Darbo užmokesčio iš užsienio vieneto apmokestinimas

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2015-12- 22 Nr. 48
Rūta BILKŠTYTĖ
Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

Situacija

Užsienio vienetas pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį su klientu Lietuvoje įsipareigojo pastarajam suteikti paslaugas. Dėl didelio užsakymų skaičiaus savo šalyje užsienio vienetas negalėjo komandiruoti savo jau esamų darbuotojų, todėl nusprendė nusamdyti darbuotoją, Lietuvos rezidentą. Su užsienio vieneto valstybe Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį.

 

Klausimai

Kokios mokestinės prievolės atsiranda užsienio vienetui dėl darbo užmokesčio mokėjimo Lietuvos rezidentui? Ar kyla mokestinių prievolių Lietuvos rezidentui, gavusiam iš užsienio vieneto darbo užmokesčio pajamų?

 

Pajamų, susijusių su darbo santykiais, apmokestinimas pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis

Siekiant teisingai apmokestinti su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, kai bent viena iš darbo santykių pusių yra kitos valstybės rezidentas, būtina atsižvelgti į tarp Lietuvos ir tos užsienio valstybės sudarytos ir taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas.

Kalbant apie su darbo santykiais susijusią veiklą, pabrėžtina, kad galioja bendra taisyklė, kad vienos iš sutartį pasirašiusių šalių rezidento gautas atlygis už samdomą darbą jo rezidavimo valstybėje yra apmokestinamas rezidavimo valstybėje. Tokiu atveju, neatsižvelgiama į tai, kas išmoka su darbo santykiais susijusias pajamas. Jei darbinė veikla yra atliekama kitoje valstybėje, tuomet jo darbo užmokestį gali apmokestinti ir ta kita užsienio valstybė, jeigu toks apmokestinimas yra numatytas tos valstybės vidaus teisės aktuose. Tačiau, neatsižvelgiant į anksčiau aprašytas nuostatas, darbuotojo atlyginimas apmokestinamas tik jo rezidavimo valstybėje, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

– kitoje valstybėje finansiniais metais jis ištisai arba su pertraukomis išbūna ne ilgiau, kaip 183 kalendorines dienas, ir

– atlyginimą moka darbdavys, kuris nėra tos valstybės, kurioje dirba asmuo, rezidentas, ir

– atlyginimas nėra priskiriamas nuolatinei buveinei ar nuolatinei veiklavietei toje valstybėje.

Pateiktos situacijos atveju nurodyta, kad užsienio vienetas ketina įdarbinti Lietuvos rezidentą, kad pastarasis darbą atliktų Lietuvoje, todėl, remiantis bendra taisykle, jo gautos pajamos iš darbo veiklos būtų apmokestinamos tik Lietuvoje.

Mokestinės prievolės gyventojui dėl darbo užmokesčio iš užsienio vieneto

Remiantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 22 str. 3 dalimi, bet kokios nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamos, gautos iš užsienio vienetų ne per jų nuolatinę buveinę, yra laikomos B klasės pajamomis, todėl tokias pajamas deklaruoti, nuo jų apskaičiuoti ir sumokėti standartinį 15 proc. GPM turėtų patys tokių pajamų gavę nuolatiniai Lietuvos gyventojai.

Pateiktos situacijos atveju nenurodoma, ar užsienio vienetas veikia Lietuvoje turėdamas savo nuolatinę buveinę. Jei Lietuvoje jis veiktų ne per savo nuolatinę buveinę, tuomet tokios su darbo santykiais susijusios užsienio vieneto išmokos būtų laikomos Lietuvos rezidento B klasės pajamomis. Tokiu atveju, būtent darbuotojas turėtų šias išmokas deklaruoti, pateikdamas Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą iki kitų metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. Iki šios datos darbuotojas turėtų sumokėti ir apskaičiuotą GPM.

Užsienio vieneto mokestinės prievolės dėl išmokamo darbo užmokesčio

Atkreiptinas dėmesys, kad, neatsižvelgiant į tai, jog minėtu atveju su darbo santykiais susijusios pajamos yra priskiriamos B klasės pajamoms, tačiau prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (toliau – PSDĮ) ir valstybinio socialinio draudimo įmokas (toliau – VSDĮ) išliktų tokias išmokas išmokančiam asmeniui – darbdaviui.

[content_protector password=”fidexperta”]Kadangi pateiktos situacijos atveju darbdavys yra užsienio vienetas, jis pirmiausia turėtų pateikti mokesčių administratoriui prašymą įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą kaip valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtoją. Taip pat, prieš įdarbindamas Lietuvos rezidentą, užsienio vienetas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną turėtų Valstybiniam socialinio draudimo fondui pateikti 1-SD pranešimą. Be to, apskaičiuodamas darbo užmokestį, užsienio vienetas turėtų kiekvieno mėnesio 15 d. pateikti SAM pranešimą apie apskaičiuotą darbo užmokestį ir apskaičiuotas VSDĮ bei PSDĮ nuo darbo užmokesčio už praėjusį mokestinį laikotarpį, t. y. už praėjusį mėnesį. VSDĮ ir PSDĮ turėtų būti sumokėtos iki anksčiau minėto termino pabaigos.

Tuo atveju, jei pateiktoje situacijoje minimas užsienio vienetas Lietuvoje veiktų per nuolatinę buveinę, tuomet Lietuvos rezidento gautos su darbo santykiais susijusios pajamos, remiantis GPMĮ 22 str. 2 d. 2 punktu, būtų priskiriamos A klasės pajamoms, prievolė apskaičiuoti, išskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti GPM nuo tokių pajamų tektų užsienio vienetui.

Taigi, Lietuvos rezidentų darbo užmokestis, neatsižvelgiant į tai, kas tokį darbo užmokestį išmoka, yra apmokestinamas Lietuvoje, kai darbas atliekamas Lietuvoje. Nuolatinių Lietuvos gyventojų darbo užmokestis, gaunamas iš užsienio vienetų ne per jų nuolatines buveines, yra laikomas jų B klasės pajamomis, todėl GPM nuo darbo užmokesčio turi apskaičiuoti ir sumokėti pats gyventojas. Neatsižvelgiant į tai, kokiai pajamų klasei yra priskiriamas išmokamas darbo užmokestis, prievolė sumokėti ir deklaruoti PSDĮ bei VSDĮ tenka darbdaviui. [/content_protector]