Mokestinės prievolės išvykstantiems iš Lietuvos
Sorry, this entry is only available in Lietuvių.
Populiariausi straipsniai
Paskolų teikimas naudojantis tarpusavio skolinimosi platformomis
Sorry, this entry is only available in Lietuvių.
Sorry, this entry is only available in Lietuvių.
Pasaulį sudrebinusio skandalo gijos veda ir į Lietuvą
Delfi, 2016 04 04
Ugnė Karaliūnaitė su mokesčių ekspertės R. Bilkštytės komentarais
Sekmadienį paviešinus informaciją iš nutekintų Panamoje esančios teisininkų įmonės „Mossack Fonseka“ dokumentų, visas pasaulis sukluso.
Į žurnalistų rankas patekus daugiau nei 11 mln. elektroninių laiškų, akcininkų sąrašų, finansinių ataskaitų, pasų kopijų, įmonių dokumentų, atskleista, kaip pasaulio turtingieji ir valdžios atstovai naudojosi ofšorinėmis kompanijomis mokesčių rojuose, kad galimai nuslėptų ar gautų kitokią naudą perkeliant turtą į ofšorines kompanijas. Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas (angl. International Consortium of Investigative Journalists) visus nutekintus dokumentus paviešinti žada gegužės pradžioje, tačiau jau dabar lenda galai, kuriuose matyti ir Baltijos šalys. Antradienį Latvijos nacionalinis transliuotojas paskelbė, kad šalis ruošiasi dar vienai informacijos iš nutekintų dokumentų dozei. Laukiama, kad paskelbtose žiniose gali atsirasti ir Latvijoje žinomų pavardžių, kalbant apie teisininkų įmonę, teikusią paslaugas turtuoliams.
Kaip skelbiama, Panamoje įsikūrusi „Mossack Fonseca“ turėjo skyrių Rygoje Nuo 2009 m. iki 2015 m. gruodžio. Tegiama, kad ši bendrovė galėjo teikti paslaugas visai Baltijos šalių rinkai. Kaip matyti, „The Irish Times“ paskelbtame „Panama Papers“ žemėlapyje su nutekintais dokumentais yra siejami asmenys ir objektai tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje. Pagal sudarytą nutekintų dokumentų žemėlapį ir su jais susijusias įmones čia figūruoja 33 įmonės, 2 klientai, 3 naudos gavėjai ir 26 akcininkai, susiję su Lietuva. Tiesa, Estijos ir Latvijos skaičiai daug įspūdingesni.
Tiria Ūkio banko veiklą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) teigia, kad šiuo metu tikrina paskelbtą informaciją dėl galimų neteisėtų finansinių operacijų, naudojant lengvatinio apmokestinimo įmones (ofšorines – red.). Vis dėlto portalui DELFI pateiktame FNTT atsakyme teigiama, kad duomenų apie Lietuvos piliečių dalyvavimą vykdant minėtas finansines operacijas ar valdant užsienio įmones, nėra gauta. Atsakyme FNTT taip pat pamini 33 ofšorinės kompanijas ir nurodo, kad jos turėjo sąskaitas Ūkio banke. „Dėl minėto Ūkio banko veiklos atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, turto iššvaistymo, sukčiavimo, piktnaudžiavimo, tarnybos paslapties atskleidimo ir dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimo arba realizavimo. Šiame tyrime įtarimai pareikšti 16 asmenų, – teigia FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė. – Tarnyboje dėl „Panama Papers“ minimų ofšorinių kompanijų galimų neteisėtų finansinių operacijų atliekama analizė, vertinama surinkta informacija, ar finansinės operacijos nėra susijusios su pinigų plovimu“. FNTT primena, kad nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas yra analogiškas nusikalstamai veikai pinigų plovimui ir yra traktuojamas kaip Baudžiamojo kodekso uždrausta nusikalstama veika. Už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą galima maksimali laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė.
