Rūta BILKŠTYTĖ

Situacija

Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2010 m. vasarą įsigijo butą. Po dvejų metų paaiškėjo, kad butui taip pat priklauso ir dalis palėpės. Viso namo butų savininkai palėpę buvo pasidalinę ir įregistravę VĮ Registrų centre, kiekvienai palėpės daliai suteikiant atskirą numerį. 2012 m. nuolatinis Lietuvos gyventojas savo palėpės dalį pardavė. Dar po dvejų metų gyventojas pardavė ir savo butą.

 

Klausimai

Ar kyla mokestinių prievolių gyventojui dėl buto ir palėpės pardavimo? Jei taip, kaip apmokestinamos šios pajamos?

 

Nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apmokestinimas GPM

Pagal bendrąją taisyklę, gyventojo pajamos už parduotą nekilnojamąjį turtą apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM), taikant 15 proc. tarifą. Pardavus ar kitaip perleidus tokį turtą, šio turto apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš gautų pajamų atimant turto įsigijimo kainą (įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus) ir su turto pardavimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus. Privalomi mokėjimai, nustatyti teisės aktuose, gali būti, pavyzdžiui: atlygis notarams už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas VĮ Registrų centrui už atliekamas registravimo paslaugas, valstybės rinkliava, privalomas mokestis parduodant turtą, už geodezinius sklypo matavimus ir pan.

Tačiau ne visos išlaidos, susijusios su turto įsigijimu ar pardavimu, yra priskiriamos įsigijimo kainai. Tais atvejais, kai gyventojas savo nuožiūra pasirenka turto įsigijimo būdą ar įsigijimo valiutą, ir patiria papildomų išlaidų, susijusių su turto įsigijimu, tokios patirtos išlaidos turto įsigijimo kainai nepriskiriamos. Taigi, jei, pavyzdžiui, ieškodamas buto, kurį nori įsigyti, asmuo pasamdo nekilnojamojo turto agentą ir sumoka šiam agentui tam tikrą sumą už buto radimą, tokia sumokėta suma nepriskiriama turto įsigijimo kainai.

Tuo atveju, jei gyventojas butui įsigyti buvo paėmęs paskolą, tokio buto įsigijimo kaina yra faktiškai patirtos išlaidos, neatsižvelgiant į tai, ar paskola buto pardavimo metu jau grąžinta ar ne. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos buto įsigijimo kainai. Taigi, jei gyventojas, pavyzdžiui, paima 300 000 eurų paskolą butui įsigyti, tačiau butą parduoda dar nepasibaigus paskolos sutarties laikotarpiui ir nespėjus jos visos grąžinti, buto įsigijimo kaina vis tiek yra lygi minėtiems 300 000 eurų, o už paskolą sumokėta palūkanų suma buto įsigijimo kainai nepriskiriama.

Jei, įsigijus butą, jis remontuojamas, tam tikrais atvejais į turto įsigijimo kainą galima įtraukti ir turto remontui išleistas lėšas. Tačiau tokių išlaidų suma, pirmiausia, turi būti pagrįsta dokumentais. Antra, remontui išleista išlaidų suma gali būti pridedama prie buto įsigijimo kainos tik tais atvejais, kai atliekamas buto rekonstravimas arba kapitalinis remontas. Šios sąvokos aiškinamos atsižvelgiant į LR statybos įstatyme (toliau – Statybų įstatymas) pateiktus apibrėžimus. Remiantis minėto įstatymo nuostatomis, statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Jei bute atliekamas paprastas remontas, buto nerekonstruojant ar neatliekant kapitalinio remonto, tokio remonto išlaidos negali būti įtrauktos į buto įsigijimo kainą.

Kaip minėta, pardavus nekilnojamąjį daiktą, gautos pajamos apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPM įstatymas) 6 str. 1 dalį. Tačiau tam tikrais atvejais nekilnojamojo turto pardavimo pajamos taip pat gali būti priskirtos neapmokestinamosioms pajamoms. Šios mokesčių lengvatos bus aptartos kituose skyreliuose.

Mokesčių lengvata parduodant nekilnojamąjį turtą

Viena iš lengvatų, parduodant nekilnojamąjį turtą, yra įtvirtinta GPM įstatymo 17 str. 1 d. 28 punkte. Taikant šią lengvatą, neapmokestinamos nekilnojamojo turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 5 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Ši lengvata taikoma, jei nekilnojamasis turtas yra įsigytas po 2010 m. gruodžio 31 d. Praktinė galimybė mokesčių mokėtojams taikyti šią lengvatą atsiras ne anksčiau nei nuo 2016 metų. Pažymėtina, kad kai turtas yra įsigytas iki 2010 m. gruodžio 31 d., lengvata taikoma tuo atveju, jei turtas yra išlaikytas ne mažiau kaip 3 metus, t. y. jeigu nuo jo įsigijimo yra praėję ne mažiau kaip 3 metai.

Apskaičiuojant turto išlaikymo terminą, būtina nustatyti:

• kada parduodamą ar kitaip perleidžiamą turtą gyventojas įsigijo (pradėjo valdyti nuosavybės teise);
• ar gyventojas šį turtą parduoda, ar kitaip perleidžia kito asmens nuosavybėn;
• kada gyventojas šį turtą parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn.

Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai pasidalijamas bendrosios dalinės nuosavybės teise gyventojams priklausantis daiktas, jo įsigijimo data nustatoma pagal to daikto įsigijimo (bet ne padalijimo) dokumentą.

Nagrinėjamos situacijos atveju palėpės įsigijimo data reikėtų laikyti datą, kada buvo įsigytas butas, neatsižvelgiant į tai, kad palėpė buvo įregistruota VĮ Registrų centre, suteikiant jai unikalų numerį praėjus dvejiems metams po nekilnojamojo turto (buto) įsigijimo. Kadangi butą gyventojas įsigijo 2010 m., norėdamas pasinaudoti aptarta lengvata, turtą jis turėjo išlaikyti bent 3 metus. Atsižvelgiant į tai, kad palėpė buvo parduota praėjus 2 metams po jos įsigijimo, minėta lengvata negali būti taikoma – palėpės pardavimo apmokestinamosios pajamos turėjo būti apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu. Tuo tarpu gyventojui, parduodant butą, po jo įsigijimo jau yra praėję daugiau kaip 3 metai, taigi šio buto pardavimo pajamos neapmokestinamos GPM.

Specialios mokesčių lengvatos, parduodant gyvenamąjį būstą

Papildomos mokesčio lengvatos taikomos gyventojui parduodant gyvenamąjį būstą. Remiantis GPM įstatymo 17 str. 1 d. 53 punktu, GPM neapmokestinamos pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn gyvenamąjį būstą, jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka.

Gyvenamojo būsto sąvoka GPM įstatyme nėra pateikta. Pagal įstatymo komentarą, kaip gyvenamojo būsto pavyzdžiai pateikiami tokie nekilnojamojo turto objektai: individualus namas, sodo namas, butas gyvenamajame ar negyvenamajame pastate, atskiras kambarys su bendro naudojimo patalpomis ir pan. Bet kokiu atveju svarbu, kad šiame gyvenamajame būste 2 metus iki pardavimo būtų registruota gyventojo gyvenamoji vieta.

Apskaičiuojant, ar per pastaruosius 2 metus iki gyvenamojo būsto pardavimo gyventojas buvo deklaravęs parduodamame gyvenamajame būste gyvenamąją vietą, būtina nustatyti:

• kada parduodamame gyvenamajame būste gyventojas deklaravo gyvenamąją vietą;
• kada gyventojas šį gyvenamąjį būstą parduoda.

Nagrinėjamos situacijos atveju, aptariamai lengvatai taikyti svarbi aplinkybė, ar gyventojas parduodamame bute buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, jei butas yra parduodamas nepraėjus po jo įsigijimo penkeriems ar trejiems metams (priklauso nuo buto įsigijimo datos), tokio buto pardavimo pajamos vis tiek gali būti neapmokestinamos, jei parduodamame bute mažiausiai dvejus metus buvo deklaruota gyventojo gyvenamoji vieta.

Pagal pateiktą informaciją, palėpės pardavimo pajamoms minėta lengvata negalėtų būti taikoma, kadangi gyventojas palėpe nesinaudojo kaip gyvenamuoju būstu. Šiuo atveju, norėdamas, kad palėpės pardavimo pajamos būtų neapmokestinamos GPM, gyventojas palėpę turėjo išlaikyti 3 m.

[content_protector password=”fidexperta”]Lengvata, parduodant gyvenamąjį būstą, esant tam tikroms aplinkybėms, taikoma ir tuo atveju, kai gyvenamajame būste gyvenamoji vieta buvo registruota trumpiau nei dvejus metus. Tokiu atveju svarbu, kad gautos pajamos per vienerius metus iš tokio būsto pardavimo būtų panaudojamos kitam gyvenamajam būstui, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruotų gyvenamąją vietą, įsigyti. Šia lengvata galima pasinaudoti, neatsižvelgiant į tai, už kokią kainą bus įsigytas kitas gyvenamasis būstas – tokio būsto įsigijimo kaina gali būti ir mažesnė už pirmojo būsto pardavimo kainą. Taip pat svarbu pažymėti, kad nebūtina įsigyti gyvenamojo būsto Lietuvoje. Kitas gyvenamasis būstas gali būti įsigytas bet kurioje Europos ekonominės erdvės valstybėje (t. y. ES valstybėje narėje ar Lichtenšteine, Norvegijoje, Islandijoje).

