Gavus pajamų iš užsienio valstybės, jas apmokestinant reikia vadovautis ne tik valstybių vidaus teisės aktais, bet ir tarptautinėmis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis. Tačiau, siekiant pasinaudoti tarptautinėse dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, pasirašytose tarp atskirų valstybių, nustatytomis lengvatomis, reikia tenkinti jose nustatytas sąlygas. Taip pat valstybės, tarp kurių pasirašytos ir taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, apmokestindamos tam tikros rūšies pajamas, turi atsižvelgti į jose nustatytus apribojimus.
Nuolatinio Lietuvos gyventojo dividendų iš Vokietijos apmokestinimas
Nagrinėjant pateiktą situaciją, nėra nurodyta, ar nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam Vokietijos įmonė išmokėjo dividendus, yra pateikęs rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą. Todėl toliau aptarsime du galimus dividendų apmokestinimo atvejus.
Pateikus rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą (DAS-4 forma) Vokietijos įmonei, išmokančiai gyventojui – Lietuvos rezidentui, dividendus, šios pajamos turi būti apmokestinamos vadovaujantis Lietuvos ir Vokietijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimi (toliau – Lietuvos ir Vokietijos DAIS). Pagal Lietuvos ir Vokietijos DAIS nuostatas, pirmumo teisė apmokestinti dividendus tenka šaltinio valstybei, t. y. tai valstybei, kurios rezidentė yra dividendus išmokanti bendrovė. Vadinasi, Vokietijos įmonė, išmokėdama dividendus nuolatiniam Lietuvos gyventojui, turi pirmumo teisę šiuos dividendus apmokestinti pagal savo vidaus mokesčių įstatymus, tačiau turi atsižvelgti į DAIS nustatytus apribojimus.
Pagal Lietuvos ir Vokietijos DAIS, tuo atveju, kai Vokietijos įmonė išmoka dividendus ir:
- dividendų gavėjas yra nuolatinis Lietuvos gyventojas (Lietuvos rezidentas),
- nuolatinis Lietuvos gyventojas yra faktiškasis dividendų savininkas,
šie dividendai Vokietijoje apmokestinami taikant ne didesnį kaip 15 proc. mokesčio tarifą.
Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos nuostatos taikomos tik tuomet, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas yra pateikęs rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą dividendus išmokančiai įmonei ir asmuo yra faktiškasis dividendų savininkas. Faktiškasis dividendų savininkas suprantamas kaip asmuo, kuris gali daryti ekonominius sprendimus, kaip naudoti gautus dividendus arba pats naudoti dividendų pajamas savo nuožiūra, t. y. naudotis dividendų pajamų teikiama ekonomine nauda. Siekiant išsiimti rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą (DAS-4 forma), reikia pateikti laisvos formos prašymą apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyventojas gyvena ar yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. DAS-4 forma turi būti pateikiama mokestį išskaičiuojančiam asmeniui prieš dividendų išmokėjimą.
Nors Vokietijoje nuo dividendų jau išskaičiuotas mokestis, Lietuva taip pat turi teisę apmokestinti šias gyventojo gautas pajamas Lietuvoje, tačiau privalo užtikrinti tokių dividendų dvigubo apmokestinimo panaikinimą. Dvigubas apmokestinimas naikinamas taikant kredito metodą, t. y. Vokietijoje sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą nuo dividendų nuolatinis Lietuvos gyventojas gali atskaityti iš Lietuvoje apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos. Tam būtinas Vokietijos mokesčių administratoriaus išduotas dokumentas, patvirtinantis pajamų arba jam tapataus mokesčio sumokėjimą. Pajamų mokesčio sumokėjimui ES valstybėje narėje arba valstybėje, su kuria pasirašyta ir taikoma DAIS, patvirtinti tinka ir dividendus išmokėjusio asmens išduotas atitinkamas dokumentas.
Lietuvoje gyventojo gaunami dividendai apmokestinami taikant 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifą. Vadinasi, Vokietijoje sumokėjus mokestį, taikant 15 proc. tarifą, Lietuvoje gyventojui tektų primokėti 5 proc. dydžio GPM nuo gautų dividendų.
Tuo atveju, jeigu nebuvo pateikta rezidavimo pažyma (DAS-4 forma), Vokietijoje nuo dividendų mokestis būtų išskaičiuotas vadovaujantis Vokietijos vidaus mokesčių teisės nuostatomis, taikant 26,375 proc. tarifą. Tačiau net ir šiuo atveju, Lietuvoje tektų sumokėti dar 5 proc. GPM, kadangi Lietuvoje būtų atsižvelgiama tik į tą mokesčio tarifą, kuris nustatytas Lietuvos ir Vokietijos DAIS – 15 proc. Dėl mokesčio permokos susigrąžinimo, Lietuvos rezidentas turėtų kreiptis į Vokietijos mokesčių administratorių. Mokesčio permokos susigrąžinimo procedūra ir teiktini dokumentai kiekvienoje valstybėje yra skirtingi.
Apibendrinant:
- Tuo atveju, jeigu gyventojas nėra pateikęs rezidavimo pažymos mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, išmokant dividendus gyventojui, išskaičiuojamas pajamų ar jam tapatus mokestis, taikant Vokietijos vidaus mokesčių įstatymuose nustatytą tarifą, 26,375 proc.
- Tačiau jeigu mokestį išskaičiuojančiam asmeniui yra pateikta rezidavimo pažyma, išmokant dividendus, remiantis Lietuvos ir Vokietijos DAIS, išskaičiuojama 15 proc. pajamų ar jam tapataus mokesčio į Vokietijos biudžetą.
- Neatsižvelgiant į tai, kiek mokesčio buvo išskaičiuota į Vokietijos biudžetą – 26,375 proc. ar 15 proc., Lietuvoje nuo gautų dividendų reikia sumokėti dar 5 proc. GPM nuo priskaičiuotų dividendų sumos (nuo pirminės dividendų sumos prieš apmokestinimą), pateikiant metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją. Gyventojas turi turėti dokumentus, patvirtinančius, kad mokestis buvo sumokėtas Vokietijoje. Priešingu atveju, jeigu gyventojas neturėtų įrodymų apie sumokėtą mokestį Vokietijoje, Lietuvoje jam tektų sumokėti 20 proc. GPM nuo dividendų.
- Dėl mokesčio permokos susigrąžinimo gyventojas turėtų kreiptis į Vokietijos mokesčių administratorių.
Dividendų iš užsienio deklaravimas
Gauti iš užsienio dividendai priskiriami B klasės pajamoms, tai reiškia, kad gyventojas gautų dividendų sumą ir GPM nuo dividendų turi deklaruoti ir sumokėti iki kitų metų gegužės 1 d. Jeigu gyventojas už praėjusius mokestinius metus nedeklaravo ir nesumokėjo GPM nuo dividendų Lietuvoje, reikia tikslinti metines gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas už praėjusius metus ir sumokėti trūkstamą mokesčio dalį į Lietuvos biudžetą.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kokius įrodymus dėl išskaičiuoto mokesčio užsienyje turi gyventojas, jis privalės dar papildomai sumokėti 5 proc. arba 20 proc. GPM į Lietuvos biudžetą.