Ofšorinės kompanijų steigimas Lietuvoje – ne naujiena Įmonių perkėlimas į ofšorines kompanijas – ne naujiena Lietuvos verslo padangėje. O ir Panamos respublika nėra svetima verslui Lietuvoje. Kaip rodo DELFI užklausa gauti Registrų centro duomenys, Lietuvoje šiuo metu yra 24 įmonės , kurių vieninteliai akcininkai yra juridiniai asmenys Panamos respublikoje. Nemažai įmonių pamėgę ir kitas ofšorines kompanijas glaudžiančių šalių. Pavyzdžiui, Belize esantiems asmenims tiesiogiai priklauso 16 Lietuvoje registruotų įmonių, Bermuduose – 3, Kaimanų salose – 1. Ne ką mažiau pamiltos Didžiosios Britanijos mergelių salos. Čia esantiems juridiniams objektams, Registrų centro duomenimis, priklauso 23 Lietuvoje registruotos įmonės. Tarp jų ir su Ūkio banku ir jo akcininku Vladimiru Romanovu sietas degalinių tinklas „Vakoil“. Šios bankrutavusios įmonės akcininkas „Monto Commerce Corp.“. Didžiosios Britanijos mergelių salose įsteigtai įmonei priklauso ir visos Sporto rūmus valdančios UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ akcijos. Vienintelis akcininkas – Didžiosios Britanijos mergelių salose registruota „Milson Capital Corp.“. Schemos naudojamos turto saugumui užtikrinti Mokesčių ekspertė ir konsultacijų kompanijos „Fidexperta“ steigėja Rūta Bilkštytė aiškino, kad kokias ofšorines valstybes renkasi įmonės skiriasi nuo pačių šalių teisinio reguliavimo. „Kai įmonės renkasi, kurioje šalyje steigti kompaniją, žiūrima į administracinius kaštus, steigimo greitį, aptarnavimo struktūros kvalifikaciją“, – aiškino pašnekovė. Pasiteiravus, kodėl įmonės renkasi steigti ofšorines kompanijas vykdant veiklą vienoje valstybėje, R. Bilkštytė teigė, kad renkamasi tas šalis, kuriose įsteigta įmonė nėra apmokestinama. Mokesčių konsultantė teigė, kad, jos nuomone, ofšorinių kompanijų steigimas yra mokesčių planavimas, tačiau ne visais atvejais mokesčių vengimas.
„Mokesčių vengimas gali būti tik tuo atveju, jei įkuriama bendrovė ir jos lėšomis fizinis asmuo naudojasi savo reikmėms“, – aiškino R. Bilkštytė. Pasiteiravus, ar ofšorinės kompanijos nenaudojamos turtui nuslėpti, pašnekovė teigė, kad, jos nuomone, tokios schemos daugiau naudojamos turto saugumui užtikrinti, nes fizinis asmuo nebėra tiesioginis turto valdytojas. Pasak R. Bilkštytės, Lietuvoje ofšorinėmis įmonėmis Lietuvos verslas naudojasi jau daugiau nei 20 metų. „Kai verslas tampa nors kažkiek tarptautinis, jis išmoksta iš partnerių naudoti tarptautines schemas verslui kurti“, – teigė ji. Pasiteiravus, kaip mokesčių ekspertė vertina nutekintus „Panama papers“ dokumentus, ar čia galima įžvelgti daug mokesčių vengimo schemų, ar tiesiog politikų sąžiningumo susikirtimo deklaruojant savo interesus, pašnekovė atsakė: „Čia daugiau kriminalo dėl nedeklaravimo, o ar tai yra agresyvus mokesčių planavimas, ar vengimas, tai yra labai vienas aiškus kriterijus: jei gali skaidriai atskleisti schemą ir pagrįsti, kodėl verslas yra taip daromas, kad ir naudojant kitas šalis mokesčius optimizuoti, tai nėra kriminalas“. R. Bilkštytė pastebi, kad Panamos respublika nėra viena mėgstamiausia šalis ofšorinėmis kompanijoms steigti tarp Lietuvos verslininkų.
Straipsnį skaitykite čia
Mokesčių administravimas: vasario mėnesio mokesčių naujienos
Raimonda Čepukienė UAB “Fidexperta”
vyr. Mokesčių konsultantė
Sandra Pavlova – Čečko
vyr. Mokesčių konsultantė
Mantas Grigaitis
vyr. mokesčių konsultantės asistentas
Aktualu PVM apmokestinamiesiems asmenims, įsigyjantiems ir teikiantiems statybos darbų paslaugas
Papildytas Mokesčių mokėtojų suteiktų paslaugų, kurios priskiriamos/nepriskiriamos prie statybos darbų sąrašas, kuriuo turi naudotis statybos darbų paslaugų tiekėjai taikydami atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. vasario 9 d. raštu Nr. (18.2-31-2E) RM-2706 papildytas Mokesčių mokėtojų suteiktų paslaugų, kurios priskiriamos/nepriskiriamos prie statybos darbų, sąrašas. Šis sąrašas ir jo papildymas aktualus asmenims, teikiantiems statybos darbų paslaugas ir turintiems taikyti atvirkštinį apmokestinimo PVM mechanizmą.