Gyventojui parduodant nekilnojamąjį turtą, šio turto pardavimo pajamos gali būti apmokestintos 15 proc. GPM, jeigu netenkinamos GPM įstatyme įtvirtintų lengvatų sąlygos. Parduodant nekilnojamąjį turtą, svarbu nustatyti to turto įsigijimo datą, turto išlaikymo gyventojo nuosavybėje trukmę, turto pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.[/content_protector]

Sandra Pavlova, UAB “Fidexperta”

vyr. mokesčių konsultantė

Mantas Grigaitis, UAB “Fidexperta”

vyr. mokesčių konsultantės asistentas

Aktualu asmenims, gaunantiems pajamų iš žaliavinės medienos ar parduoto nenukirsto miško

Nuo 2015 m. sausio 1 d. asmenys, gaunantys pajamų iš žaliavinės medienos pardavimo ir nenukirsto miško turės mokėti privalomuosius atskaitymus

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM) viršininko 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. VA-1 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. V-179 „Dėl privalomųjų atskaitymų nuo žaliavinės medienos ir nenukirsto miško pardavimo pajamų deklaracijos FR0463 formos ir jos užpildymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nauja redakcija išdėstytos ir patvirtintos Privalomųjų atskaitymų iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką deklaracijos FR0463 forma ir jos užpildymo taisyklės.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. visi miško valdytojai, nepaisant ar jie fiziniai ar juridiniai asmenys turi mokėti privalomuosius 5 proc. atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomuose miškuose, ir už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką. Pažymėtina, kad valstybinio miško valdytojai, kurie yra juridiniai asmenys turi į valstybės biudžetą papildomai mokėti privalomuosius 10 proc. atskaitymus nuo pajamų gautų už parduotą žaliavinę medieną jų valdomame valstybiniame miške ir už parduotą jų valdomą valstybinį nenukirstą mišką.

Pabrėžtina, kad juridiniai asmenys miško valdytojai privalomuosius atskaitymus privalo sumokėti ir deklaruoti atitinkamo mokestinio laikotarpio kalendoriniam mėnesiui pasibaigus, iki kito mėnesio 15 dienos. Ši tvarka taikoma ir užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turinčioms civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus. Juridiniai asmenys nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d. turės pildyti Privalomųjų atskaitymų nuo žaliavinės medienos ir nenukirsto miško pardavimo pajamų deklaracijos FR0463 formos 1 versiją (patvirtintą VMI prie LR FM viršininko 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. VA-203), o nuo 2015 m. liepos 1 d. tos pačios deklaracijos FR0463 formos 2 versiją (patvirtintą VMI prie LR FM viršininko 2015 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. VA-1). Abiem atvejais gautos pajamos turės būti nurodomos eurais.

 

Šaltinis

Aktualu vienetams, įsigijusiems AB „Snoras“ akcijų

Norime informuoti, kad vienetai patirtus nuostolius dėl AB „Snoras“ akcijų perėmimo visuomenės poreikiams gali priskirti leidžiamiems atskaitymams

Valstybei perėmus AB „Snoras“ akcijas, laikoma, kad šių akcijų turėtojai perleido jas kito asmens nuosavybėn, tačiau 2011 m. atlygio už perleistas akcijas asmenys, turėję AB „Snoras“ akcijų negavo. 2014 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 39 „Dėl akcinės bendrovės banko Snoras akcijų kainos patvirtinimo“ (toliau ir Nutarimas) buvo nustatyta, kad AB „Snoras“ paprastųjų ir privilegijuotųjų akcijų kaina lygi 0,00 Lt už vieną akciją. Ši kaina laikoma šių akcijų pardavimo kaina. Priėmus šį nutarimą laikoma, kad už visuomenės poreikiams paimtas akcijas buvo atsiskaityta 2014 m.

Kadangi anksčiau minėtu Nutarimu nustatyta AB „Snoras“ akcijų pardavimo kaina – 0,00 Lt, vienetų nuostoliai dėl šio sprendimo laikomi nuostoliais iš vertybinių popierių perleidimo. Remiantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostatomis tokie nuostoliai gali būti perkeliami į kitus mokestinius metus, tačiau dengiami tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos pajamomis.

Šaltinis

Aktualu, mokantiems dividendų pelno mokestį

Nauja redakcija patvirtinta Dividendų pelno mokesčio deklaracijos FR0640 forma ir jos užpildymo taisyklės

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. VA-7 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. VA-101 „Dėl dividendų pelno mokesčio deklaracijos FR0640 formos, jos priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nauja redakcija išdėstytos anksčiau minėtos taisyklės. Taip pat patvirtinta ir nauja redakcija išdėstyta Dividendų pelno mokesčio deklaracijos FR0640 forma.

Naujos redakcijos Dividendų pelno mokesčio deklaracijos FR0640 forma ir jos užpildymo taisyklės įsigalios nuo 2015 m. gegužės 1 d.

Šaltinis: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1006101&p_tr2=2

Raimonda Strakšytė,

UAB “Fidexperta” vyr. mokesčių konsultantė

Aktualu gyventojams, veiklą vykdantiems įsigijus verslo liudijimą, ūkininkams, savarankiškai besidraudžiantiems asmenims.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. keisis fiksuotas pajamų dydis, taip pat mokėtinų PSD įmokų (mėnesinių ir metinių) sumos.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatyta, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. minimalus valandinis atlygis yra 6,27 Lt, o minimali mėnesinė alga (toliau ir MMA) – 1035 Lt. Nuo 2015 m. sausio 1 d. MMA bus lygi 300 eurų, o minimalus valandinis atlygis – 1,82 euro.

