UAB „Fidexperta“ vadovė
Pabaiga. Pradžia Nr. 33 (849)
Pasirinkimo sandorių apmokestinimas
Vadovaujantis LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 2 str. 13 dalimi, išvestine finansine priemone laikomas finansinis instrumentas, kurio vertė arba kaina yra susieta su tam tikru kintamuoju ir pagal kurį atsiskaitymas turi būti įvykdytas ateityje. Tokiais kintamaisiais gali būti prekių kainos, palūkanų normos, vertybinių popierių kainos, valiutos kursas, kainos arba palūkanų normos indeksas, kreditingumo įvertinimas ir kt. Viena iš išvestinių finansinių priemonių rūšių yra pasirinkimo sandoris (angl. option). Pagal sudarytą pasirinkimo sandorį už tam tikrą mokestį įsigyjama teisė, bet ne įsipareigojimas ateityje už nustatytą kainą pirkti arba parduoti prekes, akcijas ar kitą turtą. Tai reiškia, kad asmuo, su kuriuo sudaromas pasirinkimo sandoris gali ir neįsigyti prekių, akcijų ar kito turto už iš anksto nustatytą kainą suėjus terminui, jei, tarkime, rinkoje tą patį turtą tuo metu galima įsigyti pigiau. Pasirinkimo sandorių atveju, kai jie yra sudaromi tarp įmonės ir jos darbuotojų, darbuotojų gauta nauda, kai jie įsigyja įmonės akcijų iš anksto nustatyta kaina, kuri yra mažesnė, nei tuo metu susidariusi rinkoje, pripažįstama pajamomis natūra ir analogiškai lengvatinių paskolų palūkanų atveju yra apmokestinama kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos.
Pajamos, gautos natūra pagal pasirinkimo sandorį, gali būti priskiriamos prie su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir tais atvejais, kai pajamos natūra gaunamos ne tik tiesiogiai iš darbdavio, bet ir asmens, kuris, pagal GPMĮ ir PMĮ, laikomas susijusiu su darbdaviu. Pavyzdžiui, darbuotojas pajamas natūra gali gauti ne iš įmonės, kurioje jis dirba, bet ir iš kito vieneto, priklausančio tai pačiai įmonių grupei, kaip ir įmonė, kurioje jis dirba.
Vadovaujantis GPMĮ 9 str. 5 dalimi, tais atvejais, kai pajamų natūra gavėjas jų davėjui atlygina dalį suteikto turto ar paslaugos vertės, šia suma mažinama pajamų natūra vertė. Darbuotojams įsigijus akcijų lengvatine kaina, yra laikoma, kad darbuotojas atlygina dalį gauto turto vertės, todėl jo sumokėta suma už akcijas yra mažinama pajamų natūra vertė ir darbuotojo gauta nauda yra akcijų rinkos kainos ir darbuotojo sumokėtos sumos skirtumas.
GPMĮ 22 str. 1 dalis nustato, kad su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, gautos iš Lietuvos vieneto, užsienio vieneto, veikiančio Lietuvoje per savo nuolatinę buveinę, yra priskiriamos A klasės pajamoms. Todėl GPM už darbuotojo gautas pajamas natūra, priskiriamas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, turi apskaičiuoti, išskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti jas išmokantis asmuo, t. y. įmonė, kurioje darbuotojas dirba.
Tuo atveju, jei, tarkime, darbuotojas pagal pasirinkimo sandorį įsigytų ir kitų įmonių grupės įmonių akcijų, kurios įsikūrusios užsienyje ir neturi nuolatinių buveinių Lietuvoje, jo gauta nauda būtų pripažinta pajamomis natūra ir priskiriama B klasės pajamoms. Tokiu atveju GPM turėtų apskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti patys darbuotojai, gavę naudą. Tačiau, jei darbuotojas, pasinaudodamas galimybe, pagal pasirinkimo sandorį įsigis kitos Lietuvos įmonės, priklausančios tai pačiai įmonių grupei, akcijų, tuomet tokios pajamos bus priskiriamos A klasės pajamoms. Pastaruoju atveju GPM sumokėti ir deklaruoti turėtų Lietuvos įmonė, suteikusi pajamas natūra.
Kadangi gyventojo gauta nauda iš lengvatinių palūkanų ir pasirinkimo sandorių yra priskiriama su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, nuo tokių pajamų turi būti sumokama ne tik 15 proc. dydžio GPM, bet ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo dydžio įmokos ir 3 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokos, o įmonė, kaip darbdavys, turi sumokėti 30,98 VSD ir 0,2 proc. dydžio Garantinio fondo įmokas.