Aktualu mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojams dėl pasikeitusios šio mokesčio deklaravimo datos
Pakeisti mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašai.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro bendru 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-56/1K-42 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 1D-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ buvo padaryti korektūriniai pakeitimai mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkų aprašuose.
Pakeitimai susiję su tuo, kad priėmus LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. mokestis už aplinkos teršimą turės būti sumokamas ir deklaruojamas iki kito mokestinio laikotarpio vasario 15 d. Taigi asmenys, kurie turi prievolę mokėti šį mokestį už 2015 metų mokestinį laikotarpį, turėjo jį sumokėti iki 2016 m. vasario 15 d.
Iki pakeitimų šis mokestis turėdavo būti sumokėtas ir deklaruotas per 60 dienų po mokestinio laikotarpio pabaigos.
Šaltinis: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/77e135b0c68b11e583a295d9366c7ab3 ir https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9e032170cb4711e583a295d9366c7ab3
Aktualu akcizų mokėtojams dėl akcizų deklaracijų pateikimo
Pakeistos Akcizų deklaracijų FR0630 ir FR0630A formų užpildymo ir pateikimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. vasario 18 d. raštu Nr. (18.2-31-2 E) RM-3223 primenama, kad priėmus naujos redakcijos Akcizų deklaracijų FR0630 ir FR0630A formų užpildymo ir pateikimo taisykles, neatsižvelgiant į tai ar mokestiniu laikotarpiu registruotiems gavėjams, registruotiems siuntėjams, registruotiems tiekėjams ir licencijuotiems asmenims atsiranda prievolė, šie asmenys vis tiek turi pateikti Akcizų deklaracijų FR0630 ir FR0630A formas.
Pabrėžiama, kad asmenys įsigydami gamtines dujas gamtinių dujų virtualiame prekybos taške Akcizų deklaracijoje FR0630A ir jos prieduose FR0630F ir FR0630D turi deklaruoti faktiškai per mokestinį laikotarpį sunaudotą gamtinių dujų, naudojamų kaip variklių degalai ar šildymui skirtas kuras. Tačiau ši tvarka taikoma tik tuo atveju, jei nesunaudotas įsigytų dujų kiekis yra parduodamas biržoje kitam asmeniui, kuriam gali atsirasti prievolė mokėti akcizus. Ši tvarka nustatyta siekiant išvengti dvigubo gamtinių dujų apmokestinimo akcizais pirkimo ir perpardavimo metu.
Jei nepanaudotas įsigytų gamtinių dujų kiekis bus parduodamas ne biržoje, jas parduodantys asmenys turės deklaruoti visą parduotų ar kitaip perduotų gamtinių dujų, naudojamų kaip variklių degalai ar šildymui skirtas kuras, kiekį. Asmenys, kurie ne biržoje įsigis gamtinių dujų, už kurias akcizai jau buvo sumokėti, ir vėliau jas parduos biržoje, už tokias gamtines dujas sumokėtus akcizus galės susigrąžinti.
Aktualu bankams ir kitoms kredito įstaigoms dėl klientų finansinės informacijos pateikimo mokesčių administratoriui
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta nuolatinių Lietuvos gyventojų ir juridinių asmenų finansinės informacijos pateikimo tvarka mokesčių administratoriui, kurios turės laikytis prižiūrimi finansų rinkos dalyviai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 147 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 55 str. įgyvendinimo“ buvo nustatyta, kokią informaciją apie savo klientus mokesčių administratoriui turės pateikti prižiūrimi finansų rinkos dalyviai.
Nutarime nurodoma, kad mokesčių administratoriui turės būti pateikiama ši informacija:
- nuolatinių Lietuvos gyventojų pas prižiūrimą finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų likučių suma, jei ji kalendorinių metų gruodžio 31 d. viršys 5 000 EUR. Ši informacija turės būti pateikiama už 2016 metų ir vėlesnius metus;
- su sąskaita susijusių per kalendorinius metus gautų įplaukų dydį, jei įplaukų į visas nuolatinio Lietuvos gyventojo ar juridinio asmens pas viena finansų rinkos dalyvį turimas sąskaitas suma viršys 15 000 EUR. Pažymėtina, kad šią informaciją prižiūrimi finansų rinkos dalyviai turės pateikti už 2017 ir vėlesnius metus;
- kalendorinių metų gruodžio 31 d. nuolatinio Lietuvos gyventojo prižiūrimam finansų rinkos dalyviui turimus skolinius įsipareigojimus. Ši informacija turės būti pateikiama už 2016 metų ir vėlesnius metus .
