nariams, galima aiškiai suprasti ūkinės operacijos esmę, laisvos formos dokumentai gali būti nesurašomi. Ant gautų įsigytų prekių ir (ar) paslaugų dokumentų turi būti įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens įrašas, kad šios išlaidos atitinka visus anksčiau minėtus reikalavimus, norint tokias sąnaudas atskaityti iš vieneto pajamų.
Jei darbuotojams ar jų šeimos nariams vieneto suteikta nauda gali būti tiksliai apskaičiuota kiekvienam ją gavusiam asmeniui individualiai ir išlaidos pripažįstamos GPM objektu, tuomet tokios išlaidos gali būti priskiriamos vieneto leidžiamiems atskaitymams ir iš vieneto pajamų atskaitomos neatsižvelgiant į jų dydį, t. y. neatsižvelgiama į vieneto darbuotojų darbo užmokesčio fondo dydį, nes tokia nauda priskiriama prie su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų.
Pagal pateiktą situaciją, įmonė patiria įvairių išlaidų. Tuo atveju, jei būtų galima identifikuoti, kurių darbuotojų vaikai gavo kalėdines dovanėles ir kokia buvo kiekvienos dovanėlės vertė, visos dovanėlėms patirtos išlaidos galėtų būti atskaitomos iš įmonės pajamų, o darbuotojų vaikų gauta nauda būtų priskiriama jų tėvų su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Taip pat visos patirtos išlaidos galėtų būti atskaitomos iš įmonės pajamų ir už kalėdinio vakarėlio metu išdalijamus prizus, jei būtų tiksliai nustatyta, kokie prizai konkretiems darbuotojams atiteko.
Kalbant apie išlaidas, kurias vienetas patirtų dėl spektaklio rodymo ir kalėdinio vakarėlio metu pateikto maisto ir gėrimų – jei negalima apskaičiuoti individualios darbuotojų ir jų šeimos narių gautos naudos, tokios išlaidos galėtų būti atskaitomos iš įmonės pajamų, tačiau atskaitomų išlaidų suma negalėtų būti didesnė kaip 5 proc. darbuotojų darbo užmokesčio fondo dydžio. Jei išlaidos viršytų šį dydį, viršijanti dalis turėtų būti priskiriama prie įmonės neleidžiamų atskaitymų. Tačiau pateiktoje situacijoje nenurodoma, ar įmonė turi kolektyvinę darbo sutartį, todėl, jei tokia sutartis nėra sudaryta, išlaidos, patirtos dėl spektaklio ir kalėdinio vakarėlio metu pateikto maisto ir gėrimų, turėtų būti priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.
Gyventojų ar jų darbuotojų naudai patirtų išlaidų apmokestinimas GPM
Vadovaujantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. 14 d. 6 punktu, gyventojo pajamomis nelaikoma gyventojo gauta nauda, jei jos neįmanoma tiksliai nustatyti. Taip atsitinka, pavyzdžiui, kai gyventojas gauna grupinio pobūdžio naudą ir nėra objektyvių galimybių įvertinti kiekvieno gyventojo gautos individualios naudos dydį. Tačiau, jei tokių renginių metu gyventojas gauna prizų, dovanų ar kitokios naudos, kurios vertę galima tiksliai nustatyti, tokia nauda gali būti apmokestinta GPM.
Pagal GPMĮ 2 str. 15 dalį, pajamos natūra – tai neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina gautas nuosavybėn ar naudoti turtas arba suteiktos paslaugos ar kita nauda, kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška būtų priskiriamas pajamoms. Pajamų natūra suteikimo atveju turi būti tenkinamos visos trys sąlygos:
– turto ar paslaugų davėjo ir naudos gavėjo tarpusavio santykiai turi būti pagrįsti siekimu duoti ar gauti ekonominę naudą;
– siekis duoti ar gauti ekonominę naudą turi būti kilęs dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos;
– naudos davėjas turi siekti duoti naudą konkrečiam gyventojui.
Jei bent viena iš šių sąlygų netenkinama, gauta nauda negali būti pripažinta natūra ir neapmokestinama GPM.
Visais atvejais, nepiniginės dovanos, prizai, jei jie gaunami iš darbdavio ir įteikiami ar suteikiami konkrečiam darbuotojui, pripažįstami gyventojo pajamomis, gautomis natūra, kurios priskiriamos darbuotojo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Tais atvejais, kai iš su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens naudą gauna ne pats darbuotojas, o vienas iš jo šeimos narių, tuomet pajamos natūra pripažįstamos ne gyventojo šeimos nariui, o tam bendrovės darbuotojui. Tai reiškia, kad darbdaviui, suteikusiam naudą darbuotojo šeimos nariams, suteiktos naudos vertę reikia priskirti darbuotojo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Darbdavys nuo darbuotojo šeimos nariams suteiktos naudos vertės privalo išskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti 15 proc. GPM, t. y. tokios pajamos natūra yra priskiriamos A klasės pajamoms. Taip pat būtina pažymėti, kad tokios darbuotojo pajamos natūra yra apmokestinamos valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis.
[content_protector password=”fidexperta”]Atsižvelgiant į pateiktą situaciją, jeigu negalima tiksliai apskaičiuoti kiekvieno darbuotojo ar jo šeimos nario naudos, gautos dalyvaujant spektaklyje ir naujamečio vakarėlio metu, tokia nauda yra neapmokestinama GPM. Tačiau, jei būtų galima identifikuoti kiekvieno darbuotojo gautą naudą dėl jo vaikams įteiktų kalėdinių dovanėlių ir kalėdinio vakarėlio metu jo ar jo šeimos nario gautų prizų, tokios pajamos galėtų būti laikomos pajamomis natūra. Kiekvieno įmonės darbuotojo gautos individualios naudos vertė būtų priskiriama prie jo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kurios būtų apmokestintos GPM, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis.
Darbuotojų ar jų šeimų narių iš darbdavio gauta nauda, kurią galima nustatyti individualiai kiekvienam asmeniui, laikoma darbuotojo pajamomis natūra, o pajamų natūra vertė priskiriama prie jo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų. Darbdavys nuo darbuotojui priskirtų pajamų natūra turi išskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti GPM bei sumokėti privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Tokias darbuotojo gautas pajamas natūra darbdavys gali priskirti leidžiamiems atskaitymams. Jei neįmanoma tiksliai nustatyti individualios darbuotojo ar jo šeimos nario gautos naudos, tuomet vienetas išlaidas, patirtas teikiant tokią naudą, gali atimti iš savo pajamų, jei yra tenkinamos nustatytos sąlygos, tačiau tokios išlaidos negali viršyti 5 proc. darbuotojų darbo užmokesčio fondo.[/content_protector]