Pasikeitus minimalios mėnesinės algos dydžiui, keisis ir kai kurių kitų įmokų dydis.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. keisis fiksuotas pajamų mokesčio dydis. Nuo pastarosios datos minimalus fiksuotas pajamų mokesčio dydis bus 540 eurų arba 1863 litų (dabar šis dydis yra 1800 litų). Šis dydis svarbus savivaldybėms nustatant verslo liudijimų kainas. Tai reiškia, kad savivaldybės, nustatydamos fiksuotus pajamų mokesčio dydžius veiklai, vykdomai „neribojant veiklos teritorijos“, negalės nustatyti mažesnių nei 540 eurų fiksuotų pajamų dydžių. Reikia pabrėžti, kad fiksuoti pajamų mokesčio dydžiai galės būti ir mažesni, nei 540 eurų, jei veikla bus vykdoma tik konkrečios savivaldybės teritorijoje arba visoje Lietuvos Respublikoje (išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miesto, Neringos savivaldybių teritorijose, bei Marijampolės savivaldybės Marijampolės miesto teritorijoje).

Padidėjus MMA, keičiasi ir mokėtinų privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų (mėnesinių ir metinių) sumos:

– Ūkininkų, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis apskaičiuotas už praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra 2 ir mažiau EDV (neatsižvelgiama į tai, ar ūkininkai yra PVM mokėtojai, ar ne), mėnesinė PSD įmokų suma nuo spalio 1 d. bus lygi 31 Lt. Metinė PSD įmokų suma už 2014 m. bus lygi 363 Lt. Nuo kitų metų sausio 1 d. mėnesinė PSD įmoka bus lygi – 9 eurams, o metinė PSD įmokų suma už 2015 m. bus lygi 108 eurams (tuo atveju, jei 2015 m. MMA nesikeis).

– Ūkininkų, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis apskaičiuotas už praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra didesnis nei 2 EDV ir kurie nėra PVM mokėtojai, mėnesinė PSD įmokų suma nuo spalio 1 d. bus lygi 93 Lt. Metinė PSD įmokų suma už 2014 m. bus lygi 1089 Lt. Nuo kitų metų sausio 1 d. mėnesinė PSD įmoka bus lygi – 27 eurams, o metinė PSD įmokų suma už 2015 m. bus lygi 324 eurams (tuo atveju, jei 2015 m. MMA nesikeis).

– Savarankiškai besidraudžiančių asmenų ir gyventojų, vykdančių individualią veiklą įsigijus verslo liudijimą, mėnesinė PSD įmokų suma nuo spalio 1 d. lygi 93 Lt. Metinė PSD įmokų suma už 2014 m. bus lygi 1089 Lt. Nuo kitų metų sausio 1 d. mėnesinė įmoka bus lygi – 27 eurams, o metinė PSD įmokų suma už 2015 m. bus lygi 324 eurams (tuo atveju, jei 2015 m. MMA nesikeis).

Šaltinis: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=483073&p_tr2=2

Aktualu gyventojams dėl gyventojų pajamų mokesčio perskaičiavimo ir permokos grąžinimo

 

Pakeistas įsakymas „Dėl Prašymo perskaičiuoti pajamų mokestį ir grąžinti permoką įforminimo, pateikimo bei nagrinėjimo taisyklių”.

 

2014-10-17 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-104 pakeistas 2003-01-24 įsakymas Nr. V-21 „Dėl Prašymo perskaičiuoti pajamų mokestį ir grąžinti permoką įforminimo, pateikimo bei nagrinėjimo taisyklių”.

Minėtu įsakymu padaryti šie pagrindiniai pakeitimai:

– Prašymo perskaičiuoti pajamų mokestį ir grąžinti permoką forma FR0464 ir formos priedas FR0464P gali būti pateikiami elektroniniu būdu per Mano VMI (šiomis nuostatomis papildytos Taisyklės);

– Prašymas neteikiamas gyventojų, gavusių pajamų už parduotą arba kitokiu būdu perleistą nuosavybėn netauriųjų metalų laužą (panaikintas kodas 15 – netauriųjų metalų laužas);

– Prašymo perskaičiuoti pajamų mokestį ir grąžinti permoką įforminimo, pateikimo bei nagrinėjimo taisyklėse padaryti korektūriniai pakeitimai dėl euro įvedimo – teikiant prašymus po 2015 metų sausio 1 d. dėl kilnojamojo ir/arba nekilnojamojo daikto, parduoto ar kitokiu būdu perleisto kito asmens nuosavybėn 2015 m. ar vėlesniais mokestiniais laikotarpiais, sumos turės būti įrašomos eurais. Atkreiptinas dėmesys, kad po 2015 metų sausio 1 d. teikiamo prašymo dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo daikto, parduoto iki 2014 m. gruodžio 31 d., sumos turės būti įrašomos litais. Permokos sumą perskaičiuos (konvertuos) į eurus ir grąžins permokos sumą eurais mokesčių administratorius.