Visa aukščiau paminėta informacija mokesčių administratoriui turės būti pateikta pasibaigus kalendoriniams metams iki kitų kalendorinių metų birželio 1 d.
Taip pat prižiūrimi finansų rinkos dalyviai turės informuoti mokesčių administratorių apie per kalendorinius metus nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėtas palūkanas prižiūrimam finansų rinkos dalyviui, sumokėtas gyvybės draudimo įmokas ir įmokas į pensijų fondus. Ši informacija mokesčių administratoriui turės būti pateikiama už pasibaigusius kalendorinius metus iki kitų kalendorinių metų vasario 15 dienos. Ši informacija turės būti pateikiama už 2016 ir vėlesnius metus.
Nutarimas įsigaliojo nuo 2016 m. vasario 24 d.
Šaltinis: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4e96c320da2011e583a295d9366c7ab3
Gyventojų pajamų mokestis: vasario mėnesio mokesčių naujienos
Raimonda Čepukienė UAB “Fidexperta”
Mokesčių konsultantė
Mantas Grigaitis
vyr. mokesčių konsultantės asistentas
Aktualu gyventojams, gaunantiems palūkanas už ne nuosavybės vertybinius popierius ir indėlius
Nauja redakciją išdėstytas LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 20 p. apibendrintas paaiškinimas (komentaras) dėl palūkanų, gautų už ne nuosavybės vertybinius popierius ir indėlius apmokestinimo
Pakeistas LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 17 str. 1 d. 20 p. komentaras, kuriame nurodoma, kaip yra apmokestinamos gyventojų gautos palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius ir indėlius, jei anksčiau minėti vertybiniai popieriai buvo įsigyti ar indėlių sutartys sudarytos po 2014 m. sausio 1 d. Pakeitimai susiję, su tuo, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo GPMĮ naujos nuostatos, kuriomis remiantis 2016 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gautos palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius ir indėlius bus neapmokestinamos tik tuo atveju, jei jų bendra suma neviršys 500 Eur. Šis 500 Eur neapmokestinamasis dydis bus taikomas palūkanoms už ne nuosavybės vertybinius popierius, įsigytus po 2014 m. sausio 1 d., ir indėlius, kurių sutartys sudarytos po 2014 m. sausio 1 d.
Aktualu nuolatiniams Lietuvos gyventojams, mokantiems gyvybės ir pensijų draudimo įmokas
Nauja redakcija išdėstyti LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 str. 6 ir 7 d. apibendrinti paaiškinimai (komentarai) dėl galimybės sumokėtomis gyvybės ir pensijų draudimo įmokomis sumažinti apmokestinamąsias pajamas.
Pakeisti LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 21 str. 6 ir 7 d. apibendrinti paaiškinimai (komentarai) dėl nuolatiniams Lietuvos gyventojams suteiktos galimybės 2016 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais apskaičiuotas apmokestinamąsias pajamas sumažinti sumokėtomis gyvybės ir pensijų draudimo įmokomis, jei gyvybės draudimo sutartis buvo sudaryta po 2004 m. gegužės 1 d., o pensijų draudimo įmokos buvo sumokėtos nuo tos pačios datos. Pakeitimai susiję su tuo, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo GPMĮ naujos nuostatos, pagal kurias nuo 2016 metų mokestinio laikotarpio savo apmokestinamąsias pajamas bus galima sumažinti sumokėtomis gyvybės draudimo ir pensijų draudimo įmokomis, jei šios buvo išmokėtos draudimo įmonei ar pensijų fondui, įsikūrusiam ne tik Europos ekonominės erdvės valstybėje, tačiau ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje.
Aktualu gyventojams, 2015 metais gavusiems pajamų iš finansinių ir/ar išvestinių finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo
Dėl 2015 metais gautų pajamų iš finansinių ir/ar išvestinių finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo deklaravimo ir GPM sumokėjimo tvarkos.