Pateiktos situacijos atveju, įmonei teks apskaičiuoti darbuotojų gautą naudą ir pajamas natūra, jei darbuotojai faktiškai pasinaudos pasirinkimo sandorių galimybe. Įmonei atsirastų prievolė nuo tokių pajamų apskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti mokesčius bei įmokas, kadangi jos iš esmės apmokestinamos kaip įprastos darbo pajamos. Jei situacijoje nurodyta įmonė priklausytų įmonių grupei ir darbuotojams suteiktų galimybę įsigyti įmonių, įsikūrusių kitose valstybėse ir priklausančių tai pačiai įmonių grupei, akcijų, tuomet mokesčius ir įmokas nuo gautų pajamų turėtų susimokėti patys darbuotojai, nes tokios pajamos būtų priskiriamos B klasės pajamoms.
Vadovaujantis PMĮ 17 str. 1 dalimi, leidžiamais atskaitymais pripažįstamos visos faktiškai Lietuvos vieneto patirtos įprastinės veiklos sąnaudos, būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Leidžiamiems atskaitymams yra priskiriamos ir visos išlaidos, patirtos darbuotojų naudai, jei tokia darbuotojų gauta nauda yra GPM objektas. Prie leidžiamų atskaitymų priskiriamos išmokos darbuotojams, tiesiogiai susijusios su darbu ir numatytos kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Tokiais atvejais vieneto patiriamos išlaidos yra siejamos ne su pajamų uždirbimu ar ekonominės naudos gavimu, bet būtent su nauda, kurią gauna darbuotojai. Tokia nauda, kurią gauna darbuotojai, turi būti GPM objektu, norint patirtas išlaidas priskirti vieneto leidžiamiems atskaitymams. Be to, prie leidžiamų atskaitymų negali būti priskiriamos darbuotojo gautos pajamos natūra, jei vienetas realiai jokių išlaidų nepatiria, tarkime, suteikia savo darbuotojui beprocentę paskolą. Pateiktos situacijos atveju, įmonė dėl darbuotojų gautos naudos patirtas išlaidas galėtų priskirti savo leidžiamiems atskaitymams, tačiau, jei ji darbuotojams teiks beprocentes paskolas, realiai sąnaudų nepatirs, nes tik darbuotojas gaus naudą, kuri bus apmokestinama GPM.
Įmonei, suteikusiai paskolą savo darbuotojams, pagal LR mokesčių administravimo įstatymo 56 str. 1 dalį, atsiras prievolė pateikti mokesčių administratoriui duomenis apie nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams suteiktas, jų grąžintas ir iš jų gautas bei jiems grąžintas paskolas. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. VA-172 „Dėl juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B, FR0711C, FR0711D pildymo bei teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų anksčiau minėtų taisyklių 4 punktu, šią formą mokesčių mokėtojas turi pateikti iki kitų kalendorinių metų balandžio 1 d. Juridinis asmuo turi pateikti informaciją apie fiziniams asmenims suteiktas ir iš jų gautas paskolas, kurių kiekvienos suma yra lygi arba didesnė nei 2 000 Lt (2014 m. ir ankstesniais mokestiniais laikotarpiais) arba 600 Eur (2015 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais). Šie dydžiai taip pat taikomi deklaruojant fizinių asmenų juridiniam asmeniui grąžintas ir juridinio asmens fiziniams asmenims grąžintas paskolas ar jų dalis.
Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, reikia pažymėti, kad Lietuvos įmonės, suteikiančios darbuotojams lengvatines paskolas ir sudarančios su jais pasirinkimo sandorius, turi apskaičiuoti darbuotojų gautą naudą ir apskaičiuoti, išskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti GPM bei privalomojo sveikatos draudimo, valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo darbuotojo pajamų natūra. Tokia tvarka nustatyta, nes darbuotojų pajamos natūra už lengvatines paskolas ir (ar) pasirinkimo sandorius yra priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms (A klasės pajamoms). Taip pat įmonė, savo darbuotojams suteikusi paskolas, turi apie tai informuoti mokesčių administratorių, jei paskolos suma darbuotojui yra didesnė kaip 600 Eur (2015 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais). Jei darbuotojui yra suteikiama paskola su lengvatinėmis palūkanomis, svarbu nustatyti, kuriuo momentu turi būti apskaičiuotos pajamos natūra, ir sutarties dėl paskolos sudarymo bei darbuotojo gautos naudos pripažinimo metu galiojusias rinkos kainas atitinkančias palūkanas, nes nuo to priklauso, kokio dydžio pajamos natūra bus pripažintos darbuotojui ir kokio dydžio mokesčius teks sumokėti.