Automobilių lizingas ar nuoma – kas naudingiau?

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2016-01- 19 Nr. 3
Rūta BILKŠTYTĖ
Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

Situacija

Vienetas (toliau – įmonė), plėsdamas savo veiklą, nusprendė įsigyti kelis lengvuosius automobilius, kuriuos naudotų savo veikloje. Jo vadovybė svarsto galimybes lengvuosius automobilius nuomotis arba juos įsigyti iš kito vieneto.

 

Klausimai

Ar į įmonės leidžiamus atskaitymus būtų traukiamos sąnaudos, patirtos įsigyjant lengvuosius automobilius? Ar įmonė galėtų traukti lengvųjų automobilių nuomos ar jų įsigijimo pirkimo PVM į PVM atskaitą?

 

Išlaidų, patirtų įsigyjant ilgalaikį turtą, priskyrimas leidžiamiems atskaitymams

Vadovaujantis LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 13 str. 1 dalimi, vieneto turtu laikomas turtas, kuris:

– vienetui priklauso nuosavybės teise;

– yra gautas pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje yra numatytas įsigyjamo turto nuosavybės perėjimas vienetui;

– yra gautas pagal pirkimo ir pardavimo sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas vienetui apmokėjus visą turto vertę;

– yra gautas pagal nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas vienetui apmokėjus visą turto vertę.

Pateiktoje situacijoje nurodoma, kad įmonė svarsto galimybę įsigyti arba išsinuomoti automobilius. Taigi, automobiliai būtų pripažįstami įmonės turtu, jei būtų įsigyjami iš karto sumokant visą kainą, įsigyjant juos pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį arba nuomos sutartį, pagal kurią automobiliai taptų įmonės nuosavybe apmokėjus visą jų vertę.

Jeigu įmonė įsigytų automobilius, tai, remiantis PMĮ 1 priedėliu „Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais)“ (toliau – PMĮ 1 priedėlis), lengvieji automobiliai būtų laikomi jos ilgalaikiu turtu. Pagal PMĮ 18 str. 1 dalį, ilgalaikio turto įsigijimo kaina į sąnaudas perkeliama ir iš pajamų atskaitoma dalimis per tokiam turtui nustatytą nusidėvėjimo laikotarpį. PMĮ 14 str. 1 dalyje nurodyta, kad į turto įsigijimo kainą įskaitomos visos išlaidos, vieneto patirtos įsigyjant turtą, įskaitant ir mokesčius.

Kalbant apie turtą, įsigytą pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, tai tokio turto įsigijimo kaina turi būti nustatoma pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartyje nurodytą turto vertės dengimo sumą, į kurią neįskaitomos kapitalizuotos palūkanos, kurios priskiriamos formavimo savikainai. Tai reiškia, kad mokamos palūkanos pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį yra priskiriamos vieneto leidžiamiems atskaitymams per visą sutarties vykdymo laikotarpį, t. y. kiekvieną mokestinį laikotarpį, kai jos yra sumokamos.

Vadovaujantis PMĮ 1 priedėliu, lengviesiems automobiliams taikomas 6 metų nusidėvėjimo terminas, jei automobiliai yra ne senesni kaip 5 metų, arba 10 metų nusidėvėjimo terminas, taikomas kitiems lengviesiems automobiliams. Tiesa, šie nusidėvėjimo normatyvai taikomi tik kaip minimalūs terminai. Įmonė gali nusistatyti ir kitokius nusidėvėjimo terminus, tačiau tokie terminai, negali būti mažesni, nei nurodyti PMĮ 1 priedėlyje. Tuo atveju, jeigu įmonė būtų priskiriama labai mažai įmonei (mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 150 000 Eur, vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir neatitinka PMĮ 5 str. 3 d. nustatytų kriterijų), jai būtų suteikiama galimybė kai kurioms ilgalaikio turto grupėms nusistatyti ir mažesnius, nei numatyti PMĮ 1 priedėlyje, nusidėvėjimo normatyvus.

Kalbant apie lengvųjų automobilių remontą, šios išlaidos turi būti atskaitomos atsižvelgiant į atlikto remonto pobūdį. Jei atliktas remontas nepagerintų lengvojo automobilio naudingųjų savybių, tai išlaidas, patirtas remontui, įmonė galėtų priskirti savo leidžiamiems atskaitymams tą mokestinį laikotarpį, kai tokios sąnaudos buvo patirtos. Jei remontas pagerintų lengvojo automobilio naudingąsias savybes, tai remontui patirtų išlaidų suma būtų padidinta nenudėvėta automobilio vertė ir atskaitoma per likusį nusidėvėjimo laikotarpį. Tačiau, jei įmonė nusistatytų, kad dėl remonto pailgėjo lengvojo automobilio naudingo tarnavimo laikas, jai taip pat tektų pakoreguoti nusidėvėjimo terminą, prie likusio laikotarpio pridedant pailgėjusį naudingo tarnavimo laiką.

Atsižvelgiant į pateiktą situaciją, jei įmonė įsigytų lengvuosius automobilius ir jie taptų jos ilgalaikiu turtu, ji galėtų automobilių įsigijimo išlaidas priskirti savo leidžiamiems atskaitymams per nustatytą nusidėvėjimo terminą. Jei įmonė automobilius įsigytų lizingu (finansinės nuomos būdu), palūkanos, kurias ji sumokėtų, būtų priskiriamos jos leidžiamiems atskaitymams kiekvieną mokestinį laikotarpį, už kurį būtų mokamos.