Pajamoms iš finansinių ir išvestinių finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo, gautoms 2015 metų mokestiniu laikotarpiu, yra taikoma LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 17 str. 1 d. 30 p. nustatyta lengvata – 3 000 Eur neapmokestinamasis dydis. Pažymėtina, kad sutuoktiniams, kurie gavo pajamų pardavę ar kitaip perleidę finansines ar išvestines finansines priemones, kurios jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, 3 000 Eur neapmokestinamasis dydis yra taikomas atskirai, kiekvieno sutuoktinio anksčiau minėtų gautų pajamų daliai.
Pažymėtina, kad neapmokestinamasis dydis yra netaikomas:
– akcijoms, kurios yra parduodamos ar kitaip perleidžiamos vienetui, kurias jis išleido;
– vertybiniams popieriams, kurie laikomi parduotais pagal GPMĮ 11 str., t.y. vieneto likvidavimo atveju;
– akcijų nominalios vertės daliai, kuri susidarė padidinus šių akcijų nominalią vertę.
Pažymėtina, kad yra apmokestinamas skirtumas tarp finansinių ar išvestinių finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo pajamų ir įsigijimo kainos, kuris apskaičiuojamas remiantis GPMĮ 19 str. nustatyta tvarka.
2015 metais gautos finansinių ir išvestinių finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo pajamos, viršijančios 3 000 Eur neapmokestinamąjį dydį, turės būti deklaruojamos Metinės gyventojų pajamų deklaracijos GPM308 formos GPM308F priede iki 2016 m. gegužės 2 d. Iki šios datos turės būti sumokėtas už šias pajamas apskaičiuotas GPM.
Aktualu gyventojams dėl gautų palūkanų deklaravimo
Dėl gyventojų gautų ir išmokėtų palūkanų už paskolas bei gautų palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius ir indėlius deklaravimo ir apmokestinimo GPM tvarkos.
Dėl palūkanų už paskolas
Gyventojų gautos palūkanos už paskolas, suteiktas įmonėms ir kitiems gyventojams, yra apmokestinamos nuo „pirmo euro“, taikant standartinį 15 proc. GPM tarifą. Prievolė gyventojams patiems deklaruoti gautas palūkanas už suteiktas paskolas ir sumokėti apskaičiuotą GPM atsiranda tik tuo atveju, jeigu palūkanos gaunamos iš įmonių ar nenuolatinių Lietuvos gyventojų (laikomos gyventojo B klasės pajamomis). Tokias gautas palūkanas gyventojas turi deklaruoti Metinės gyventojų pajamų deklaracijos GPM308 formos GPM308P priede.
Tuo atveju, jeigu palūkanas už suteiktas paskolas išmoka nuolatinis Lietuvos gyventojas, prievolė deklaruoti palūkanas ir sumokėti nuo jų apskaičiuotą GPM atsiranda jas išmokančiam nuolatiniam Lietuvos gyventojui, t.y. skolininkui (laikomos A klasės pajamomis). Skolininkas apmokestinamąsias palūkanas turi deklaruoti Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės deklaracijos FR0572 formos FR0572A priede.
Dėl palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius ar indėlius
GPM yra neapmokestinamos gautos palūkanos už:
– iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsigytus Lietuvos ir užsienio valstybių vienetų ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu jie pradėti išpirkti ne anksčiau kaip prieš 366 dienas po jų išleidimo;
– iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsigytus Europos ekonominės erdvės (toliau – ir EEE) valstybių vyriausybių ar jų teritorinių administracinių padalinių vertybinius popierius;
– pagal iki 2013 m. gruodžio 31 d. sudarytas indėlių sutartis laikomus indėlius, jeigu jie yra laikomi EEE valstybių narių bankuose ar kitose kredito įstaigose.
Pažymėtina, kad šių gautų palūkanų nėra prievolės deklaruoti.
Tuo atveju, jei gyventojas 2015 metais gavo palūkanas už Lietuvos ir užsienio valstybių vienetų, EEE valstybių narių vyriausybių ir jų teritorinių administracinių padalinių ne nuosavybės vertybinius popierius, įsigytus po 2014 m. sausio 1 d., ar už indėlius EEE valstybių narių bankuose ar kitose kredito įstaigose, dėl kurių sutartys buvo sudarytos po 2014 m. sausio 1 d., tokių palūkanų sumai galima taikyti 3 000 Eur neapmokestinamąjį dydį. Standartiniu 15 proc. GPM tarifu yra apmokestinama tik anksčiau minėtų palūkanų suma, viršijanti 3 000 Eur neapmokestinamąjį dydį. Pažymėtina, kad 3 000 Eur neapmokestinamasis dydis nėra taikomas palūkanoms, gautoms už ne nuosavybės vertybinius popierius, kuriuos išleido darbdavys, jei darbuotojui nustatytų palūkanų norma yra didesnė nei asmenims, nesusijusiems su juos išleidusiu asmeniu darbo santykiais.