 

Šaltinis

Aktualu gyventojams dėl turto deklaravimo

Pakeistos LR Gyventojų turto deklaravimo nuostatos dėl asmenų, aukojančių savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimų narių turimo turto deklaravimo tvarkos, deklaruotino turto dydžiai ir kita.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d. įvedamas euras, LR Gyventojų turto deklaravimo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymu pakeistos LR Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nuostatos. Pakeitimu nustatyta, kad:

– turtą deklaruoti privalo asmenys, aukojantys savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimų nariai, išskyrus asmenis, kurių auka (aukų suma) vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją neviršija 12 eurų (buvo 40 litų);

– deklaruoti turtą privalo politinės partijos nariai ir jų šeimų nariai, išskyrus asmenis, kurių politinės partijos nario mokestis per kalendorinius metus neviršija 360 eurų (buvo 1200 litų);

– pakeisti deklaruotino turto dydžiai. Nuo 2015 m. sausio 1 d. privaloma deklaruoti šį turtą:

1) nekilnojamuosius daiktus, įskaitant nebaigtus statyti statinius;

2) kilnojamuosius daiktus, jeigu šios rūšies daiktams pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija;

3) pinigines lėšas (toliau − lėšos), turimas kredito įstaigose ir ne kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1500 eurų (buvo 5000 litų);

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1500 eurų (buvo 5000 litų);

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1500 eurų (buvo 5000 litų);

6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1500 eurų (buvo 5000 litų);

7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1500 eurų (buvo 5000 litų).

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d., jo nuostatos taikytinos gyventojams deklaruojant 2015 m. ir vėlesnių metų turtą. Deklaruojant 2014 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą, turi būti vadovaujamasi ankstesnėmis LR Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nuostatomis.

 

Dėl asmenų, aukojančių savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimų narių turimo turto deklaravimo tvarkos

LR Gyventojų turto deklaravimo 7² straipsnio pakeitimo įstatymu pakeistos nuostatos, reglamentuojančios asmenų, aukojančių savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimų narių turimo turto deklaravimo tvarkos.

Pakeitimu nustatyta, kad prieš suteikdami auką (išskyrus mažas − iki 40 litų aukas) savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, gyventojai ir jų šeimų nariai privalo deklaruoti:

– paskutinių praėjusių kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais auka teikiama, gruodžio 31 d. turėtą turtą (įskaitant gautas pajamas), kai auka teikiama po gegužės 1 d.,

arba

– užpraeitų kalendorinių metų gruodžio 31 d. turėtą turtą (įskaitant gautas pajamas), kai auka teikiama iki gegužės 1 d.

Šaltinis

Aktualu gyventojams dėl dienpinigių normų nuo 2015 m.

Patvirtintos naujos dienpinigių normos eurais.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 dienos įvedamas euras, patvirtintos naujos dienpinigių normos eurais:

• Užsienio komandiruotės dienpinigių normos pagal atskiras šalis nustatytos 2014 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-293 „Dėl Finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes” pakeitimo”;
• Komandiruotės Lietuvos teritorijoje atveju komandiruočių kompensacijoms yra priskiriami dienpinigiai, kiekvienai komandiruotės dienai neviršijantys 15 procentų nustatytos bazinės socialinės išmokos, galiojančios mokestinio laikotarpio, kurį prasidėjo komandiruotė, pirmąją dieną. Bazinės socialinės išmokos dydis nuo 2015 m. sausio 1 d. yra 38 eurai. Vadinasi, nuo 2015 m. sausio 1 d. komandiruotės Lietuvos Respublikoje dienpinigių norma yra 5,70 Eur (38 Eur x15 %).

Šaltinis

Aktualu gyventojams, vykdantiems individualią veiklą įsigijus verslo liudijimą

Patikslintos Verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo atmintinės.

Patikslinta ir papildyta Verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo atmintinė (plačioji) bei Verslo liudijimą įsigijusio gyventojo trumpoji atmintinė.

Atmintinėse patikslintos nuostatos dėl nuo 2014 m. spalio 1 d. pasikeitusios minimalios mėnesinės algos, privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydžių ir dėl nuo 2015 m. taikomo minimalaus fiksuoto pajamų mokesčio.

Šaltinis

 

Rugpjūčio mėnesio mokesčių naujienos

Sandra Pavlova,

UAB “Fidexperta” vyr. mokesčių konsultantė

 

Aktualu vienetams norintiems pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, investuojant į filmo ar jo dalies gamybą.

Patvirtinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 str. 10¹ d., 16¹ d. ir 41 d., 17² str., 46² str., komentarai, kuriais detalizuojama pelno mokesčio lengvata taikoma vienetams, investuojantiems į filmo ar jo dalies gamybą.

            Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos 2014 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (18-10-31-1)-RM-11472 patvirtinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau ir PMĮ) 2 str. 10¹ d., 16¹ d. ir 41 d. apibendrinti paaiškinimai (komentarai).