Išlaidų, patirtų dėl automobilių nuomos, priskyrimas leidžiamiems atskaitymams

Jei įmonė nuspręstų ne įsigyti, o nuomotis automobilius, tuomet nuomojami automobiliai nebūtų laikomi jos turtu.

Vadovaujantis PMĮ 2 str. 31 dalimi, vienetų patirtoms sąnaudoms priskiriamas ir sunaudotas turtas bei kitos vieneto patirtos išlaidos, susijusios su per ataskaitinį laikotarpį vieneto uždirbtomis pajamomis. Vienetų patirtos sąnaudos, pagal PMĮ 17 str. 1 dalį, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, yra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, jei jos yra būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar kitai ekonominei naudai gauti.

Pateiktos situacijos atveju, jei įmonė nuspręstų nuomotis lengvuosius automobilius iš kito vieneto, tačiau pagal nuomos sutartį neįgytų nuosavybės teisių į juos, tuomet tokios patirtos sąnaudos galėtų būti traukiamos į įmonės leidžiamus atskaitymus iš karto, kadangi tokie automobiliai nebūtų laikomi vieneto turtu ir jiems nebūtų taikomas nusidėvėjimas.

Kalbant apie remonto išlaidas, patirtas nuomojamiems lengviesiems automobiliams, reikia pažymėti, kad jei remonto išlaidas dengtų automobilius nuomojantis vienetas, t. y. remonto išlaidos būtų įtrauktos į nustatytą nuomos kainą, papildomų prievolių įmonei neatsirastų. Tačiau, jei remonto išlaidos neįeitų į nustatytą nuomos kainą, o už remontą turėtų mokėti įmonė, patirtos išlaidos remontui negalėtų būti traukiamos į leidžiamus atskaitymus iš karto. Vadovaujantis PMĮ 20 str. 3 dalimi, jei būtų sudaryta terminuota nuomos sutartis, tai patirtos remonto išlaidos, dėl kurių pagerėjo lengvojo automobilio naudingosios savybės, turėtų būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams per visą likusį nuomos laikotarpį, pradedant kitu mėnesiu, kai darbai buvo užbaigti. Jei nuomos sutartis būtų nutraukta anksčiau laiko, leidžiamiems atskaitymams nepriskirta remonto išlaidų dalis būtų priskirta neleidžiamiems atskaitymams. Sudarius neterminuotą lengvųjų automobilių nuomos sutartį, patirtos remonto išlaidos, dėl kurių pagerėjo lengvojo automobilio naudingosios savybės, būtų priskiriamos įmonės leidžiamiems atskaitymams per lengviesiems automobiliams PMĮ 1 priedėlyje nustatytą nusidėvėjimo laikotarpį. Tokią neterminuotą sutartį nutraukus anksčiau laiko, leidžiamiems atskaitymams nepriskirta remonto išlaidų dalis būtų priskirta neleidžiamiems atskaitymams. Jei atliktas remontas akivaizdžiai nebūtų sietinas su įmonės veikla ar naudos gavimu, tokios remonto išlaidos būtų laikomos įmonės neleidžiamais atskaitymais.

Dėl PVM atskaitos

Vadovaujantis LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 62 str. 2 d. 3 punktu, pirkimo arba importo PVM negali būti atskaitomas už lengvąjį automobilį, skirtą vežti ne daugiau kaip 8 žmones, nebent toks automobilis būtų skirtas automobilių nuomos veiklai arba keleiviams vežti. Ši taisyklė galioja ir nuomojantis lengvuosius automobilius, skirtus ne nuomos ar keleivių vežimo veiklai.

Taigi, pateiktos situacijos atveju, įmonė, neatsižvelgiant į tai, ar lengvuosius automobilius įsigytų, ar juos nuomotųsi, pirkimo PVM negalėtų traukti į savo PVM atskaitą, išskyrus, jei teiktų jų nuomos ar keleivių vežimo paslaugas.

[content_protector password=”fidexperta”]Vadovaujantis PMĮ 24 str. 2 dalimi, jei už prekes ar paslaugas apskaičiuotas pirkimo arba importo PVM negali būti atskaitomas pagal PVMĮ tvarką, tokios PVM sumos gali būti priskiriamos vieneto leidžiamiems atskaitymams. Jei įmonės įsigytų lengvuosius automobilius, kurie vėliau dėl tam tikrų priežasčių būtų nurašyti ir liktų nenudėvėta jų dalis, tuomet tektų apskaičiuoti nenudėvėtai daliai proporcingai tenkančią pirkimo ar importo PVM ir šia apskaičiuota PVM dalimi sumažinti ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų sumą tuo mokestiniu laikotarpiu, kai lengvieji automobiliai buvo nurašyti. Nenudėvėta turto vertė taip pat būtų priskiriama įmonės neleidžiamiems atskaitymams.

Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kad, bendrovėms nuomojantis automobilius ir juos naudojant pajamoms uždirbti ar kitai ekonominei naudai gauti, patirtos išlaidos už nuomą traukiamos į leidžiamus atskaitymus. Jei bendrovės įsigyja lengvuosius automobilius, tuomet išlaidos yra priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams per nusistatytą nusidėvėjimo laikotarpį. Pirkimo PVM už įsigytus ar išsinuomotus lengvuosius automobilius, kurie nėra skirti nuomai ar keleivių vežimui, negali būti traukiamas į PVM atskaitą, tačiau gali būti priskirtas leidžiamiems atskaitymams.[/content_protector]