Jei 2015 metais gautų palūkanų suma viršijo 3 000 Eur neapmokestinamąjį dydį, tuomet 3 000 Eur sumą nuolatinis Lietuvos gyventojas turės deklaruoti Metinės gyventojų pajamų deklaracijos GPM308 formos GPM308N priede kaip neapmokestinamąsias pajamas, o neapmokestinamąjį dydį viršijančią sumą ir nuo jos apskaičiuotą GPM reikės deklaruoti priede GPM308P. Jei anksčiau minėtų palūkanų suma neviršijo 3 000 Eur neapmokestinamojo dydžio, tokių palūkanų deklaruoti nėra privaloma. Metinės gyventojų pajamų deklaracijos GPM308 formą nuolatinis Lietuvos gyventojas už 2015 metų mokestinį laikotarpį turės pateikti iki 2016 m. gegužės 2 d.
Aktualu gyventojams dėl dalies sumokėto GPM susigrąžinimo
Gyventojai, teikdami Metinę pajamų deklaraciją, turi galimybę susigrąžinti dalį sumokėto GPM.
Gyventojai, pildydami Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą deklaruodami savo pajamas už 2015 m. mokestinį laikotarpį, gali susigrąžinti dalį 2015 m. išskaičiuoto ir sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM). Pasinaudoti tokia galimybe gali šie gyventojai:
– gyventojai, gavę su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, nuo kurių buvo išskaičiuotas ir sumokėtas GPM, tačiau kurie nepasinaudojo metiniu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (toliau – ir MNPD) arba pasinaudojo ne visu šiuo dydžiu;
– gyventojai gavę pajamų, apmokestinamų GPM, tačiau nepasinaudoję metiniu papildomu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (toliau – ir MPNPD) už auginamus vaikus ar įvaikius iki 18 metų, taip pat vyresnius, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas. Visas abiem tėvams taikytinas MPNPD (720 Eur už kiekvieną vaiką), 2015 m. pasibaigus, gali būti pritaikytas tėvų pasirinktomis proporcijomis abiems tėvams arba visą MPNPD gali prisitaikyti vienas iš tėvų;
– gyventojai, mokėję gyvybės draudimo įmokas, pensijų įmokas, už profesinį mokymą ir/ar studijas, kurias baigus įgyjama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas mokslo doktorantūros bei meno aspirantūros (meno doktorantūros studijas), palūkanas už vieną iki 2008 m. gruodžio 31 d. paimtą kreditą (ar jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą).
Pabrėžtina, kad bendra visų paminėtų patirtų išlaidų suma negali viršyti 25 proc. gyventojo apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 proc. GPM tarifas.
Aktualu nenuolatiniams Lietuvos gyventojams, gavusiems B klasės pajamų
Pakeistos Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracijos FR0459 formos užpildymo ir pakeitimo taisyklės.
2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. VA-19 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. V-46 „Dėl nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracijos FR0459 formos, jos užpildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ padaryti anksčiau minėtų taisyklių 4 p. pakeitimai dėl deklaruotinų nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautų B klasės pajamų.
Pakeitimai susiję su tuo, kad nuo 2016 m. sausio 1 d., įsigaliojus LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams, GPM apmokestinamos gyventojų gautos pajamos už nekilnojamojo turto pardavimą ar kitokį perleidimą, jei toks nekilnojamasis turtas gyventojo nuosavybėje nebus išlaikytas 10 metų. Tokios rūšies nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos pajamos bus pripažįstamos B klasės pajamomis ir apmokestinamos standartiniu 15 proc. GPM tarifu.
Taip pat pakeitimais nustatyta, kad tuo atveju, jei nenuolatinis Lietuvos gyventojas 2015 metais gavo B klasei priskiriamų pajamų Lietuvoje iš Lietuvos juridinio asmens, deklaracijoje jam nebereikės nurodyti Lietuvos juridinio asmens kaip mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio ir pavadinimo.
Įsakymas įsigaliojo nuo 2016 m. vasario 26 d.
Šaltinis: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/3f8ecee0db9211e58a92afc65dd68e97