PMĮ 2 str. 10¹ d. komentare nurodoma, kad filmo dalies gamyba (kuriai taikoma pelno mokesčio lengvata), suprantama, kaip filmo kūrybinio sumanymo įgyvendinimo etapas, kurio metu filmuojama pagal:

– filmo scenarijų, atitinkantį filmo kultūrinio turinio vertinimo kriterijus, ir

– kalendorinį filmo gamybos planą, tai pat laikantis išlaidų sąmatos pagal finansavimo planą, ir

– sukuriama filmo dalis, kuri nėra daugiaserijinio filmo serija;

Paaiškinama kas laikytina filmu pelno mokesčio prasme, taip pat pateikiamas išaiškinimas dėl daugiaserijinio filmo, kurio kūrybai suteiktoms lėšoms pelno mokesčio lengvata nėra taikoma.

PMĮ 2 str. 16¹ d. komentaru detalizuojama, kokie subjektai laikytini Lietuvos filmo gamintojais. Pelno mokesčio lengvatos tikslais laikoma, kad Lietuvos filmo gamintoju laikomas:

– nuolatinis Lietuvos gyventojas;

– Europos ekonominės erdvės valstybės narės pilietis, veikiantis per nuolatinę bazę Lietuvoje;

– Lietuvos vienetas arba Europos ekonominės erdvės valstybės narės vienetas, veikiantis per nuolatinę buveinę, jei tokie asmenys verčiasi filmų gamyba ir yra atsakingi už kūrybinį, organizacinį, finansinį filmo ar jo dalies gamybos procesą.

            Reikia pabrėžti, kad PMĮ nustayta lengvata gali būti taikoma tik tais atvejais, kai aukščiau nurodyti asmenys yra laikomi Lietuvos filmo gamintoju neatlygintinų lėšų skyrimo metu. Lietuvos filmo gamintojo statusas nesiejamas su filmo autoryste ar gretutinių teisių turėjimu. Jis gali tik teikti filmo gamybos (ar jo dalies) paslaugas.

PMĮ 17² str. komentare nurodoma, kad apmokestinamąjį pelną, nustatyta tvarka, gali susimažinti šie investuotojai:

– Lietuvos vienetas ar užsienio vienetas per nuolatinę buveinę suteikęs lėšų filmo ar jo dalies gamybai Lietuvos filmo gamintojui.

Komentare pabrėžiama, kad investuotoju ir Lietuvos filmo gamintoju negali būti tie patys asmenys.

            Svarbu pabrėžti, kad filmo atitikimas nustatytiems kultūrinio turinio bei gamybos vertinimo kriterijams patvirtinamas pažyma, kurią išduoda Lietuvos kino centras. Be to, jei lėšos skiriamos filmo dalies gamybai, nustatytus kriterijus, turi atitikti ne tik filmo dalis, kuriai buvo skirtos lėšos, bet ir visas filmas.

            Filmo ar jo dalies gamybos išlaidos laikomos atitinkančiomis reikalavimus, jei tai nėra PMĮ 17² str. 3 d. nurodytos išlaidos, patvirtinama, kad Lietuvoje patirta nemažiau, kaip 150 000 Lt filmo ar jo dalies gamybos išlaidų ir Lietuvoje patirtos išlaidos sudaro ne mažiau, kaip 80 proc. visų filmo išlaidų (iškyrus išlaidas nustatytas 17² str. 3 d.).

            Nurodoma, kad neatlygintinai filmo ar jo dalies gamybai suteiktų lėšų dydis yra tinkamas, jei jos neviršija 20 proc. visų filmo ar jo dalies gamybai patirtų išlaidų. Šiuo atveju neatsižvelgiama į išlaidų rūšį ar tai kur jos patiriamos. Tačiau tokios lėšos Lietuvos filmo gamintojui turi būti suteikiamos neatlygintinai, t.y. investuotojas negali gauti jokios kitos ekonominės naudos iš filmo ar jo dalies gamybos.

            Pažymėtina, kad investuotojas iš apmokestinamųjų pajamų gali atskaityti ne daugiau, kaip 75 proc. neatlygintinai suteiktų lėšų filmo ar jo dalies gamybai. Tokių lėšų dalis atskaitoma iš apmokestinamųjų pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo investuotojas gauna Lietuvos kino centro investicijos pažymą.

            Komentare taip pat nurodoma, kokioms išlaidoms padengti panaudotos lėšos negali būti atimamos iš apmokestinamųjų pajamų pvz. išlaidoms dėl paraiškos rengimo konsultacijų, parengiamųjų filmo darbų išlaidos ir kt.

PMĮ 46² str. komentare nurodoma, kad investuotojas, neatlygintinai suteikęs lėšų filmo ar jo dalies gamybai, tokias lėšas gali ne tik atskaityti iš apmokestinamųjų pajamų, bet ir sumažinti mokėtiną pelno mokestį. Mokėtinas pelno mokestis gali būti mažinamas už tą laikotarpį, kai gaunama investicijos pažyma. Pažymėtina, kad pelno mokestis gali būti sumažinamas ne daugiau, kaip 75 proc. Jei investuotojo neatlygintinai suteiktų lėšų suma yra didesnė, nei 75 proc. už mokestiniu laikotarpiu apskaičiuotą pelno mokesčio sumą, tai šią sumą viršijanti dali gali būti perkeliama į kitus du, vienas po kito einančius, mokestinius laikotarpius, apskaičiuotoms pelno mokesčio sumoms mažinti. Tačiau tokiu atveju kiekvieno mokestinio laikotarpio mokėtinas pelno mokestis negali būti sumažintas daugiau, kaip 75 proc., todėl per du metus neperkelta, likusia neatlygintinai suteiktų lėšų suma, investuotojas, negali mažinti pelno mokesčio.

            Jeigu investuotojas neatlygintinai suteikia lėšas ne vienerius mokestinius metus ir gauna tai patvirtinančias investicines pažymas, tai kiekvienų mokestinių metų investuota pinigų suma (viršijanti 75 proc. pelno mokesčio sumos) perkeliama į kitus mokestinius metus iš eilės ta tvarka, kokia buvo suteikta (pirmiausiai perkeliama anksčiausiai suteiktų lėšų suma). Jei investuotojas mokestinius metus baigia nuostolingai, t.y. neprivalo mokėti pelno mokesčio, tais metais jis negali pasinaudoti šia lengvata, tačiau kitais dvejais mokestiniais metais, jei investuotojas gaus pelno, jis galės pasinaudoti šia lengvata ir susimažinti mokestį.

Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000131187

Aktualu vienetams, norintiems perkelti nuostolius į kitus mokestinius laikotarpius.

Pakeistas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 30 str. komentaras, kuriuo detalizuojama mokestinių laikotarpių nuostolių perkėlimo į kitus mokestinius laikotarpius tvarka.

            Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos 2014 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (18.10-31-1)-RM-13389 pakeistas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnio apibendrintas paaiškinimas (komentaras). Pakeisti PMĮ 30 str. 1- 2, 4 – 6 d. komentarai.

PMĮ 30 str. 2 d. komentaras papildytas nuostata, kad ankstesniais mokestiniais laikotarpiais susidarę veiklos nuostoliai ir finansų įstaigų nuostoliai dėl vertybinių popierių perleidimo, kurių perkėlimo terminai iki 2008 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio nepasibaigė, vieneto pasirinkimu taip pat gali būti perkeliami į kitus mokestinius laikotarpius neribotą laiką.

            Pažymėtina, kad vienetai, tame tarpe ir finansų įstaigos, apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, perkeliamus vertybinių popierių perleidimo nuostolius gali atskaityti tik iš kitais mokestiniais laikotarpiais gauto vertybinių popierių perleidimo pelno.

            Apskaičiuojant 2014 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį, perkeliamų, iš pajamų atskaitomų, mokestinių laikotarpių nuostolių suma negali būti didesnė, kaip 70 proc. mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus (tačiau neatskaitant ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolių). Ši nuostata taikoma ir finansų įstaigų vertybinių popierių perleidimo nuostoliams.

Ne finansų įstaigų ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostoliai iš mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno atskaitomi tokia tvarka:

– vienetas gavęs pelno iš vertybinių popierių perleidimo, gali atskaityti ankstesnių mokestinių laikotarpių vertybinių popierių perleidimo nuostolių sumą, neviršijančią mokestinio laikotarpio vertybinių popierių perleidimo pelno sumos, neatsižvelgiant į tai ar mokestiniu laikotarpiu apskaičiuojamas veiklos pelnas ar nuostolis;

– jeigu mokestiniu laikotarpiu apskaičiuojamas veiklos pelnas ar vertybinių popierių perleidimo pelnas, tai iš apmokestinamojo pelno atskaitoma ankstesnių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių suma negali būti didesnė, kaip 70 proc., mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto neatėmus ankstesnių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių ir vertybinių popierių perleidimo pelno, apskaičiuoto iš jo atėmus perkeliamus ankstesnių mokestinių laikotarpių vertybinių popierių perleidimo nuostolius (jeigu vienetas jų turėjo ir jų suma mažesnė už mokestinio laikotarpio vertybinių popierių perleidimo pelno sumą), bendros sumos;

– jeigu mokestiniu laikotarpiu apskaičiuojamas veiklos nuostolis, o vertybinių popierių perleidimo veiklos – pelnas, tuomet iš vertybinių popierių perleidimo veiklos pelno atėmus perkeliamą vertybinių popierių perleidimo nuostolių sumą (jei tokių yra) ir padengus mokestinio laikotarpio veiklos nuostolius, iš likusios vertybinių popierių perleidimo veiklos pelno sumos gali būti atskaitomi ankstesnių mokestinių laikotarpių veiklos nuostoliai. Tačiau taip atskaitomų perkeliamų veiklos nuostolių suma negali būti didesnė, kaip 70 proc. šios likusios vertybinių popierių perleidimo pelno sumos (arba ne daugiau, kaip 70 proc. vertybinių popierių perleidimo pelno sumos, jeigu vienetas vertybinių popierių perleidimo nuostolių neturėjo);

– jei iš mokestinio laikotarpio vertybinių popierių perleidimo pelno atėmus perkeliamus vertybinių popierių perleidimo nuostolius (jei jų turima), likusi vertybinių popierių perleidimo pelno suma yra mažesnė už mokestinio laikotarpio veiklos nuostolių sumą, t.y. bendras rezultatas yra nuostolis, tai veiklos nuostoliai iš vertybinių popierių perleidimo pelno neatskaitomi;

– tais atvejais, kai apskaičiuojamas vertybinių popierių perleidimo nuostolis, o veiklos – pelnas, tai iš veiklos pelno atskaitoma ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolių suma negali viršyti 70 proc. mokestinio laikotarpio veiklos pelno sumos. Šiuo atveju apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną į vertybinių popierių perleidimo nuostolius neatsižvelgiama.

Ne finansų įstaigos iš vertybinių popierių perleidimo pelno gali atskaityti ankstesnių mokestinių laikotarpių vertybinių popierių perleidimo nuostolių sumą, neviršijančią mokestinio laikotarpio vertybinių popierių perleidimo pelno sumos.

Finansų įstaigų, ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostoliai iš mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno atskaitomi tokia tvarka:

– jeigu mokestiniu laikotarpiu apskaičiuojamas veiklos pelnas ir vertybinių popierių perleidimo pelnas, tai bendra atskaitomų perkeliamų veiklos ir vertybinių popierių perleidimo nuostolių suma negali būti didesnė, kaip 70 proc. apmokestinamojo pelno sumos (ji gaunama sudėjus veiklos ir vertybinių popierių perleidimo pelnų sumas). Tačiau atskirai iš vertybinių popierių perleidimo pelno atskaitoma vertybinių popierių perleidimo nuostolių suma negali būti didesnė, nei 70 proc. to mokestinio laikotarpio vertybinių popierių perleidimo pelno. Tais atvejais, kai vienetas perkeliamų veiklos nuostolių neturi, tai apmokestinamąjį pelną galima susimažinti tik iš vertybinių popierių perleidimo pelno atskaitoma perkeliamų vertybinių popierių perleidimo nuostolių suma, kuri negali būti didesnė nei 70 proc. vertybinių popierių perleidimo pelno. Jeigu vieneto perkeliami vertybinių popierių perleidimo nuostoliai yra mažesni, nei 70 proc., to mokestinio laikotarpio vertybinių popierių perleidimo pelno ar perkeliamų nuostolių iš viso neturi, tuomet iš likusios vertybinių popierių perleidimo pelno sumos ar viso vertybinių popierių perleidimo pelno gali būti atskaitomi praeitų mokestinių laikotarpių veiklos nuostoliai. Tačiau bendras atskaitomų nuostolių suma (veiklos ir vertybinių popierių perleidimo) negali būti didesnė kaip 70 procentų bendrai apskaičiuoto veiklos ir vertybinių popierių perleidimo pelno sumos;

– jei mokestiniu laikotarpiu apskaičiuojamas veiklos nuostolis, o iš vertybinių popierių perleidimo gaunamas pelnas, tai iš vertybinių popierių perleidimo pelno atskaitoma perkeliamų nuostolių suma negali būti didesnė, kaip 70 procentų apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto iš vertybinių popierių perleidimo pelno atėmus veiklos nuostolių sumą. Tais atvejais, kai vieneto perkeliami vertybinių popierių perleidimo nuostoliai sudaro mažiau kaip 70 procentų mokestinio laikotarpio vertybinių popierių perleidimo pelno ir veiklos nuostolių skirtumo (arba vienetas neturi vertybinių popierių perleidimo nuostolių), tai iš vertybinių popierių perleidimo pelno gali būti atskaitomi ankstesnių mokestinių laikotarpių veiklos nuostoliai, tačiau atskaitoma vertybinių popierių perleidimo ir veiklos nuostolių bendra suma, negali būti didesnė, kaip 70 proc. apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto iš vertybinių popierių perleidimo pelno atėmus veiklos nuostolių sumą;

[content_protector password=”fidexperta”]

– tais atvejais, kai mokestiniu laikotarpiu apskaičiuojamas vertybinių popierių perleidimo nuostolis, o veiklos – pelnas, tai iš veiklos pelno atskaitoma ankstesnių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių suma negali viršyti 70 proc. mokestinio laikotarpio veiklos pelno sumos. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, į vertybinių popierių perleidimo nuostolius neatsižvelgiama.

– jeigu bendras mokestinio laikotarpio rezultatas yra nuostolis, pvz. vertybinių popierių perleidimo pelno ir veiklos nuostolių skirtumo suma yra neigiama, tai ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostoliai, įskaitant vertybinių popierių perleidimo nuostolius, iš mokestinio laikotarpio pajamų neatskaitomi.

Pažymėtina, kad iš mokestinio laikotarpio pajamų atskaitomus, ankstesnių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolius ir/ar vertybinių popierių perleidimo nuostolius ribojanti nuostata netaikoma vienetams kurių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas 5 proc. pelno mokesčio tarifu (t.y., kai vienetas atitinka PMĮ 5 str. 2 d. nustatytas sąlygas).

Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=10001312204

[/content_protector]

Sorry, this entry is only available in Lietuvių.

Sorry, this entry is only available in Lietuvių.